列王記Ⅱ 25
1 茲にゼデキヤの代の九年の十月十日にバビロンの王ネブカデネザルその諸軍勢を率てヱルサレムに攻きたりこれにむかひて陣を張り周圍に雲梯を建てこれを攻たり
Sedegaia da Ba: bilone hina bagade Nebiuga: denesema odoga: i. Amaiba: le, eso nabu amola oubi nabu, Sedegaia ea ouligibi ode sesege amoga, Nebiuga: denese da ea dadi gagui wa: i oule asili, Yelusaleme doagala: musa: misi. Ilia da moilai hamega, ha wa: i amo fisilalu, doagala: musa: , osobo gasa: le lelegela heda: i,
2 かくこの邑攻かこまれてゼデキヤ王の十一年にまでおよびしが
Ilia da eale disili, doagala: lalu, Sedegaia ea ouligilaloba ode gida da doaga: i.
3 その四月九日にいたりて城邑の中饑ること甚だしくなりその地の民食物を得ざりき
Amo odega, eso sesege amola oubi biyadu amoga Yelusaleme dunu da ha: i manu hamedafa galu.
4 是をもて城邑つひに打破られければ兵卒はみな王の園の邊なる二箇の石垣の間の途より夜の中に逃いで皆平地の途にしたがひておちゆけり時にカルデア人は城邑を圍みをる
Amo esoga, Ba: bilone dadi gagui dunu da Yelusaleme gagoi dogoa fili, ganodini golili sa: i. Ba: bilone dadi gagui dunu ilia da Yelusaleme eale disi ba: i. Be Yuda dadi gagui dunu da gasia hobea: i. Ilia da hina bagade ea ifabia amodili asili, logo holei amo da gagoi aduna di dialu amodili, Yodane Fagoa doaga: musa: hobeale afia: i.
5 茲にカルデア人の軍勢王を追ゆきヱリコの平地にてこれに追つきけるにその軍勢みな彼を離れて散しかば
Be Ba: bilone dadi gagui wa: i da hina bagade Sedegaia se bobogele, umi soge amo da Yeligou moilai bai bagade gadenene, amoga e gagulaligi. Amalu, Sedegaia ea dadi gagui dunu huluane da e fisiaga: lu, mugululi afia: i.
6 カルデア人王を執へてこれをリブラにをるバビロンの王の許に曳ゆきてその罪をさだめ
Ba: bilone dadi gagui dunu da Sedegaia amo hina bagade Nebiuga: denese da Libila esalu, amoga e oule asili, Nebiuga: denese da ema fofada: nanu, ema se bidi imunu ilegei.
7 ゼデキヤの子等をゼデキヤの目の前に殺しゼデキヤの目を抉しこれを鋼索につなぎてバビロンにたづさへゆけり
Sedegaia da hi ba: lobawane, ilia da eagofelali fufuga: lelegei. Amalu, Nebiuga: denese da sia: beba: le, ilia da Sedegaia ea si aduna duga: le fasilalu, sia: inega la: gilalu, e Ba: bilone sogega hiouginana asi.
8 バビロンの王ネブカデネザルの代の十九年の五月七日にバビロンの王の臣侍衛の長ネブザラダン、ヱルサレムにきたり
Eso fesu amola oubi bi, Ba: bilone hina bagade Nebiuga: denese ea ouligibi ode 19 amoga, Nebiusala: ida: ne (hina bagade ea fada: i sia: ne iasu dunu amola ea dadi gagui wa: i ouligisu dunu) e da Yelusaleme doagala: la sa: i.
9 ヱホバの室と王の室を燒き火をもてヱルサレムのすべての室と一切の大なる室を燒り
E da Debolo Diasu amola hina bagade diasu amola mimogo dunu Yelusalemega esafulu ilia diasu, amo huluane ulagili sali.
10 また侍衛の長とともにありしカルデア人の軍勢ヱルサレムの四周の石垣を毀てり
Ea dadi gagui dunu da moilai gagoi mugululi sali.
11 侍衛の長ネブザラダンすなはち邑に遺されし殘餘の民およびバビロンの王に降りし降人と群衆の殘餘者を擄へうつせり
Amalu, Nebiusala: ida: ne da dunu oda hame hobea: i moilai ganodini esalu, amola hawa: hamosu bagade dawa: dunu musa: hame mugululi asi amo huluane, amola dunu amo da musa: Ba: bilone dadi gagui wa: i ilima hobeale madelala asi, amo huluane e da Ba: bilone sogega hiouginana asi.
12 但し侍衛の長その地の或貧者をのこして葡萄をつくる者となし農夫となせり
Be hamedafa gagui dunu, amo da soge hame gagui, amo e da waini sagaiga amola ifabi amoga hawa: hamoma: ne, e da Yuda sogega esaloma: ne yolesi.
13 カルデア人またヱホバの家の銅の柱と洗盤の臺と銅の海をくだきてその銅をバビロンに運び
Ba: bilone dadi gagui wa: i dunu da balasega hamoi duni bugi, amola balasega hamoi gaguli fula ahoasu liligi amo Debolo Diasu ganodini diafulu, amola balasega hamoi ofodo sugi, amo huluane fifili, Ba: bilone sogega gaguli asi.
14 また鍋と火鏟と燈剪と匙および凡て役事に用ふる銅の器を取り
Ilia da safala amola nasubu gasa: su yaeya (amoga ilia da oloda doa: su), gamali gesosu liligi, gobele salimusa: maga: me disu ofodo, amola balasega hamoi Debolo hawa: hamosu liligi, amo huluane gagaguli afia: i.
15 侍衛の長また火盤と鉢など金銀にて作れる物を取り
Amola ilia da liligi huluane amo da gouliga hamoi o silifaga hamoi, amola ofodo sugi fonobahadi, amola lalu oso gaguli ahoasu yaeya, amo huluane amolawane gagaguli asi.
16 またソロモンがヱホバの室に造しところの二の柱と一の海と臺とを取り此もろもろの銅の重は量るべからず
Balasega hamoi liligi amo hina bagade Soloumane da Debolo amogili sia: ne hahamoi, (duni bugi aduna, gaguli fula ahoasu huluane, amola ofodo sugi bagade) amo da dioi bagadeba: le, defemu hamedei ba: i.
17 この柱は高さ十八キユビトにしてその上に銅の頂ありその頂の高は三キユビトその頂の四周に網子と石榴とありて皆銅なり他の柱とその網子もこれに同じ
Amo duni bugi aduna da ela defeledafa ba: i. Ela seda defei da 8 mida. Amola balasega hamoi bada amo ela seda defei da 1.3 mida. Amo bada ela sisiga: le da balasega hamoi gigiadomai. Amo da balasega hamoi bomegala: nidi fage amoga nina: hamoi ba: i.
18 侍衛の長は祭司の長セラヤと第二の祭司ゼパニヤと三人の門守を執へ
Ba: bilone dadi gagui wa: i ouligisu dunu Nebiusala: ida: ne, e da gobele salasu Ouligisudafa Sela: ia, amola ea afoha gobele salasu dunu Sefenaia, amola Debolo ouligisu dunu mimogodafa udiana, amo huluane e da Ba: bilone sogega hiouginana asi.
19 また兵卒を督どる一人の寺人と王の前にはべる者の中邑にて遇しところの者五人とその地の民を募る軍勢の長なる書記官と城邑の中にて遇しところの六十人の者を邑より擄へされり
Amola Yelusalemega, e da Yuda dadi gagui wa: i ouligisudafa, amola e fidisu dunu (e da dadi gagui wa: i hamonanu meloa dedei ouligisu), Yuda hina bagade ea fada: i sia: ne iasu dunu biyale gala, amola mimogo dunu eno 60 agoane, amo huluane hiouginana asi.
20 侍衛の長ネブザラダンこれらを執へてリブラにをるバビロンの王の許にいたりければ
21 バビロンの王ハマテの地のリブラにてこれらを撃殺せりかくユダはおのれの地よりとらへ移されたり
Nebiusala: ida: ne da ili huluane amo Ba: bilone hina bagade Libina moilai bai bagade (Ha: ima: de sogega gala) amoga esalu, ema hiouginana asi. Amogawi, hina bagade Nebiuga: denese da sia: beba: le, ilia amo dunu huluane bubulufananu, medole lelegei. Ilia da amanewane Yuda fi dunu mugululi hiouginana asi.
22 かくてバビロンの王ネブカデネザルは自己が遺してユダの地に止らしめし民の上にシヤパンの子なるアヒカムの子ゲダリヤをたててこれをその督者となせり
Ba: bilone hina bagade Nebiuga: denese da Gedalaia (Ahaiga: me egefe amola Sia: ifa: ne ea aowa) Yuda soge ouligisu dunu hamoi. E da Gedalaiama Yuda dunu amo da Ba: bilonega mugululi hame asi, amo ouligima: ne sia: i.
23 茲に軍勢の長等およびこれに屬する人々みなバビロンの王がゲダリヤを督者となせしことを聞しかばすなはちネタニヤの子イシマエル、カレヤの子ヨナハン、ネトバ人タンホメテの子セラヤおよび或マアカ人の子ヤザニヤならびに彼らに屬する人々ミヅパにきたりてゲダリヤの許にいたれり
Yuda dadi gagui wa: i ouligisu dunu amo da hamedafa goaiya: i, ilia amo sia: nababeba: le, ilia da Misiba moilaiga Gedalaiama madelai. Amo ouligisu dunu da Isiama: iele (Nedanaia egefe), Youha: ina: ne (Galia egefe), Sela: ia (Da: nahiumede egefe. E da Nidoufa dunu misi) amola Yesanaia (Ma: iaga dunu misi).
24 ゲダリヤすなはち彼等とかれらに屬する人々に誓ひてこれに言けるは汝等カルデア人の僕となることを恐るるなかれこの地に住てバビロンの王につかへなば汝等幸福ならんと
Gedalaia da ilima amane sia: i, “Ba: bilone ouligisu dunu ilima mae beda: ma! Amo soge ganodini ha: ini fili, Ba: bilone hina bagade ea hawa: hamosu hamoma. Amasea, dilia da hahawane ba: mu.”
25 然るに七月に王の血統なるエリシヤマの子ネタニヤの子なるイシマエル十人の者とともに來りてゲダリヤを撃ころし又彼とともにミヅパにをりしユダヤ人とカルデア人を殺せり
Be amo odega, oubi fesu agoane, Isiama: iele (Nedanaia egefe amola Ilisiama ea aowa. E da hina bagade ea sosogo fi dunu), e da Misiba moilaiga dunu nabuane gala oule asili, Gedalaia doagala: le, e medole legei. Amola e da Yuda fi dunu amola Ba: bilone fi dunu Gedalaia bisili amogai esalu, amo huluane medole legei.
26 是において大小の民および軍勢の長等みな起てエジプトにおもむけり是はカルデヤ人をおそれたればなり
Amalalu, Isala: ili dunu, (bagade gagui amola hame gagui) ilia huluane amola dadi gagui ouligisu dunu huluane da amo soge fisili, Idibidi sogega hobea: i. Bai ilia da Ba: bilone dunuba: le beda: i galu.
27 ユダの王ヱホヤキムがとらへ移れたる後三十七年の十二月二十七日バビロンの王エビルメロダクその代の一年にユダの王ヱホヤキムを獄より出してその首をあげしめ
Ode afaega, Ifilimelouda: ge da Ba: bilone hina bagade hamoi. Amo odega, e da Yuda hina bagade Yihoiaginima asigiba: le, e da se iasu diasu ganodini esalu, ga masa: ne logo doasi. Ilia da Yihoiagini Ba: bilone sogega hiouginana asili, e da ode 37 agoane se iasu diasu ganodini esalu, amalu amo odega, eso 27 amola oubi fago, amoga Ba: bilone hina bagade da e se iasu diasu ganodini esalu amo logo doasi.
28 善言をもて彼をなぐさめその位をバビロンにともに居るところの王等の位よりも高くし
Ifilimelouda: ge da ema asigiwane hamoi. E da eno hina bagade dunu Ba: bilone sogega mugululi misi, ilima Yihoiagimi e bisilua dunu hamone ouligima: ne sogebi ema i.
29 その獄の衣服を易しめたりヱホヤキムは一生のあひだつねに王の前に食をなせり
Amaiba: le, Ifilimelouda: ge da sia: beba: le, Yihoiagini da ea se iasu diasua ga: su abula amo gisa: le, eno gaheabolo ga: i. Amola ea fifi manu amoga e da hina bagade e bisili ha: i mai.
30 かれ一生のあひだたえず日々の分を王よりたまはりてその食物となせり
Amola eso huluane, ea fifi manu amoga, ea esala lamu liligi defele, ilia da igili bidi iasu. Sia: ama dagoi
