Uyuhana 11
1 Urunu nisame Li'azaru, mawzi uko ni. Me unanu Batayamani agiro an maryamu nan nu henu me Matta.
O buvo tam tikras sergantis [žmogus], Lozorius iš Betanijos, iš Marijos ir jos sesers Mortos kaimo.
2 Maryamu uginome sama humuka Ugomo Asere in mani mahuma mavisi me ti buna tume inti ce tumeme, deebe sa uhenu me Li'azarus mazi uhumaba.
(O Marija buvo ta, kuri patepė Viešpatį tepamaisiais kvepalais ir nušluostė jo kojas savo plaukais; jos brolis Lozorius sirgo.)
3 Anu henunugino me a eh watumin inkadura ahira a Yeso, agi, “Ugomo Asere, gunkuno, me de sa wahem ni mazome nihuma ba”.
Todėl jo seserys pasiuntė pas jį, sakydamos: „Viešpatie, štai tas, kurį tu myli, serga!“
4 Sa Yeso ma kunna, bama gu “ukoni uginome udaa ayo me in ni wonoba, anime uzika Asere uni, barki vana Asere makem ninonzo ahira ame”.
Bet [tai] išgirdęs, Jėzus tarė: „Šita liga ne mirčiai, bet Dievo šlovei, kad Dievo Sūnus per ją būtų pašlovintas.
5 Yeso ma hemum matta, nan nu henu u me a Li'azaru.
(Vis dėlto Jėzus mylėjo Mortą, jos seserį ir Lozorių.)
6 Sama kunna uguna Li'azaru mazi uhumaba, ba ma cukkuno uha atiye tire ahira sa ma raa ni.
Taigi, kai jis išgirdo, kad [tas] serga, jis tąsyk net dvi dienas pasiliko toje vietoje, kur buvo.
7 A' anime, magun nanu tarsa unme, “Acatiha u Yahudiya”.
Vėliau, po to jis sako mokytiniams: „Eikime vėl į Judėją.“
8 Ba anu tarsa umeme wagunme, “Unu dungara aname ma Yahudawa ma nyarawe barki wa tizziwe inna poo, anime unyara ukuro abirkome?”
Jo mokytiniai jam sako: „Mokytojau, žydai ką tik kėsinosi tave užmušti akmenimis, o tu vėl ten vyksti?
9 Yeso makabirka magu, “Ingussa uganiya kana kirau in kani kare ka ni ani hiriba? inki unu ma wuza tanu inwui, Mada pilikome ba, barki mahira u suro umasa mune ugeme.
Jėzus atsakė: „Argi diena neturi dvylika valandų?! Jeigu kas vaikščioja dieną, nesuklumpa, nes mato šio pasaulio šviesą.
10 Anime inki unu ma wuza tanu a nyimo aniye, madi pillizo barki masa ma zoo me nan meba.
Bet jeigu kas naktį vaikščioja, suklumpa, nes jame nėra šviesos.“
11 Mabuka immum iginome, adomo atinum tigino me, bama gunwe, “Uroni uru Li'azaru mahama amoro ma, indiha inka hiriza me.
Jis tai pasakė, o paskui jis sako jiems: „Mūsų draugas Lozorius yra užmigęs, bet vykstu, kad jį pažadinčiau iš miego.“
12 Ba nu tarsa umeme wagunme, “Ugomo Asere, inki moromanimazin innu wuza madi hiri”.
Tad jo mokytiniai tarė: „Viešpatie, jeigu jis užmigęs, pasveiks.“
13 Yeso ma buki tize tiwono i Li'azaru we wa gusi mazin inmoro muvenk u ni.
(Tačiau Jėzus buvo kalbėjęs apie jo mirtį, bet jie manė, kad jis kalbėjęs apie poilsio miegą.)
14 Yeso beziwe uguna, “Li'azaru ma wono.
Tada Jėzus atvirai jiems pasakė: „Lozorius mirė,
15 Inzin hiruba irum barki shi, san zoo ni barki ihem. Acetiha ahira.
bet aš džiaugiuosi, kad ten nebuvau, – dėl jūsų, kad tikėtumėte. Vis dėlto eikime pas jį.“
16 Toma sa atissame bibara, magun nu kasu anu tarsa umeme, “Acatidusa barki tiwi nogome nan Yeso”.
Tada Tomas, vadinamas Didymu, tarė savo bendramokytiniams: „Eikime ir mes, kad mirtume su juo.“
17 Sa Yeso ma buki, makem Li'azaru mamu wuna tiye tinaazi anyimo acau.
Atėjęs Jėzus rado jį jau keturias dienas buvusį kape.
18 Ubatanya uzi mamu nan nu Urshalima, “Tanu tini cin sa ti zoome piit nan we.
O Betanija buvo arti Jeruzalės – maždaug penkiolikos stadijų atstu, –
19 Ma Yahudawa gbardang wa eh u iso u Maryamu nan matta tiyom ti wono unu uwe.
ir daug Judėjos gyventojų atėjo pas tas [moteris], [tai yra] prie Mortos ir Marijos, kad jas paguostų dėl jų brolio.
20 Sa Matta ma kunna Yeso ma eh ze, bama dusa barki maka kemme, a Maryamu ma ciki anyimo kura.
Taigi, kai Morta išgirdo, kad Jėzus ateinąs, ji išėjo jo pasitikti, bet Marija [liko] sėdėti namie.
21 Matta magun Yeso, “Ugomo Asere, dagu urani unu ura, mada wonoba”.
Tada Morta prabilo į Jėzų: „Viešpatie, jeigu būtum čia buvęs, mano brolis nebūtų miręs.
22 A anu ma vat imube sawa ikko ahira Asere madi nyawe.
Bet žinau, kad netgi dabar, ko tik prašysi Dievą, Dievas tau duos.“
23 Yeso ma gunme, “Unu uwe madi vengize”.
Jėzus jai sako: „Tavo brolis prisikels!“
24 Ba matta ma gunme, “Min rusa maa vengize roo nu hira anu wijo roni mara vat”.
Morta jam sako: „Žinau, kad jis prisikels prisikėlime, paskutiniąją dieną.“
25 Yeso magunme, “Mimani uhirsa a nu wijo, im mani u veno ize, desa maa nya kaduren in mi, in ma wono madi vengize.
Jėzus jai tarė: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki manimi, net jei numirtų, gyvuos,
ir kiekvienas, kuris gyvuoja ir tiki manimi, jokiu atveju nemirs per amžius. Ar tai tiki?“ (aiōn g165)
27 Ba magunme, “mh. Ugomo Asere, mahem ma inko iriba hamani vena Asere sa u eh ze unee.
Ji sako jam: „Taip, Viešpatie, aš tikiu, kad tu esi Kristus, Dievo Sūnus, ateinantysis į pasaulį.“
28 Sa maa buki anime, makuri makatita uhe nu me Maryamuanikira. magu “Unu dungara mabiki, matissawe”.
Ir tai pasakiusi ji nuėjo ir slapčiomis pasišaukė savo seserį Mariją, sakydama: „Mokytojas yra atėjęs ir tave šaukia.“
29 Sa ma kunna anime, mahiri dibe maha ahirame.
Kai ji [tai] išgirdo, ji skubiai pakilo ir nuėjo pas jį.
30 Yeso mazi mamu ribe akkupinme ba, maraa ahirame sa matta ma kem meni.
O Jėzus dar nebuvo atėjęs į kaimą, bet buvo toje vietoje, kur Morta jį pasitiko.
31 Nan ma Yahudawa maginome sa ma zi nan Maryamu, ande sawa eh me tiyom. Wairi ma suro akura dibe, watar sime, waa basa agi mahana a so a ni icau.
Tada žydai, kurie buvo su ja namuose ir ją guodė, pamatę, kad Marija skubiai pakilo ir išėjo, sekė paskui ją, sakydami, kad ji eina prie kapo ten verkti.
32 Sa Maryamu mabiki ahira a Yeso, ma rizi atibuna tumeme, magu, “Asere, agi wa zi nan haru, uhenu um mada wonoba”.
Tada, kai Marija atėjo, kur buvo Jėzus, jį pamačiusi, ji puolė jam į kojas, sakydama jam: „Viešpatie, jeigu būtum čia buvęs, mano brolis nebūtų miręs!“
33 Sa Yeso ma irame mazinna so, nan ma Yahudawa ma gino sama tar sime, ma bassa anyimo abibe bilau makuri ma wuzi ma aye.
Taigi, kai Jėzus pamatė ją verkiančią ir su ja atėjusius žydus verkiančius taip pat, jis dejavo dvasioje ir [pats] save jaudino
34 Magu, “Abani ya natameni?” bawa gunme, “Asere, aye ira”.
ir tarė: „Kur jį paguldėte?“Jie tarė jam: „Viešpatie, ateik ir pamatyk.“
35 Yeso ma shi.
Jėzus pravirko.
36 Ma Yahuidawa wagu, “ira u hemme sama zini ahira a Li'azaru!”
Tada žydai tarė: „Štai kaip jis jį mylėjo!“
37 Aye wagu, “Unu geme sa ma nya u rubo u hira hira, madake makarti unu uge me iwonoba?
O kai kurie iš jų tarė: „Ar tas, kuris atvėrė aklojo akis, negalėjo padaryti, kad ir šis nemirtų?“
38 Yeso mazinnu basa abanga in nice nume, madusa icaume, icaume ubere unu a inpin inipo.
Todėl Jėzus vėl dejuodamas savyje ateina prie kapo. Tai buvo ola, ir prie jos buvo užristas akmuo.
39 Yeso magu, “Akari nipome” matta u he nu u Li'azaru sa wi, magun Yeso, “Asere, nipomme naa mu ma wuna tiye tinaazi”.
Jėzus sako: „Pašalinkite akmenį.“Μirusiojo sesuo Morta jam sako: „Viešpatie, jis jau dvokia, nes jau keturios dienos, kaip jis yra [miręs].“
40 Yeso magunme, “Magunan u inki wa hem udi iri ubari Asere”.
Jėzus jai sako: „Ar nesakiau tau, kad jeigu tikėsi, matysi Dievo šlovę?“
41 Wa kari nipome. Yeso ma yeze aje magu, “Acoo, ankoi barki u kunnam”.
Tada jie pašalino akmenį, kur buvo paguldytas numirėlis. Ir Jėzus pakėlė akis aukštyn ir tarė: „Tėve, dėkoju tau, kad mane išklausei.
42 In rusa ukunnam vat uganiya, barki nigura nige sana katem inzin tizee tiginome, barki wa hem hamani wa tumam.
Ir aš žinojau, kad tu visada manęs išklausai; bet dėl šalia stovinčios minios [tai] pasakiau, kad jie tikėtų, jog tu esi mane siuntęs.“
43 Sama guna anime, mayeze nimyiran magu, “Li'azaru, suro!
Ir tuos dalykus pasakęs jis garsiu balsu sušuko: „Lozoriau, išeik!“
44 Uni wonome ma suri, tibuna tumeme nan tari me atirzi innu malti, muhenu me a impi unu poru. Yeso maa gunwe, “Soponi me, madusa”.
Ir išėjo tas, kuris buvo miręs, būdamas kojomis ir rankomis apvyniotas laidojimo aprišalais, o jo veidas buvo apvyniotas skepeta. Jėzus jiems sako: „Atraišiokite jį ir leiskite jam eiti.“
45 Anyimo Yahudawa sa wa eh ahira a Maryamu wa iri mmme sa Yeso ma wuza, wahem.
Tad daugelis iš žydų, kurie atėjo pas Mariją ir matė, ką Jėzus padarė, įtikėjo juo.
46 Aye wukuri ahiraanu bezi urusa wa buku we imumbe sa Yeso ma wuza.
Bet kai kurie iš jų nuėjo pas fariziejus ir papasakojo jiems, ką Jėzus padarė.
47 Ana katuma kadang ka sere nan anu bezi urusa wa ari ti cukum ahira inde, wagu, “nyaani tidi wuzi?” unu geme mazin nu bezi imum gbardang.
Tad aukštieji kunigai ir fariziejai surinko tarybą ir tarė: „Ką darysime? Nes šitas žmogus daro daug antgamtinių ženklų.
48 Inki ta ceki me anime, vat wadi hem imme, ma Romawa wadi eh waburi a hira aru nan ti mum tiru.
Jei šitaip jį paliksime, visi įtikės juo, ir romėnai ateis ir atims tą mūsų vietą bei mūsų tautą.“
49 Vat anime, uye anyomo, kayafa sa me mani unu dangdang ukatuma ka sere aniwe niginome, magun wa “Ita shi imumba”.
O vienas iš jų – Kajafas, būdamas vyriausiasis kunigas tais metais, jiems tarė: „Jūs visiškai nieko nei išmanote,
50 Daki ya merum unu inde mawi barki anu, innu vat ta nu wawi.
nei susivokiate, kad mums yra naudinga, jog vienas žmogus mirtų už liaudį, bet nepražūtų visa tauta.“
51 Mabuki anime barki daki ni ce nu meba, barki me mani una katuma ka sere kadang, mawuzi tizee tigino ubezi uguna Yeso madiwi wi barki anabu.
(O tai jis kalbėjo nesivadovaudamas savimi, bet, būdamas vyriausiasis kunigas tais metais, jis išpranašavo, kad Jėzus mirs už tą tautą,
52 Daa barki sa anu cas ba, barki a orso ahana Asere sa wa shagali ahira a inde.
ir ne tik už tą tautą, bet kad jis taip pat surinktų į viena Dievo išsklaidytuosius vaikus.)
53 Datti usuro uwui ugino me watubi unyara una uhuna u Yeso.
Tada, nuo tos dienos, jie drauge sutarė, kad jį nužudytų.
54 Datti abinime Yeso ma cekki tanu amasa anyimo a Yaudawa, makuri unire nikira anija ai pine sa atissa Ifraimu. Abirko me ma cukunonan nanu tarsa umeme.
Todėl Jėzus daugiau nebevaikščiojo viešai tarp Judėjos gyventojų, bet iš ten nuėjo į kraštą netoli dykumos, į miestą, vadinamą Efraimu, ir ten išbuvo su savo mokytiniais.
55 Uganiya vidi wa Yahudawa wa eh maa mu, vat uwe wadusa u urshalima ani kira nini pin me da uwui u idime wamu aye ba barki wa kpici ace a we.
Žydų Aplenkimo [šventė] buvo arti, ir daug [žmonių] iš [viso] krašto prieš Aplenkimo [šventę] traukė aukštyn į Jeruzalę apsivalyti.
56 Waribe unyara Yeso in tize inna cece awe sa wa tutur anyimo u denge Asere, agi, “Nyani ibassa? mada aye me u idime ba?”.
Tad jie ieškojo Jėzaus ir stoviniuodami šventykloje kalbėjosi vieni su kitais: „Kaip jūs manote? Jis neateis į šventę, ar ne?“
57 Unakatuma kadang ka sere nan anu bezi rusa wamu nya tize agi vat ahira sa a ira Yeso ni a eh abukkuwe barki waka mikime.
Mat ir aukštieji kunigai ir fariziejai išleido įsakymą, kad, jei kuris žinotų, kur jis yra, praneštų, kad jie galėtų jį suimti.
