< Dagiti Proverbio 15 >
1 Ti naalumanay a sungbat pabaawenna ti pungtot, ngem ti nagubsang a sao rubrubanna ti unget.
La blanda respuesta quita la ira: mas la palabra de dolor hace subir el furor.
2 Ti dila dagiti masirib a tattao, padpadayawanna ti pannakaammo, ngem ti ngiwat dagiti maag ket agibuybuyat iti kinamaag.
La lengua de los sabios adornará a la sabiduría: mas la boca de los insensatos hablará fatuidad.
3 Kumitkita ni Yahweh iti sadinoman, sipsiputanna ti dakes ken naimbag.
Los ojos de Jehová en todo lugar están mirando los buenos y los malos.
4 Ti makaagas a dila ket maiyarig a kayo ti biag, ngem ti manangallilaw a dila ket rumrumekenna ti espiritu.
La lengua saludable es árbol de vida: mas la perversidad en ella es quebrantamiento de espíritu.
5 Kagurgura ti maag ti panangdisiplina ti amana, ngem nasirib ti makasursuro iti pannakailinteg.
El insensato menosprecia la enseñanza de su padre: mas el que guarda la corrección, saldrá cuerdo.
6 Adda adu a gameng iti balay dagiti agar-aramid iti nasayaat, ngem dagiti urnong dagiti nadangkes a tattao ti mangit-ited kadakuada iti riribuk.
En la casa del justo hay gran provisión: mas en los frutos del impío, turbación.
7 Iwarwaras dagiti bibig dagiti nasirib a tattao ti maipapan iti pannakaammo, ngem saan a kasta dagiti puso dagiti maag.
Los labios de los sabios esparcen sabiduría: mas el corazón de los insensatos no así.
8 Kagurgura ni Yahweh dagiti daton dagiti nadangkes a tattao, ngem pakaragsakanna ti kararag dagiti nalinteg a tattao.
El sacrificio de los impíos es abominación a Jehová: mas la oración de los rectos es su contentamiento.
9 Kagurgura ni Yahweh ti wagas dagiti nadangkes a tattao, ngem ay-ayatenna ti tao a mangar-aramid iti nalinteg.
Abominación es a Jehová el camino del impío: mas él ama al que sigue justicia.
10 Nakaro a disiplina ti agur-uray iti siasinoman a mangpanaw iti wagasna, ken matay ti manggurgura iti pannakailinteg.
El castigo es molesto al que deja el camino: mas el que aborreciere la corrección, morirá.
11 Nakalukat ti sheol ken pannakadadael iti sangoanan ni Yahweh; kasano pay ngata dagiti puso dagiti kaputotan ti sangkataoan? (Sheol )
El infierno y la perdición están delante de Jehová: ¿cuánto más los corazones de los hombres? (Sheol )
12 Kagurgura ti mananglais ti panangilinteg; saan isuna a mapmapan kadagiti masirib.
El burlador no ama al que le castiga: ni se allega a los sabios.
13 Ti naragsak a puso paragsakenna ti rupa, ngem ti nasakitan a puso rumekenna ti espiritu.
El corazón alegre hermosea el rostro: mas por el dolor del corazón el espíritu es triste.
14 Ti puso ti masirib birukenna ti pannakaammo, ngem dagiti maag ket agtartarigagay iti kinamaag.
El corazón entendido busca la sabiduría: mas la boca de los insensatos pace fatuidad.
15 Naliday ti amin nga aldaw dagiti maparparigat a tattao, ngem ti naragsak a puso ket kasla addaan iti awan patinggana a panagramrambak.
Todos los días del afligido son trabajosos: mas el buen corazón, convite continuo.
16 Nasaysayaat ti addaan iti bassit a panagbuteng kenni Yahweh ngem iti addaan iti adu a gameng ngem matiktikaw.
Mejor es lo poco con el temor de Jehová, que el gran tesoro donde hay turbación.
17 Nasaysayaat ti mangan iti nateng nga addaan ayat ngem iti mangan iti karne ti napalukmeg a baka a naidasar nga addaan iti gura.
Mejor es la comida de legumbres donde hay amor, que de buey engordado, donde hay odio.
18 Ti naunget a tao rubrubanna ti riri, ngem ti tao a saan a nalaka a makaunget pasardengenna ti apa.
El hombre iracundo revolverá contiendas: mas el que tarde se enoja, amansará la rencilla.
19 Ti dalan dagiti nasadut ket kasla maysa a dalan a nagtuboan dagiti sisiit, ngem ti dalan dagiti nalinteg ket kasla nasimpa a pagnaan.
El camino del perezoso es como seto de espinos: mas la vereda de los rectos es solada.
20 Ti nasirib nga anak mangipapaay iti rag-o iti amana, ngem ti maag a tao lalaisenna ti inana.
El hijo sabio alegra al padre: mas el hombre insensato menosprecia a su madre.
21 Parparagsaken ti kinamaag ti tao a saan a nasirib, ngem ti tao nga addaan iti pannakaawat ket arigna a magmagna iti dalan a nalinteg.
La insensatez es alegría al falto de entendimiento: mas el hombre entendido enderezará el caminar.
22 Saan nga agballigi dagiti panggep no awan pammagbaga, ngem agballigida no adda adu a mammagbaga.
Los pensamientos son frustrados donde no hay consejo: mas en la multitud de consejeros se afirman.
23 Makabirok ti maysa a tao iti rag-o no mangted isuna iti nasayaat a sungbat; anian a nagsayaat a denggen ti umno a sao iti umno a tiempo!
El hombre se alegra con la respuesta de su boca; y la palabra a su tiempo, ¡cuán buena es!
24 Ti dalan para kadagiti nasirib a tattao ket agturong iti biag, tapno maliklikannna ti agturong iti sheol. (Sheol )
El camino de la vida es hacia arriba al entendido; para apartarse de la sima de abajo. (Sheol )
25 Dadaelen ni Yahweh ti balay dagiti napalangguad, ngem salsalaknibanna ti sanikua ti balo.
Jehová asolará la casa de los soberbios: mas él afirmará el término de la viuda.
26 Kagurgura ni Yahweh ti panunot dagiti nadangkes a tattao, ngem dagiti sasao a naimbag ket nadalus.
Abominación son a Jehová los pensamientos del malo: mas las hablas de los limpios son limpias.
27 Mangipapaay ti mannanakaw iti riribuk iti pamiliana, ngem agbiag ti tao a kagurgurana ti pasuksok.
Alborota su casa el codicioso: mas el que aborrece los presentes, vivirá.
28 Ti tao nga agar-aramid iti nalinteg ket agpanunot pay sakbay a sumungbat, ngem ti ngiwat dagiti nadangkes a tattao ket ibagana amin a kinadakesna.
El corazón del justo piensa para responder: mas la boca de los impíos derrama malas cosas.
29 Adayo ni Yahweh kadagiti nadangkes a tattao, ngem ipangpangagna ti kararag dagiti agar-aramid iti nalinteg.
Lejos está Jehová de los impíos, mas él oye la oración de los justos.
30 Ti naragsak a mata mangipapaay iti rag-o iti puso, ken dagiti naimbag a damdamag ket salun-at iti bagi.
La luz de los ojos alegra el corazón: y la buena fama engorda los huesos.
31 No ipangpangagmo ti panangilinteg ti maysa a tao iti panagbiagmo, agtalinaedka kadagiti nasirib a tattao.
El oído que escucha la corrección de vida, entre los sabios morará.
32 Ti tao a manglaklaksid iti panangdisiplina, laklaksidenna ti bagina, ngem ti dumngeg iti panangtubngar magun-odna ti pannakaawat.
El que tiene en poco el castigo, menosprecia su alma: mas el que escucha la corrección tiene entendimiento.
33 Ti panagbuteng kenni Yahweh mangisuro iti kinasirib, ken umun-una ti kinapakumbaba sakbay iti pammadayaw.
El temor de Jehová es enseñamiento de sabiduría; y delante de la honra la humildad.