< Dagiti Proverbio 10 >

1 Dagiti proverbio ni Solomon. Paragsaken ti maysa a nasirib nga anak ti amana ngem ti maag nga anak ket mangted iti ladingit iti inana.
Los proverbios de Salomón. Un hijo sabio alegra a su padre; pero un hijo necio es la causa del dolor de su madre.
2 Awan pateg dagiti gameng a naurnong babaen iti kinadangkes, ngem ti panagaramid iti nalinteg ket iyadayonaka iti patay.
La riqueza que se obtiene de hacer el mal no trae ningún beneficio. Pero vivir con rectitud te salvará de la muerte.
3 Saan nga ipalubos ni Yahweh a mabisinan dagiti agar-aramid iti nalinteg, ngem paayenna dagiti kalikagum dagiti nadangkes.
El Señor no permitirá que los justos sufran hambre; pero impedirá que los malvados logren lo que desean.
4 Ti nasadut nga ima ti mangpapanglaw iti maysa a tao, ngem ti ima ti nagaget a tao ket makagun-od kadagiti kinabaknang.
Las manos perezosas te llevarán a la pobreza; pero las manos diligentes te harán rico.
5 Ti nasirib nga anak ket agur-urnong iti apit iti kalgaw, ngem nakababain para kenkuana ti maturog kabayatan ti panagapit.
Un hijo que recoge durante la cosecha del verano es un hijo amoroso; pero el hijo que duerme durante el tiempo de cosecha es un hijo que trae desgracia.
6 Dagiti sagut manipud iti Dios ket maited kadagiti agar-aramid iti nalinteg, ngem ti ngiwat ti nadangkes ket kalkalubanna ti kinaranggas.
Los buenos son bendecidos, pero las palabras de los malvados esconden la violencia de su carácter.
7 Parparagsakennatayo ti tao nga agar-aramid iti nalinteg tunggal malagiptayo isuna, ngem madadael ti nagan ti nadangkes.
Los Buenos son recordados como una bendición; pero la reputación de los malvados se pudrirá.
8 Awaten dagiti nanakem dagiti bilbilin, ngem madadael ti naariwawa a maag.
Los que piensan con sabiduría prestan atención al consejo, pero los charlatanes necios terminarán en desastre.
9 Ti agbibiag iti kinapudno ket agbibiag iti kinatalged, ngem ti tao a pagbalbalinenna a killo dagiti wagasna ket masukalanto.
Las personas honestas viven confiadas, pero los que se comportan con engaño serán atrapados.
10 Mangpataud iti ladingit ti tao nga kumanidday, ngem madadael ti naariwawa a maag.
Los que piensan con astucia causan problemas, pero la persona que hace corrección, traerá la paz.
11 Ti ngiwat ti agar-aramid iti nalinteg ket burayok ti biag, ngem ti ngiwat ti nadangkes ket ilemlemmengna ti kinaranggas.
Las palabras de los justos son una Fuente de vida, pero las palabras de los necios esconden violencia en su carácter.
12 Ti gura ket mangpataud kadagiti riri, ngem abbongan ti ayat ti amin a nagkurangan ti dadduma.
El odio causa conflictos, pero el amor cubre todos los errores.
13 Ti kinasirib ket masarakan kadagiti bibig ti mannakaawat a tao, ngem ti pagbaut ket para iti tao nga awanan pannakaawat.
La sabiduría viene de aquellos con buen juicio. Pero los tontos son castigados con una vara.
14 Dagiti nasirib a tattao ket agiduldulin iti pannakaammo, ngem ti ngiwat ti maag ket mangiyas-asideg iti pannakadadael.
Las personas sabias acumulan conocimiento, pero las palabras del necio charlatán son el principio del desastre.
15 Ti kinabaknang ti nabaknang a tao ket isu ti maiyarig a siudadna a nasarikedkedan; ti kinapanglaw dagiti nakurapay ti mismo a pakadadaelanda.
La riqueza de los ricos les provee protección, pero la pobreza de los pobres los lleva a la ruina.
16 Ti tangdan dagiti agar-aramid iti nalinteg ket agturong iti biag; ti magun-od dagiti nadangkes ti mangiturong kadakuada iti pagbasolan.
Si haces lo bueno, la vida te recompensará, pero si eres malvado, tu paga será el pecado.
17 Adda dalan nga agturong iti biag para iti mangsursurot iti panangdisiplina, ngem maiyaw-awan ti manglaksid iti panangtubngar.
Si aceptas la instrucción, estarás en el camino de la vida, pero si rechazas la corrección, perderás el rumbo.
18 Ti siasinoman a mangilimed iti gurana ket addaan iti ulbod a bibig, ken ti siasinoman a mangiwarwaras iti pammadakes ket maag.
Todo el que oculta su odio miente, y todo el que difama es un tonto.
19 No adda adu a sasao, saan a maawan ti panagsalungasing, ngem masirib ti siasinoman a naannad kadagiti ibagbagana.
Si hablas mucho, te equivocarás. Sé sabio y cuida lo que dices.
20 Ti agar-aramid iti nalinteg ket maiyarig iti puro a pirak ti dilana; bassit laeng ti pategna iti puso ti nadangkes.
Las palabras de los justos son como la plata más fina, pero la mente de los malvados no vale nada.
21 Dagiti bibig ti agar-aramid iti nalinteg ket adu ti mataraonanna, ngem dagiti maag ket matay gapu iti kinakurang ti ammoda.
El consejo de las personas justas ayuda a alimentar a muchos, pero los tontos mueren porque no tienen inteligencia.
22 Dagiti nasayaat a sagut ni Yahweh ket mangmangted iti kinabaknang ken saanna dagitoy a nayunan iti rigat.
La bendición del Señor te traerá riqueza, y la riqueza que te dará no te añadirá tristeza.
23 Ti kinadangkes ket ay-ayam nga ay-ayamen dagiti maag, ngem ti kinasirib ket pakaragsakan ti tao a mannakaawat.
Los tontos creen que hacer el mal es divertido, pero los sabios entienden lo que es recto.
24 Ti pagbutbutngan ti nadangkes ket dumtengto kenkuana, ngem ti tarigagay ti nalinteg ket maitedto kenkuana.
Lo que el malvado teme, eso le sucederá; pero lo que el justo anhela, le será dado.
25 Dagiti nadangkes ket maiyarig iti lumablabas a bagio, ket agpukawen, ngem dagiti agar-aramid iti nalinteg ket pundasion nga agpaut iti agnanayon.
Cuando azote la tormenta, los malvados no sobrevivirán; pero los que hacen el bien estarán salvos y seguros por siempre.
26 Kas iti suka kadagiti ngipen ken asuk kadagiti mata, kasta ti sadut kadagiti mangibabaon kenkuana.
Así como el vinagre irrita los dientes y el humo irrita los ojos, los perezosos irritan a sus empleadores.
27 Ti panagbuteng kenni Yahweh ket mangpaatiddog iti biag, ngem umababa dagiti tawtawen dagiti nadangkes.
Honrar al Señor te hará vivir por más tiempo, pero los años del malvado serán cortados.
28 Ti namnama dagiti agar-aramid iti nalinteg ket isu ti rag-oda, ngem umababa dagiti tawtawen dagiti nadangkes.
Los justos esperan felicidad, pero la esperanza de los malvados se derrumbará.
29 Salsalakniban ti wagas ni Yahweh dagiti napudno, ngem pakadadaelan daytoy para kadagiti nadangkes.
El camino del Señor protege a los que hacen el bien, pero destruye a los que hacen el mal.
30 Saan a pulos a mapukaw dagiti agar-aramid iti nalinteg, ngem dagiti nadangkes ket saan nga agtalinaed iti daga.
Los que hacen el bien nunca serán quitados de la tierra, pero los malvados no permanecerán en ella.
31 Ti bunga ti kinasirib ket agtaud iti ngiwat dagiti agar-aramid iti nalinteg, ngem maputedto ti ballikog a dila.
Las palabras de los Buenos producen sabiduría, pero las lenguas de los mentirosos serán cortadas.
32 Ammo dagiti bibig dagiti agar-aramid iti nalinteg no ania ti makaay-ayo, ngem ti ngiwat dagiti nadangkes, ammoda no ania ti ballikog.
Los que hacen el bien saben decir lo correcto, pero los malvados siempre mienten.

< Dagiti Proverbio 10 >