< Santiago 3 >

1 Saan koma nga adu kadakayo ti agbalin a manursuro, kakabsatko, nga ammoyo nga awatentayonto ti dakdakkel a pannakaukom.
Nolite plures magistri fieri fratres mei, scientes quoniam maius iudicium sumitis.
2 Ta maitibkultayo amin iti adu a wagas. No saan a maitublak ti siasinoman iti sasaona, isuna ket awan pagkuranganna a tao, matengngelna pay ti sububukel a bagina.
In multis enim offendimus omnes. Si quis in verbo non offendit: hic perfectus est vir. Potest etiam freno circumducere totum corpus.
3 Ita, no ikabiltayo dagiti busal dagiti kabalyo kadagiti ngiwatda agtulnogda kadatayo, ket mabalintayo a pagpusipusen dagiti bagida.
Si autem equis frena in ora mittimus ad consentiendum nobis, et omne corpus illorum circumferimus.
4 Kitaenyo pay a dagiti barko, uray no nagdadakkelda unay ket maidurduron dagiti napipigsa nga angin, ket iturturong iti nagbassit a timon iti sadinoman a tarigagayan ti kapitan a pangiturongan
Ecce et naves, cum magnæ sint, et a ventis validis minentur, circumferuntur a modico gubernaculo ubi impetus dirigentis voluerit.
5 Kasta met, ti dila ket maysa a bassit a paset iti bagi, ngem ipasindayagna dagiti dakkel a banbanag. Kitaenyo no kasano a ti dakkel a kabakiran ket masindian babaen iti rissik iti beggang!
Ita et lingua modicum quidem membrum est, et magna exaltat. Ecce quantus ignis quam magnam silvam incendit!
6 Ti dila ket maysa met laeng nga apuy, maysa a lubong iti kinamanagbasol a naikabil kadagiti paset iti bagitayo, a mangrugrugit iti sububukel a bagi ket puoranna ti dalan iti biag, ken mapuoran ti bagina babaen iti impierno. (Geenna g1067)
Et lingua ignis est, universitas iniquitatis. Lingua constituitur in membris nostris, quæ maculat totum corpus, et inflammat rotam nativitatis nostræ inflammata a Gehenna. (Geenna g1067)
7 Ti tunggal kita iti atap nga ayup, billit, agkarkarayam, ken parsua iti baybay ket mapapaamo ken napaamo ti sangkataoan,
Omnis enim natura bestiarum, et volucrum, et serpentium, et ceterorum domantur, et domita sunt a natura humana:
8 ngem awan kadagiti tattao ti makapaamo iti dila; maysa daytoy a dakes nga awan inanana, napno iti makapatay a sabidong.
linguam autem nullus hominum domare potest: inquietum malum, plena veneno mortifero.
9 Babaen iti dila, daydayawentayo ti Apo ken Amatayo, ken babaen iti daytoy ket ilunodtayo dagiti tattao, a naaramid iti langa ti Dios.
In ipsa benedicimus Deum et Patrem: et in ipsa maledicimus homines, qui ad similitudinem Dei facti sunt.
10 Manipud iti isu met laeng a ngiwat ket naisao iti pangbendision ken panangilunod. Kakabsatko, saan koma a kastoy dagitoy a banbanag.
Ex ipso ore procedit benedictio, et maledictio. Non oportet, fratres mei, hæc ita fieri.
11 Ipussuak kadi ti ubbog ti agpada a nasam-it ken napait a danum?
Numquid fons de eodem foramine emanat dulcem, et amaram aquam?
12 Kakabsatko, makapatubo kadi ti igos iti olibo, wenno ti ubas ket mangpatubo iti igos? Kasta met a saan a makapataud ti naapgad nga ubbog iti nasam-it a danum.
Numquid potest, fratres mei, ficus uvas facere, aut vitis ficus? Sic neque salsa dulcem potest facere aquam.
13 Siasino kadakayo ti nasirib ken mannakaawat? Ipakita koma dayta a tao ti nasayaat a biag babaen kadagiti aramidna iti kinapakumbaba nga aggapu iti kinasirib.
Quis sapiens, et disciplinatus inter vos? Ostendat ex bona conversatione operationem suam in mansuetudine sapientiæ.
14 Ngem no addaankayo iti napait a panagimon ken naimot a tarigagay iti pusoyo, saankayo nga agpasindayag ken agulbod a maibusor iti kinapudno.
Quod si zelum amarum habetis, et contentiones sint in cordibus vestris: nolite gloriari, et mendaces esse adversus veritatem.
15 Saan a kinasirib daytoy a bumaba manipud iti ngato, ngem ketdi nainlubongan daytoy, saan a naespirituan, ken sinasairo.
Non est enim ista sapientia desursum descendens: sed terrena, animalis, diabolica.
16 Ta no sadino ti ayan ti panagimon ken naimot a tarigagay, adda ti riribuk ken amin a narugit nga aramid.
Ubi enim zelus et contentio: ibi inconstantia, et omne opus pravum.
17 Ngem ti kinasirib nga aggapu iti ngato ket umuna, nasin-aw, kalpasanna managayat iti kapia, naalumamay, nasayaat ti panagpuspusona, napno iti asi ken nasayaat a bunga, awanan ti panangipangpangruna kadagiti sumagmamano a tattao, ken napasnek.
Quæ autem desursum est sapientia, primum quidem pudica est, deinde pacifica, modesta, suadibilis, bonus consentiens, plena misericordia, et fructibus bonis, non iudicans, sine simulatione.
18 Ken ti bunga iti kinalinteg ket naimula iti kapia para kadagiti agar-aramid iti kapia.
Fructus autem iustitiæ, in pace seminatur, facientibus pacem.

< Santiago 3 >