< I Samuel 22 >

1 Pimmanaw ngarud ni David sadiay ket napan naglemmeng iti maysa a rukib idiay Adullam. Idi nangngeg daytoy dagiti kakabsatna ken amin nga adda iti balay ti amana, simmalogda iti ayanna.
David, pues, salió de allí y se escapó a la cueva de Adulam. Cuando lo oyeron sus hermanos y toda la casa de su padre, bajaron allí hacia él.
2 Amin a marirriribukan, amin a nakautang ken amin a saan a mapmapnek- naummongda amin iti ayanna. Ni David ti nagbalin a panguloda. Adda agarup uppat a gasut a lallaki a kaduana.
Todos los que estaban en apuros, todos los que estaban endeudados y todos los que estaban descontentos se reunieron con él, y él se convirtió en capitán de ellos. Había con él unos cuatrocientos hombres.
3 Kalpasanna, pimmanaw ni David sadiay ket napan iti Mizpa idiay Moab. Kinunana iti ari ti Moab, “Ipalubosmo koma a makipagnaed kenka ti amak ken ti inak agingga a maammoak no ania ti aramiden ti Dios para kaniak.”
David fue de allí a Mizpa de Moab, y le dijo al rey de Moab: “Te ruego que dejes salir a mi padre y a mi madre, hasta que sepa lo que Dios hará por mí.”
4 Imbatina ngarud ida iti ari ti Moab. Nakipagnaed ngarud kenkuana ti ama ken ti ina ni David kabayatan ti kaaddana iti paglemlemmenganna.
Los llevó ante el rey de Moab, y vivieron con él todo el tiempo que David estuvo en la fortaleza.
5 Kalpasanna, kinuna ni profeta Gad kenni David, “Saankan nga agtalinaed iti paglemlemmengam. Pumanawka ket mapanka iti daga ti Juda.” Isu a pimmanaw ni David sadiay ket napan iti kabakiran ti Heret.
El profeta Gad le dijo a David: “No te quedes en la fortaleza. Vete y entra en la tierra de Judá”. Entonces David partió y llegó al bosque de Heret.
6 Nangngeg ni Saul a naammoanen ti ayan ni David, kaduana dagiti lallaki a tattaona. Ita, agtugtugaw idi ni Saul idiay Gabaa, iti sirok ti kayo a tamarisko idiay Rama, iggemna ti gayangna ken nakapalikmut kenkuana dagiti amin nga adipenna.
Saúl oyó que David había sido descubierto, con los hombres que lo acompañaban. Saúl estaba sentado en Guibeá, bajo el tamarisco de Ramá, con su lanza en la mano, y todos sus siervos estaban a su alrededor.
7 Kinuna ni Saul kadagiti adipenna a nakatakder iti aglawlawna, “Dumngegkayo ita, tattao ti Benjamin! Ikkannakayonto kadi ti anak ni Jesse iti taltalon ken pagmulaan iti ubas? Pagbalinennakayonto kadi a pangulo ti rinibribu ken pangulo ti ginasut-gasut,
Saúl dijo a sus siervos que estaban a su alrededor: “¡Oigan ahora, benjamitas! ¿Acaso el hijo de Isaí les dará a todos ustedes campos y viñas? ¿Os hará a todos capitanes de millares y de centenas?
8 a kas maisubad kadakayo amin nga agpangpanggep iti dakes maibusor kaniak? Awan man laeng kadakayo ti nangipakaammo kaniak idi nakitulag ti anakko iti anak ni Jesse. Awan ti uray maysa kadakayo ti naasian kaniak! Awan man laeng kadakayo ti nangipakaammo kaniak nga inallukoy ti anakko ni David nga adipenko maibusor kaniak. Ita, aglemlemmeng isuna ket agur-uray iti nasayaat a gundaway a mangdarup kaniak.”
¿Es por eso que todos ustedes han conspirado contra mí, y no hay nadie que me revele cuando mi hijo hace un tratado con el hijo de Isaí, y no hay ninguno de ustedes que se apene por mí, o que me revele que mi hijo ha incitado a mi siervo contra mí, para acechar, como sucede hoy?”
9 Kalpasanna, simmungbat ni Doeg a taga-Edom, a nakatakder iti abay dagiti adipen ni Saul, kinunana, “Nakitak ti anak ni Jesse a dimteng idiay Nob, iti ayan ni Ahimelec nga anak ni Ahitub.
Entonces Doeg el edomita, que estaba junto a los servidores de Saúl, respondió y dijo: “He visto al hijo de Isaí llegar a Nob, a Ajimelec, hijo de Ajitub.
10 Inkararagna kenni Yahweh a tulonganna koma isuna, ken impaayna pay kenkuana dagiti kiniddawna ken ti kampilan ni Goliat a Filisteo.”
Él consultó a Yahvé por él, le dio comida y le entregó la espada de Goliat el filisteo”.
11 Ket nangibaon ti ari iti mangayab iti padi a ni Ahimelec nga anak ni Ahitub ken amin nga adda iti balay ti amana, dagiti padi nga adda idiay Nob. Aminda ket immay iti ayan ti ari.
Entonces el rey envió a llamar al sacerdote Ajimelec, hijo de Ajitub, y a toda la casa de su padre, los sacerdotes que estaban en Nob; y todos ellos vinieron al rey.
12 Kinuna ni Saul, “Dumngegka ita, anak ni Ahitub.” Simmungbat isuna, “Adtoyak, apok.”
Saúl dijo: “Escucha ahora, hijo de Ajitub”. Él respondió: “Aquí estoy, mi señor”.
13 Kinuna ni Saul kenkuana, “Apay a pinagpanggepandak iti dakes, sika ken ti anak ni Jesse, nga inikkam pay isuna iti tinapay, ken maysa a kampilan, ken inkararagmo iti Dios a tulonganna koma isuna tapno bumusor kaniak, tapno makapaglemmeng a kas iti ar-aramidenna ita?”
Saúl le dijo: “¿Por qué has conspirado contra mí, tú y el hijo de Isaí, en que le has dado pan y espada, y has consultado a Dios por él, para que se levante contra mí, para acechar, como hoy?”
14 Ket simmungbat ni Ahimelec iti ari a kunana, “Siasino kadagiti amin nga adipenmo ti napudno unay a kas kenni David, a manugang ti ari ken pangulo dagiti guardiam, ken mararaem iti balaymo?
Entonces Ahimelec respondió al rey y dijo: “¿Quién de todos tus siervos es tan fiel como David, que es yerno del rey, capitán de tu guardia y honrado en tu casa?
15 “Ita kadi laeng ti umuna a gundaway nga inkararagko iti Dios a tulonganna isuna? Adayo nga aramidek dayta! Saan koma nga ipabasol ti ari ti aniaman a banag iti adipenna wenno iti amin nga adda iti balay ti amak. Ta awan ti ammo ti adipenmo maipanggep iti daytoy a banag.”
¿Acaso he comenzado hoy a preguntar a Dios por él? ¡Lejos de mí! Que el rey no impute nada a su siervo, ni a toda la casa de mi padre; porque tu siervo no sabía nada de todo esto, ni menos ni más.”
16 Simmungbat ti ari, “Awan duadua a matayka, Ahimelec, sika ken amin nga adda iti balay ti amam.”
El rey dijo: “Sin duda morirás, Ajimelec, tú y toda la casa de tu padre”.
17 Kinuna ti ari kadagiti guardia a nakatakder iti aglawlawna, “Papatayenyo dagiti papadi ni Yahweh. Gapu ta nakikaduada met kenni David, ken gapu ta ammoda a pimmanaw isuna, ngem saanda nga impakaammmo daytoy kaniak.” Ngem saan a maitured dagiti adipen ti ari a papatayen dagiti papadi ni Yahweh.
El rey dijo a la guardia que lo rodeaba: “Vuélvanse y maten a los sacerdotes de Yahvé, porque también su mano está con David, y porque sabían que había huido y no me lo revelaron.” Pero los servidores del rey no quisieron extender su mano para caer sobre los sacerdotes de Yahvé.
18 Ket kinuna ti ari kenni Doeg, “Patayem dagiti papadi.” Nagpasango ngarud ni Doeg a taga-Edom ket dinarupna dagiti papadi; nakapatay isuna iti dayta nga aldaw iti walopulo ket lima a tattao a nakasuot iti efod.
El rey le dijo a Doeg: “¡Vuelve y ataca a los sacerdotes!” Doeg el edomita se volvió y atacó a los sacerdotes, y ese día mató a ochenta y cinco personas que llevaban un efod de lino.
19 Babaen iti tadem ti kampilan, rinautna ti Nob a siudad dagiti papadi, amin a lallaki ken babbai, ubbing ken maladaga, bakbaka ken dagiti asno ken dagiti karnero. Pinatayna amin ida babaen iti tadem ti kampilan.
Hirió a Nob, la ciudad de los sacerdotes, a filo de espada, tanto a hombres como a mujeres, niños y lactantes, y ganado, asnos y ovejas, a filo de espada.
20 Ngem maysa kadagiti annak ni Ahimelec nga anak ni Ahitub a managan Abiatar ti nakalibas ket napan kenni David.
Uno de los hijos de Ajimelec, hijo de Ajitub, llamado Abiatar, escapó y huyó tras David.
21 Imbaga ni Abiatar kenni David a pinapatay ni Saul dagiti papadi ni Yahweh.
Abiatar le dijo a David que Saúl había matado a los sacerdotes de Yahvé.
22 Kinuna ni David kenni Abiatar, “Iti dayta nga aldaw a kaadda sadiay ni Doeg a taga-Edom, ammokon nga awan duadua nga idanonna kenni Saul. Siak ti akinbasol iti ipapatay ti amin a pamilia ti amam!
David le dijo a Abiatar: “Yo sabía que ese día, cuando Doeg el edomita estaba allí, seguramente se lo diría a Saúl. Soy responsable de la muerte de todas las personas de la casa de tu padre.
23 Makipaggianka kaniak ken saanka nga agbuteng. Ta ti mangtartarigagay a mangpukaw iti biagmo ket isu met laeng ti mangtartarigagay a mangpukaw iti biagko. Natalgedkanto iti ayanko.”
Quédate conmigo. No tengas miedo, porque el que busca mi vida busca la tuya. Estarás a salvo conmigo”.

< I Samuel 22 >