I Oihanaalii 29
1 OLELO mai la hoi o Davida ke alii i ke anainakanaka a pau, O kuu keiki, o Solomona, ka mea a ke Akua i wae mai ai, he opiopio ia, he palupalu, a he nui ka hana: no ka mea, aole no ke kanaka ka halealii, no Iehova ke Akua no.
ダビデ王また全會衆に言けるは我子ソロモンは神の惟獨選びたまへる者なるが少くして弱く此工事は大なり此殿は人のために非ずヱホバ神のためにする者なればなり
2 Ua hoomakaukau iho no wau me kuu ikaika a pau no ka hale o kuu Akua i ke gula no na mea gula, i ke kala no ua mea kala, i ke keleawe no na mea keleawe, i ka hao no na mea hao, a i ka laau no na mea laau: i na pohaku onika e kauia'i, na pohaku hinuhinu, a he onionio hoi, a me na pohaku makamae he nui na ano, a me na pohaku mamora he nui loa.
是をもて我力を盡して我神の家のために物を備へたり即ち金の物を作る金 銀の物の銀 銅の物の銅 鐵の物の鐵 木の物の木を備へたり又葱珩 嵌石 黑石火崗諸の寶石蝋石など夥多し
3 A no ka mea, ua kau aku no wau i ke aloha o'u ma ka hale o ko'u Akua, ua haawi aku no wau i ke gula a me ke kala o kuu waiwai ponoi, no ka hale o ko'u Akua, he pakela aku ia i na mea a pau a'u i hoomakaukau ai no ka hale hoano;
かつまた我わが神の家を悦ぶが故に聖所のために備へたる一切の物の外にまた自己の所有なる金銀をわが神の家に献ぐ
4 Ekolu no tausani talena gula, no ke gula o Opira, a me na tausani talena kala maemae ehiku, i mea e hoouhi ia i na paia o na hale:
即ちオフルの金三千タラント精銀七千タラントを献げてその家々の壁を蔽ふに供ふ
5 O ke gula no na mea gula, a o ke kala no na mea kala, a no na hana a pau ma na lima o na paahaua. Owai hoi ka mea makemake e hoopiha i kona lima no Iehova i keia la?
金は金の物に銀は銀の物に凡て工人の手にて作るものに用ふべし誰か今日自ら進んでヱホバのためにその手に物を盈さんかと
6 Alaila, mohai oluolu aku la na makua'lii a me na luna ohana o ka Iseraela, me na lunatausani a me na lunahaneri, a me na luna o ka hana a ke alii.
是において宗家の長イスラエルの支派の牧伯等千人の長百人の長および王の工事を掌どる者等誠意より献物をなせり
7 A haawi aku la lakou no ka oihana o ka hale o ke Akua, i elima tausani talena gula, a me na derama he umi tausani, a me na talena kala he umi tausani, a me na talena keleawe he umikumamawalu tausani, a me na talena hao hookahi haneri tausani.
その神の家の奉事のために献げたるものは金五千タラント一萬ダリク銀一萬タラント銅一萬八千タラント鐵十萬タラント
8 A o ka poe i loaa na pohaku [makamae] ia lakou, haawi oluolu aku lakou no ka waihona waiwai o Iehova, ma ka lima o Iehiela ka Geresona.
また寶石ある者はゲルシヨン人ヱヒエルの手に託て之を神の家の府庫に納めたり
9 Alaila, olioli ae la na kanaka, no ka mea, haawi oluolu aku la lakou; a me ka naau pono lakou i haawi oluolu aku ai no Iehova: a olioli iho la hoi o Davida ke alii me ka olioli nui.
彼ら斯誠意よりみづから進んでヱホバに献げたれば民その献ぐるを喜べりダビデ王もまた大に喜びぬ
10 Nolaila, hoomaikai aku la o Davida ia Iehova imua o ke anaina kanaka a pau: olelo aku la o Davida, E hoomaikaiia oe, e Iehova ke Akua o ka Iseraela, o ko makou makua, a mau loa, a mau loa aku.
茲にダビデ全會衆の前にてヱホバを頌へたりダビデの曰く我らの先祖イスラエルの神ヱホバよ汝は世々限なく頌へまつるべきなり
11 Nou no, e Iehova, ka nui, me ka mana, a me ka nani, a me ka oiaio, a me ka hanohano alii: no ka mea, nou na mea a pau ma ka lani a ma ka honua: nou no ke aupuni, e Iehova, a ua kiekie ae oe ka pookela maluna o na mea a pau.
ヱホバよ權勢と能力と榮光と光輝と威光とは汝に屬す凡て天にある者地にある者はみな汝に屬すヱホバよ國もまた汝に屬す汝は萬有の首と崇られたまふ
12 Nou mai ka waiwai a me ka maikai, a e alii ana oe maluna o na mea a pau: a maloko o kou lima ka mana a me ka ikaika: a iloko hoi o kou lima ka mea e nui ai a e ikaika ai na kanaka a pau.
富と貴とは共に汝より出づ汝は萬有を主宰たまふ汝の手には權勢と能力あり汝の手は能く一切をして大たらしめ又強くならしむるなり
13 Nolaila hoi, e ko makou Akua, ke aloha aku nei makou ia oe, me ka hoomaikai i kou inoa nani.
然ば我儕の神よ我儕今なんぢに感謝し汝の尊き名を讃美す
14 Owai hoi wau, owai hoi ko'u poe kanaka, i hiki ai ia makou ke haawi oluolu aku me keia? No ka mea, nou mai na mea a pau, a o kau ka makou i haawi aku ai ia oe.
但し我ら斯のごとく自ら進んで献ぐることを得たるも我は何ならんやまた我民は何ならんや萬の物は汝より出づ我らは只汝の手より受て汝に献げたるなり
15 No ka mea, he poe makou no ka aina e imua ou, e noho malihini ana, e like me ko makou poe kupuna a pau; me he aka la ko makou mau la maluna o ka honua, aole no he manaolana.
汝の前にありては我らは先祖等のごとく旅客たり寄寓者たり我らの世にある日は影のごとし望む所ある無し
16 E Iehova ko makou Akua, o keia ahu waiwai a pau a makou i hoomakaukau ai e hana i hale no kou inoa hoano, na kou lima mai no ia, a nou wale no ia a pau.
我らの神ヱホバよ汝の聖名のために汝に家を建んとて我らが備へたる此衆多の物は凡て汝の手より出づ亦皆なんぢの所有なり
17 Ua ike no hoi au, e ko'u Akua, ke hoao mai nei oe i ka naau, a ua oluolu mai i ka pono. A owau nei la, ma ka manao pono o kuu naau ua haawi oluolu aku wau i neia mau mea a pau: a ua ike iho nei hoi au me ka olioli i kou poe kanaka maanei, e haawi oluolu aku ana nou.
我神よ我また知る汝は心を鑒みたまひ又正直を悦びたまふ我は正き心をもて眞實より此一切の物を献げたり今我また此にある汝の民が眞實より献物をするを見て喜悦にたへざるなり
18 E Iehova, ke Akua o Aberahama, o Isaaka, a o Iseraela, o ko makou poe kupuna, e hoopaa mau loa mai oe i keia iloko o na manao o ka naau o kou poe kanaka, a e hookupaa i ko lakou naau nou.
我らの先祖アブラハム、イサク、イスラエルの神ヱホバよ汝の民をして此精神を何時までもその心の思念に保たしめその心を固く汝に歸せしめたまへ
19 A e haawi mai oe i kuu keiki ia Solomona i naau pono, e malama ai i kau mau kauoha, i kau mau olelo, a me kou mau kanawai, a e hana ia mau mea a pau, a e hana hoi ia i ka halealii a'u i hoomakaukau ai.
又わが子ソロモンに完全心を與へ汝の誡命と汝の證言と汝の法度を守らせて之をことごとく行はせ我が備をなせるその殿を建させたまへ
20 Olelo mai la o Davida i ke anainakanaka a pau, Ano, e hoomaikai oukou ia Iehova i ko oukou Akua. A hoomaikai aku la ke anainakanaka a pau ia Iehova i ke Akua o ko lakou poe kupuna, a kulou iho la i ko lakou mau poo, a kulou loa imua o Iehova, a me ke alii.
ダビデまた全會衆にむかひて汝ら今なんぢらの神ヱホバを頌へよと言ければ全會衆その先祖等の神ヱホバを頌へ俯てヱホバと王とを拝せり
21 A mohai aku la lakou i na mohai na Iehova, a kaumaha aku la i na mohaikuni na Iehova, i ka la mahope mai o ia la, i hookahi tausani bipikane, hookahi tausani hipakane, hookahi tausani hipakeiki, me na mohai inu a lakou, a me na mohai aloha he nui loa no ka Iseraela a pau.
而して其翌日に至りてイスラエルの一切の人のためにヱホバに犠牲を献げヱホバに燔祭を献げたり其牡牛一千牡羊一千羔羊一千またその灌祭と祭物夥多しかりき
22 Ai iho la a inu hoi lakou imua o Iehova ia la me ka olioli nui. A hoalii hou aku la lakou ia Solomona i ke keiki a Davida, a poni iho la ia ia no Iehova, i alii nui, a ia Zadoka hoi i kahuna nui.
その日彼ら大に喜びてヱホバの前に食ひかつ飮み／さらに改めてダビデの子ソロモンを王となしヱホバの前にてこれに膏をそそぎて主君となし又ザドクを祭司となせり
23 Alaila, noho iho la o Solomona maluna o ka nohoalii o Iehova, i alii ma kahi o Davida o kona makuakane, a he pomaikai kona: a hoolohe mai la ka Iseraela a pau ia ia.
かくてソロモンはヱホバの位に坐しその父ダビデに代りて王となりその繁榮を極むイスラエルみな之に從がふ
24 A o na alii a pau a me na kanaka koikoi, a o na keikikane hoi a pau a Davida ke alii, kau iho ia lakou i ko lakou lima malalo o Solomona ke alii.
また一切の牧伯等勇士等およびダビデ王の諸の子等みなソロモン王に服事す
25 Hoonui iho la o Iehova ia Solomona a nui loa imua o na maka o ka Iseraela a pau, a haawi mai la ia ia i ka hanohano alii, aole i haawiia mai ka mea like maluna o kekahi alii iloko o ka Iseraela mamua ona.
ヱホバ、イスラエルの目の前にてソロモンを甚だ大ならしめ彼より前のイスラエルの王の未だ得たること有ざる王威を之に賜へり
26 Pela o Davida ke keiki a Iese i alii ai maluna o ka Iseraela a pau.
夫ヱツサイの子ダビデはイスラエルの全地を治めたり
27 A o ka manawa ana i alii ai maluna o ka Iseraela, he kanaha na makahiki: ehiku makahiki ana i alii ai ma Heberona, a he kanakolukumamakolu ana i alii ai ma Ierusalema.
そのイスラエルを治めし間は四十年なり即ちヘブロンにて七年世を治めヱルサレムにて三十三年世を治めたりき
28 A make iho la oia i ka wa elemakule loa, a he nui na la, na waiwai, a me ka maikai ona; a alii iho la o Solomona ma kona wahi.
遐齡にいたり年も富も尊貴も滿足て死り其子ソロモンこれに代りて王となる
29 A o na hana a Davida ke alii, na hana mua a me na hana hope, ua kakauia lakou iloko o ka mooolelo a Samuela ke kaula, a iloko o ka mooolelo a Natana ke kaula, a iloko o ka mooolelo a Gada ke kaula;
ダビデ王が始より終まで爲たる事等は先見者サムエルの書預言者ナタンの書および先見者ガドの書に記さる
30 Me kona alii ana a pau a me kona ikaika, a me na manawa i hiki mai ia ia, a i ka Iseraela, a i na aupuni a pau o na aina.
其中にはまた彼の政治とその能力および彼とイスラエルと國々の諸の民に臨みしところの事等を載す
