< Luuqaasa 23 >
1 He bessan shiiqida shanggoti ubbay denddidi Yesuusa Philaaxoosakko efidosona.
群衆はみな立ちあがって、イエスをピラトのところへ連れて行った。
2 “Ha uray nu asaa balethishin, kawuwas giira giironna mela diggishininne qassi, ‘Taani Kiristtoosa hintte kawuwa’ yaagishin demmida” yaagidi mootidosona.
そして訴え出て言った、「わたしたちは、この人が国民を惑わし、貢をカイザルに納めることを禁じ、また自分こそ王なるキリストだと、となえているところを目撃しました」。
3 Philaaxoosi Yesuusa, “Neeni Ayhudeta kawoyye?” yaagidi oychchis. Yesuusi, “Ee, ne gidayssa mela” yaagis.
ピラトはイエスに尋ねた、「あなたがユダヤ人の王であるか」。イエスは「そのとおりである」とお答えになった。
4 Philaaxoosi kahine halaqatakkonne asaakko, “Ha uraa bolla taani issi balakka demmabiikke” yaagis.
そこでピラトは祭司長たちと群衆とにむかって言った、「わたしはこの人になんの罪もみとめない」。
5 Shin entti, “Ha uray Galiilappe doomidi hayssa gakkanaw Yihuda kumethaa iitabaas denthethees” yaagidi minthi odidosona.
ところが彼らは、ますます言いつのってやまなかった、「彼は、ガリラヤからはじめてこの所まで、ユダヤ全国にわたって教え、民衆を煽動しているのです」。
6 Philaaxoosi hessa si7ida wode Yesuusi Galiila aseekko eranaw koyidi iya oychchis.
ピラトはこれを聞いて、この人はガリラヤ人かと尋ね、
7 Yesuusi Heroodisa biittaafe yida asi gideyssa Philaaxoosi erida wode Heroodisi he wode Yerusalaamen de7iya gisho iyaakko yeddis.
そしてヘロデの支配下のものであることを確かめたので、ちょうどこのころ、ヘロデがエルサレムにいたのをさいわい、そちらへイエスを送りとどけた。
8 Heroodisi Yesuusa be7anaw daro wodeppe koyishe de7iya gisho, iya be7ida wode daro ufayttis. Ays giikko, iyabaa si7ida gisho malaalisiyabaa oothin be7anaw amottishe de7ees.
ヘロデはイエスを見て非常に喜んだ。それは、かねてイエスのことを聞いていたので、会って見たいと長いあいだ思っていたし、またイエスが何か奇跡を行うのを見たいと望んでいたからである。
9 Heroodisi Yesuusa daro oyshota oychchis, shin I aykkoka zaaribeenna.
それで、いろいろと質問を試みたが、イエスは何もお答えにならなかった。
10 Kahineta halaqatinne higge asttamaareti yan eqqidi minthidi iya mootosona.
祭司長たちと律法学者たちとは立って、激しい語調でイエスを訴えた。
11 Herodisaranne iya wotaaddaretara Yesuusa kadhidosonanne leqisidosona. Bonchcho afilaa mayzidi Philaaxoosakko zaaridi yeddidosona.
またヘロデはその兵卒どもと一緒になって、イエスを侮辱したり嘲弄したりしたあげく、はなやかな着物を着せてピラトへ送りかえした。
12 Herodisaranne Philaaxoosara kase morkkeshin he gallas wolla giigidosona.
ヘロデとピラトとは以前は互に敵視していたが、この日に親しい仲になった。
13 Philaaxoosi kahine halaqata, asaa haareyssatanne asaa xeegidi,
ピラトは、祭司長たちと役人たちと民衆とを、呼び集めて言った、
14 “‘Ha uray asaa geellatethas denthethees’ gidi taakko ehideta. Takka hintte sinthan pilggada hintte shiishida mootuwas aybi balakka demmabiikke.
「おまえたちは、この人を民衆を惑わすものとしてわたしのところに連れてきたので、おまえたちの面前でしらべたが、訴え出ているような罪は、この人に少しもみとめられなかった。
15 Heroodisi, hessatho aybi balakka iya bolla demmiboonna gisho nuukko yeddis. Tumakka ha uray hayqos gathiya aybi balakka oothibeenna.
ヘロデもまたみとめなかった。現に彼はイエスをわれわれに送りかえしてきた。この人はなんら死に当るようなことはしていないのである。
16 Hessa gisho, iya garaafada billa yeddana” yaagis.
だから、彼をむち打ってから、ゆるしてやることにしよう」。〔
17 Hessa I giday Faasikka Baale wode issi asi enttaw billanayssi iyaw attonnabaa gidiya gishossa.
祭ごとにピラトがひとりの囚人をゆるしてやることになっていた。〕
18 Derey ubbay issi bolla, “Ha uraa gede digga, nuus Barbbaana billa” yaagidi waassidosona.
ところが、彼らはいっせいに叫んで言った、「その人を殺せ。バラバをゆるしてくれ」。
19 Barbbaani katamaa giddon asaa iitabaas denthethidi ase wodhdhidi qashettida asi.
このバラバは、都で起った暴動と殺人とのかどで、獄に投ぜられていた者である。
20 Philaaxoosi Yesuusa billanaw koyidi asaas zaari odis.
ピラトはイエスをゆるしてやりたいと思って、もう一度かれらに呼びかけた。
21 Gidoshin, asay, “Kaqqa! Kaqqa!” yaagidi waassidosona.
しかし彼らは、わめきたてて「十字架につけよ、彼を十字架につけよ」と言いつづけた。
22 Philaaxoosi heedzantho, “Ha uray qohidabay aybe? Wodhos gathiya bala ta demmabiikke. Hessa gisho, garaafada yedda aggana” yaagis.
ピラトは三度目に彼らにむかって言った、「では、この人は、いったい、どんな悪事をしたのか。彼には死に当る罪は全くみとめられなかった。だから、むち打ってから彼をゆるしてやることにしよう」。
23 Entti bantta qaala dhoqqu oothidi, “Kaqettanaw bessees” gidi minthi waassidosona. Entta waasoykka xoonis.
ところが、彼らは大声をあげて詰め寄り、イエスを十字架につけるように要求した。そして、その声が勝った。
24 Entta oyshaa gisho, gidi Philaaxoosi iya bolla pirddis.
ピラトはついに彼らの願いどおりにすることに決定した。
25 Asaa iitabaas denthetheyssanne ase wodhdhidi qashettidayssa bilettana mela woossida, he uraa enttaw billis. Shin Yesuusa entti koyidabaa oothana mela enttaw aathi immis.
そして、暴動と殺人とのかどで獄に投ぜられた者の方を、彼らの要求に応じてゆるしてやり、イエスの方は彼らに引き渡して、その意のままにまかせた。
26 Yesuusa oykkidi efishin Simoona giya Qerena biitta addey gaxareppe yishin, demmidi masqaliya toossidi Yesuusa kaallidi baana mela un77ethidosona.
彼らがイエスをひいてゆく途中、シモンというクレネ人が郊外から出てきたのを捕えて十字架を負わせ、それをになってイエスのあとから行かせた。
27 Daro asaynne bantta tiraa iccishe yeekkiya maccasati iya guyiyara kaalloosona.
大ぜいの民衆と、悲しみ嘆いてやまない女たちの群れとが、イエスに従って行った。
28 Shin Yesuusi enttako guye simmidi, “Hinttenoo, Yerusalaame maccasato, hintte huu7esinne hintte naytas yeekkiteppe attin taw yeekkofite.
イエスは女たちの方に振りむいて言われた、「エルサレムの娘たちよ、わたしのために泣くな。むしろ、あなたがた自身のため、また自分の子供たちのために泣くがよい。
29 ‘Hekko maynthati, yelonna ulotinne dhanthonna dhanthati anjjettidosona’ hintte yaagana gallasay yaana.
『不妊の女と子を産まなかった胎と、ふくませなかった乳房とは、さいわいだ』と言う日が、いまに来る。
30 He wode dereta, ‘Nu bolla kunddite’, zumatakka, ‘Nuna kammite’ yaagana.
そのとき、人々は山にむかって、われわれの上に倒れかかれと言い、また丘にむかって、われわれにおおいかぶされと言い出すであろう。
31 Hiza, qaye mithaa hessatho oothiko mela mithaa waatanddeshsha?” yaagis.
もし、生木でさえもそうされるなら、枯木はどうされることであろう」。
32 Iyara wodhanaw hara nam77u worandzota efidosona
さて、イエスと共に刑を受けるために、ほかにふたりの犯罪人も引かれていった。
33 Qeeraniyo geetettiya bessaa gathidi kaqqidosona. Worandzotappe issuwa ushachcha baggara hankkuwa haddirssa baggara kaqqidosona.
されこうべと呼ばれている所に着くと、人々はそこでイエスを十字架につけ、犯罪人たちも、ひとりは右に、ひとりは左に、十字架につけた。
34 Yesuusi, “Ta aawaw, entti ay oothiyako eronna gisho, neeni enttaw atto yaaga” yaagis. Entti iya afilaa bolla saama yeggidi shaakettidi ekkidosona.
そのとき、イエスは言われた、「父よ、彼らをおゆるしください。彼らは何をしているのか、わからずにいるのです」。人々はイエスの着物をくじ引きで分け合った。
35 Asay eqqidi xeellosona, shin deriya haareyssati, “Harata ashshis; Xoossay doorida Kiristtoosi iya gidikko ane bana ashsho” yaagidi leqisidosona.
民衆は立って見ていた。役人たちもあざ笑って言った、「彼は他人を救った。もし彼が神のキリスト、選ばれた者であるなら、自分自身を救うがよい」。
36 Wotaaddareti iyaakko shiiqidi, caala woyne ushshaa immidosona.
兵卒どももイエスをののしり、近寄ってきて酢いぶどう酒をさし出して言った、
37 Yaatidi, “Neeni Ayhudeta kawo gidikko ne huu7iya ashsha” yaagidi leqisidosona.
「あなたがユダヤ人の王なら、自分を救いなさい」。
38 Iyaw huu7e baggara, “Hayssi Ayhudeta kawo” yaagiya xuufey de7ees.
イエスの上には、「これはユダヤ人の王」と書いた札がかけてあった。
39 Kaqettida worandzotappe issoy cashshe sa7ara goochchishe, “Ane neeni Kiristtoosa gidikko, nenakka nunakka ashsha” yaagis.
十字架にかけられた犯罪人のひとりが、「あなたはキリストではないか。それなら、自分を救い、またわれわれも救ってみよ」と、イエスに悪口を言いつづけた。
40 Shin hankko worandzoy, “Neeni hayssa mela pirddan de7ashe hari attoshin, Xoossaas yayyikii?
もうひとりは、それをたしなめて言った、「おまえは同じ刑を受けていながら、神を恐れないのか。
41 Nuuni nu balaas bessiya pirdda ekkoos, shin ha uray issi iitabaakka oothibeenna” yaagidi hanqettis.
お互は自分のやった事のむくいを受けているのだから、こうなったのは当然だ。しかし、このかたは何も悪いことをしたのではない」。
42 Qassika, “Yesuusa, ne ne kawotethaara yaa wode tana qoppa” yaagis.
そして言った、「イエスよ、あなたが御国の権威をもっておいでになる時には、わたしを思い出してください」。
43 Yesuusi, “Ta new tuma odays; hachchi neeni taara gannaten gidana” yaagis.
イエスは言われた、「よく言っておくが、あなたはきょう、わたしと一緒にパラダイスにいるであろう」。
44 He gallas usuppun saateppe bidi uddufun saate gakkanaw away poo7uwa diggida gisho, biitta ubbaa bolla dhuma gidis. Xoossa Keetha magaraajjoy daakettidi nam77an shaakettis.
時はもう昼の十二時ごろであったが、太陽は光を失い、全地は暗くなって、三時に及んだ。
46 Yesuusi, qaala dhoqqu oothidi, “Ta aawaw, ta ta shemppiw ne kushen sheedhdhays” yaagidi hayqqis.
そのとき、イエスは声高く叫んで言われた、「父よ、わたしの霊をみ手にゆだねます」。こう言ってついに息を引きとられた。
47 Mato halaqay, hanidayssa be7idi, “Hayssi uray tumakka xillo” yaagidi Xoossaa galatis.
百卒長はこの有様を見て、神をあがめ、「ほんとうに、この人は正しい人であった」と言った。
48 Ha haniyabaa be7anaw he bessaa shiiqida asay ubbay hanidabaa be7ida wode bantta tiraa iccishe bantta soo simmidosona.
この光景を見に集まってきた群衆も、これらの出来事を見て、みな胸を打ちながら帰って行った。
49 Gidoshin, Yesuusa matan eriya asay ubbay, hessadakka Galiilappe kaallidi yida maccasati hessa be7ishe haahon eqqidosona.
すべてイエスを知っていた者や、ガリラヤから従ってきた女たちも、遠い所に立って、これらのことを見ていた。
50 Ayhude shanggotappe issoy, Yoosefa geetettiya uray de7ees. I Armmatiyasa geetettiya Yihuda katamaappe yis. I lo77onne Xillo asi gidiya gisho Xoossaa kawotethaa yuussaa naagees. Shanggotappe issuwa gidishe entta zoretethaaninne oosuwan deenna.
ここに、ヨセフという議員がいたが、善良で正しい人であった。
この人はユダヤの町アリマタヤの出身で、神の国を待ち望んでいた。彼は議会の議決や行動には賛成していなかった。
52 He uray Philaaxoosakko bidi, Yesuusa ahaa mooganaw taw imma gidi woossis.
この人がピラトのところへ行って、イエスのからだの引取り方を願い出て、
53 Philaaxoosi ekka yaagin, Yesuusa ahaa wodhisidi afilara xaaxis. Zaallafe woocidi kessida hara asi moogettonna ooratha duufon wothis.
それを取りおろして亜麻布に包み、まだだれも葬ったことのない、岩を掘って造った墓に納めた。
54 Sambbaati gelana haniya gisho, he gallasay giigetetha qamma.
この日は準備の日であって、安息日が始まりかけていた。
55 Galiilappe denddidi Yesuusa kaallidi yida maccasati Yoosefara bidi iya ahaa waati moogiyakko duufuwa akeekidi be7idosona.
イエスと一緒にガリラヤからきた女たちは、あとについてきて、その墓を見、またイエスのからだが納められる様子を見とどけた。
56 Yaappe simmidi shittonne qibaatiya giigisidosona. Higgey kiitteyssa mela Sambbaata gallas shemppi pee7idosona.
そして帰って、香料と香油とを用意した。それからおきてに従って安息日を休んだ。