< Luka 12 >

1 O hĩndĩ ĩyo, rĩrĩa kĩrĩndĩ kĩa andũ ngiri nyingĩ kĩonganĩte hamwe, nginya makarangana-rĩ, Jesũ akĩamba kwarĩria arutwo ake, akĩmeera atĩrĩ, “Mwĩmenyererei ndawa ya kũimbia mĩgate ya Afarisai, na nĩyo ũhinga.
ⲁ̅ϩⲙ ⲡⲧⲣⲉⲛⲉⲧⲃⲁ ⲇⲉ ⲙⲙⲏⲏϣⲉ ⲥⲱⲟⲩϩ ⲉϩⲟⲩⲛ ϩⲱⲥⲧⲉ ⲉⲧⲣⲉⲩϩⲱⲙ ⲛⲛⲉⲩⲉⲣⲏⲟⲩ ⲁϥⲁⲣⲭⲓ ⲛϣⲁϫⲉ ⲙⲛ ⲛⲉϥⲙⲁⲑⲏⲧⲏⲥ ⲛϣⲟⲣⲡ ϫⲉ ϩⲁⲣⲉϩ ⲉⲣⲱⲧⲛ ⲉⲧⲃⲉ ⲡⲉⲑⲁⲃ ⲉⲧⲉⲧⲁⲓ ⲧⲉ ⲑⲩⲡⲟⲕⲣⲓⲥⲓⲥ ⲛⲛⲉⲫⲁⲣⲓⲥⲥⲁⲓⲟⲥ
2 Gũtirĩ ũndũ mũhithanie ũtakaguũrio, o na kana ũndũ mũhithe ũtakamenyeka.
ⲃ̅ⲙⲙⲛⲗⲁⲁⲩ ⲇⲉ ⲉϥϩⲟⲃⲥ ⲉⲛϥⲛⲁϭⲱⲗⲡ ⲉⲃⲟⲗ ⲁⲛ ⲁⲩⲱ ⲉϥϩⲏⲡ ⲉⲛⲥⲉⲛⲁⲓⲙⲉ ⲉⲣⲟϥ ⲁⲛ
3 Maũndũ marĩa mwarĩirie nduma-inĩ, makaiguuo mũthenya barigici, na ũrĩa wothe mwanahehanĩrĩra matũ-inĩ mũrĩ tũnyũmba twa thĩinĩ, nĩũkanĩrĩrwo kuuma nyũmba igũrũ.
ⲅ̅ⲉⲧⲃⲉ ⲡⲁⲓ ⲛⲉⲛⲧⲁⲧⲉⲧⲛϫⲟⲟⲩ ϩⲙ ⲡⲕⲁⲕⲉ ⲥⲉⲛⲁⲥⲟⲧⲙⲟⲩ ϩⲙ ⲡⲟⲩⲟⲓⲛ ⲁⲩⲱ ⲡⲉⲛⲧⲁⲧⲉⲧⲛϫⲟⲟⲥ ⲉⲡⲉⲩⲙⲁⲁϫⲉ ϩⲛ ⲛⲧⲁⲙⲓⲟⲛ ⲥⲉⲛⲁⲧⲁϣⲉⲟⲓϣ ⲙⲙⲟϥ ϩⲓϫⲛ ⲛϫⲉⲛⲉⲡⲱⲣ
4 “Ngũmwĩra atĩrĩ arata akwa, tigagai gwĩtigĩra arĩa mooragaga mwĩrĩ na thuutha ũcio gũtirĩ ũndũ mangĩhota gwĩka.
ⲇ̅ϯϫⲱ ⲙⲙⲟⲥ ⲛⲏⲧⲛ ⲛⲁϣⲃⲉⲉⲣ ϫⲉ ⲙⲡⲣⲣ ϩⲟⲧⲉ ϩⲏⲧⲟⲩ ⲛⲛⲉⲧⲛⲁⲙⲟⲩⲟⲩⲧ ⲙⲡⲉⲧⲛⲥⲱⲙⲁ ⲙⲛⲛⲥⲁ ⲛⲁⲓ ⲉⲙⲙⲛⲧⲟⲩ ϩⲟⲩⲉ ⲡⲁⲓ ⲉⲁⲁϥ ⲛⲏⲧⲛ
5 No nĩ ngũmuonia ũrĩa inyuĩ mwagĩrĩirwo nĩ gwĩtigĩra: Mwĩtigagĩrei ũrĩa ũngĩũraga mwĩrĩ na thuutha wa ũguo arĩ na ũhoti wa gũikia mũndũ Jehanamu. Ngũmwĩra atĩrĩ na ma, mwĩtigagĩrei ũcio. (Geenna g1067)
ⲉ̅ϯⲛⲁⲧⲁⲙⲉ ⲧⲏⲟⲩⲧⲛ ⲇⲉ ϫⲉ ⲛⲓⲙ ⲡⲉⲧⲉⲧⲛⲁⲣ ϩⲟⲧⲉ ϩⲏⲧϥ ⲁⲣⲓϩⲟⲧⲉ ϩⲏⲧϥ ⲙⲡⲉⲧⲉⲟⲩⲛⲧϥⲉⲝⲟⲩⲥⲓⲁ ⲙⲙⲁⲩ ⲙⲛⲛⲥⲁ ⲙⲟⲩⲟⲩⲧⲧⲏⲩⲧⲛ ⲉⲛⲉϫⲧⲏⲟⲩⲧⲛ ⲉⲧⲅⲉϩⲉⲛⲛⲁ ϩⲁⲓⲟ ϯϫⲱ ⲙⲙⲟⲥ ⲛⲏⲧⲛ ϫⲉ ⲁⲣⲓϩⲟⲧⲉ ϩⲏⲧϥ ⲙⲡⲁⲓ (Geenna g1067)
6 Githĩ tũnyoni tũtano tũtiendagio tũthendi twĩrĩ? No rĩrĩ, gũtirĩ o na kamwe gatuo Ngai ariganagĩrwo nĩko.
ⲋ̅ⲙⲏ ⲛⲥⲉϯ ⲉⲃⲟⲗ ⲁⲛ ⲛϯⲟⲩ ⲛϫⲁϫ ϩⲁϩⲟⲃⲟⲗⲟⲥ ⲥⲛⲁⲩ ⲁⲩⲱ ⲛⲥⲉⲟⲃϣ ⲁⲛ ⲉⲩⲁ ⲙⲙⲟⲟⲩ ⲙⲡⲉⲙⲧⲟ ⲉⲃⲟⲗ ⲙⲡⲛⲟⲩⲧⲉ
7 No ti-itherũ, o na njuĩrĩ cianyu cia mũtwe nĩ ndare. Tigagai gwĩtigĩra, inyuĩ mũrĩ a bata gũkĩra tũnyoni tũingĩ.
ⲍ̅ⲁⲗⲗⲁ ⲛⲕⲉϥⲱ ⲧⲏⲣⲟⲩ ⲛⲧⲉⲧⲛⲁⲡⲉ ⲏⲡ ⲙⲡⲣⲣ ϩⲟⲧⲉ ⲧⲉⲧⲛϣⲟⲃⲉ ⲉϩⲁϩ ⲛϫⲁϫ
8 “Ngũmwĩra atĩrĩ, ũrĩa wothe ũkanyumbũra mbere ya andũ, o nake Mũrũ wa Mũndũ nĩakamumbũra mbere ya araika a Ngai.
ⲏ̅ϯϫⲱ ⲙⲙⲟⲥ ⲛⲏⲧⲛ ϫⲉ ⲟⲩⲟⲛ ⲛⲓⲙ ⲉⲧⲛⲁϩⲟⲙⲟⲗⲟⲅⲓ ⲙⲙⲟⲓ ⲙⲡⲉⲙⲧⲟ ⲉⲃⲟⲗ ⲛⲣⲣⲱⲙⲉ ⲡϣⲏⲣⲉ ⲙⲡⲣⲱⲙⲉ ⲛⲁϩⲟⲙⲟⲗⲟⲅⲓ ⲛϩⲏⲧϥ ⲙⲡⲉⲙⲧⲟ ⲉⲃⲟⲗ ⲛⲛⲁⲅⲅⲉⲗⲟⲥ ⲙⲡⲛⲟⲩⲧⲉ
9 No ũrĩa ũkangaana mbere ya andũ ũcio nĩagakaanwo mbere ya araika a Ngai.
ⲑ̅ⲡⲉⲧⲛⲁⲁⲣⲛⲁ ⲇⲉ ⲙⲙⲟⲓ ⲙⲡⲉⲙⲧⲟ ⲉⲃⲟⲗ ⲛⲣⲣⲱⲙⲉ ⲥⲉⲛⲁⲁⲣⲛⲁ ⲙⲙⲟϥ ⲙⲡⲉⲙⲧⲟ ⲛⲛⲁⲅⲅⲉⲗⲟⲥ ⲙⲡⲛⲟⲩⲧⲉ
10 Nake mũndũ o wothe ũrĩa ũgaacambia Mũrũ wa Mũndũ nĩakarekerwo, no ũrĩa wothe ũkaruma Roho Mũtheru ndakarekerwo.
ⲓ̅ⲁⲩⲱ ⲟⲩⲟⲛ ⲛⲓⲙ ⲉⲧⲛⲁϫⲱ ⲛⲟⲩϣⲁϫⲉ ⲉⲡϣⲏⲣⲉ ⲙⲡⲣⲱⲙⲉ ⲥⲉⲛⲁⲕⲁⲁϥ ⲛⲁϥ ⲉⲃⲟⲗ ⲡⲉⲧⲛⲁϫⲓⲟⲩⲁ ⲇⲉ ⲉⲡⲉⲡⲛⲁ ⲉⲧⲟⲩⲁⲁⲃ ⲛⲥⲉⲛⲁⲕⲱ ⲁⲛ ⲛⲁϥ ⲉⲃⲟⲗ
11 “Rĩrĩa mũgaatwarwo mbere ya thunagogi, na mbere ya aathani na anene mũciirithio-rĩ, mũtikanetange na ũrĩa mũgacookia kana ũrĩa mũkoiga,
ⲓ̅ⲁ̅ϩⲟⲧⲁⲛ ⲇⲉ ⲉⲩϣⲁⲛϫⲓ ⲧⲏⲟⲩⲧⲛ ⲉϩⲟⲩⲛ ⲛⲛⲁϩⲣⲛ ⲛⲥⲩⲛⲁⲅⲱⲅⲏ ⲛⲙⲛⲛⲁⲣⲭⲏ ⲛⲙⲛⲛⲉⲝⲟⲩⲥⲓⲁ ⲙⲡⲣϥⲓⲣⲟⲟⲩϣ ϫⲉ ⲉⲧⲉⲧⲛⲁϫⲟⲟⲥ ϫⲉ ⲟⲩ ⲏ ⲉⲧⲉⲧⲛⲁⲣⲁϣ ⲛϩⲉ ⲏ ϫⲉ ⲉⲧⲉⲧⲛⲁⲟⲩⲟϣⲃⲟⲩ ⲛⲁϣ ⲛϩⲉ
12 nĩgũkorwo hĩndĩ ĩyo Roho Mũtheru nĩakamũruta ũrĩa mwagĩrĩirwo nĩ kuuga.”
ⲓ̅ⲃ̅ⲡⲉⲡⲛⲁ ⲅⲁⲣ ⲉⲧⲟⲩⲁⲁⲃ ⲛⲁⲧⲥⲁⲃⲉⲧⲏⲩⲧⲛ ϩⲛ ⲧⲉⲩⲛⲟⲩ ⲉⲧⲙⲙⲁⲩ ⲉⲛⲉⲧⲉⲧⲛⲁϫⲟⲟⲩ
13 Mũndũ ũmwe warĩ gatagatĩ-inĩ ka andũ acio akĩmwĩra atĩrĩ, “Mũrutani, ĩra mũrũ wa maitũ tũgayane nake igai riitũ.”
ⲓ̅ⲅ̅ⲡⲉϫⲉⲟⲩⲁ ⲇⲉ ⲛⲁϥ ⲉⲃⲟⲗ ϩⲙ ⲡⲙⲏⲏϣⲉ ϫⲉ ⲡⲥⲁϩ ⲁϫⲓⲥ ⲙⲡⲁⲥⲟⲛ ⲛϥⲡⲉϣⲧⲉⲕⲗⲏⲣⲟⲛⲟⲙⲓⲁ ⲉϫⲱⲛ
14 Nake Jesũ akĩmũcookeria atĩrĩ, “Mũndũ ũyũ, nũũ ũnduĩte wa kũmũtuithania ciira kana wa kũmũgayania indo cianyu?”
ⲓ̅ⲇ̅ⲛⲧⲟϥ ⲇⲉ ⲡⲉϫⲁϥ ϫⲉ ⲡⲣⲱⲙⲉ ⲛⲓⲙ ⲡⲉⲛⲧⲁϥⲕⲁⲑⲓⲥⲧⲁ ⲙⲙⲟⲓ ⲛⲕⲣⲓⲧⲏⲥ ⲁⲩⲱ ⲣⲣⲉϥⲡⲱϣ ⲉϫⲱⲧⲛ
15 Agĩcooka akĩmeera atĩrĩ, “Mwĩmenyererei! Mũtigakorokere maũndũ; nĩgũkorwo muoyo wa mũndũ ndũthimagwo na mũigana wa indo iria arĩ nacio.”
ⲓ̅ⲉ̅ⲡⲉϫⲁϥ ⲇⲉ ⲛⲁⲩ ϫⲉ ϯϩⲧⲏⲧⲛ ⲁⲩⲱ ϩⲁⲣⲉϩ ⲉⲣⲱⲧⲛ ⲉϥⲱϭⲉ ⲛⲓⲙ ϫⲉ ⲉⲣϣⲁⲛⲛⲉⲛⲕⲁ ⲁϣⲁⲓ ⲛⲟⲩⲁ ⲉϥⲛⲁϩⲉ ⲉⲡⲉϥⲱⲛϩ ⲉⲃⲟⲗ ⲛϩⲏⲧⲟⲩ
16 Agĩcooka akĩmahe ũhoro na ngerekano, akĩmeera atĩrĩ, “Mũgũnda wa mũndũ ũmwe gĩtonga nĩwaciarire mũno.
ⲓ̅ⲋ̅ⲁϥϫⲱ ⲇⲉ ⲛⲁⲩ ⲛⲟⲩⲡⲁⲣⲁⲃⲟⲗⲏ ⲉϥϫⲱ ⲙⲙⲟⲥ ϫⲉ ⲟⲩⲣⲱⲙⲉ ⲣⲣⲙⲙⲁⲟ ⲡⲉⲛⲧⲁⲧⲉϥⲭⲱⲣⲁ ⲟⲩⲱⲱⲗⲉ
17 Nake akĩĩyũria na ngoro yake atĩrĩ, ‘Ngwĩka atĩa? Ndirĩ na handũ ha kũiga magetha makwa.’
ⲓ̅ⲍ̅ⲉⲁϥⲙⲉⲕⲙⲟⲩⲕϥ ⲇⲉ ϩⲣⲁⲓ ⲛϩⲏⲧϥ ⲉϥϫⲱ ⲙⲙⲟⲥ ϫⲉ ⲉⲓⲛⲁⲣⲟⲩ ϫⲉ ⲙⲛϯ ⲙⲁ ⲛⲥⲉⲩϩ ⲛⲁⲕⲁⲣⲡⲟⲥ ⲉⲣⲟϥ
18 “Agĩcooka akiuga atĩrĩ, ‘Nĩndamenya ũrĩa ngwĩka. Ngũtharia makũmbĩ makwa, njake mangĩ manene kũrĩ mo, njige magetha makwa mothe na indo ciakwa ciothe kuo.
ⲓ̅ⲏ̅ⲡⲉϫⲁϥ ⲇⲉ ϫⲉ ϯⲛⲁⲣ ⲡⲁⲓ ϯⲛⲁϣⲟⲣϣⲣ ⲛⲁⲁⲡⲟⲑⲏⲕⲏ ⲛⲧⲁⲕⲟⲧⲟⲩ ⲛϩⲉⲛⲛⲟϭ ⲧⲁⲥⲱⲟⲩϩ ⲉⲣⲟⲟⲩ ⲙⲡⲥⲟⲩⲟ ⲧⲏⲣϥ ⲛⲙⲛⲁⲁⲅⲁⲑⲟⲛ
19 Njooke njĩĩre ngoro yakwa atĩrĩ, “Ũrĩ na indo nyingĩ njega wĩigĩire cia gũkũigana mĩaka mĩingĩ. Wĩhuurũkĩre, ũrĩe na ũnyue, na ũcanjamũke.”’
ⲓ̅ⲑ̅ⲧⲁϫⲟⲟⲥ ⲛⲧⲁⲯⲩⲭⲏ ϫⲉ ⲧⲁⲯⲩⲭⲏ ⲟⲩⲛⲧⲉϩⲁϩ ⲙⲙⲁⲩ ⲛⲁⲅⲁⲑⲟⲛ ⲉⲩⲕⲏ ⲛⲉ ⲉϩⲣⲁⲓ ⲛϩⲁϩ ⲣⲣⲟⲙⲡ ⲙⲧⲟⲛ ⲙⲙⲟ ⲟⲩⲱⲙ ⲥⲱ ⲉⲩⲫⲣⲁⲛⲉ
20 “No Ngai akĩmwĩra atĩrĩ, ‘Wee kĩrimũ gĩkĩ! Ũtukũ ũyũ wa ũmũthĩ nĩũgwĩtio muoyo waku. Indo icio wĩigĩire-rĩ, igaatuĩka cia ũ?’
ⲕ̅ⲡⲉϫⲉⲡⲛⲟⲩⲧⲉ ⲇⲉ ⲛⲁϥ ϫⲉ ⲡⲁⲑⲏⲧ ⲥⲉⲛⲁϥⲓ ⲛⲧⲉⲕⲯⲩⲭⲏ ⲛⲧⲉⲓⲟⲩϣⲏ ⲛⲧⲟⲟⲧⲕ ⲛⲉⲛⲧⲁⲕⲥⲃⲧⲱⲧⲟⲩ ⲇⲉ ⲉⲩⲛⲁϣⲱⲡⲉ ⲛⲛⲓⲙ
21 “Ũguo nĩguo gũgaatuĩka harĩ mũndũ o wothe ũrĩa wĩigagĩra mĩthithũ, no akaaga gwĩtongia na ũhoro wa Ngai.”
ⲕ̅ⲁ̅ⲧⲁⲓ ⲧⲉ ⲑⲉ ⲙⲡⲉⲧⲥⲱⲟⲩϩ ⲛⲁϥ ⲉϩⲟⲩⲛ ⲉⲛϥⲟ ⲁⲛ ⲣⲣⲙⲙⲁⲟ ϩⲙ ⲡⲛⲟⲩⲧⲉ
22 Jesũ agĩcooka akĩĩra arutwo ake atĩrĩ, “Nĩ ũndũ ũcio ngũmwĩra atĩrĩ, mũtigetangage nĩ ũndũ wa mĩoyo yanyu nĩ ũndũ wa kĩrĩa mũrĩrĩĩaga, kana kĩrĩa mũrĩhumbaga mĩĩrĩ yanyu.
ⲕ̅ⲃ̅ⲡⲉϫⲁϥ ⲇⲉ ⲛⲛⲉϥⲙⲁⲑⲏⲧⲏⲥ ϫⲉ ⲉⲧⲃⲉ ⲡⲁⲓ ϯϫⲱ ⲙⲙⲟⲥ ⲛⲏⲧⲛ ϫⲉ ⲙⲡⲣϥⲓⲣⲟⲟⲩϣ ⲉⲧⲉⲧⲛⲯⲩⲭⲏ ϫⲉ ⲟⲩ ⲡⲉⲧⲉⲧⲛⲁⲟⲩⲟⲙϥ ⲟⲩⲇⲉ ⲡⲉⲧⲛⲥⲱⲙⲁ ϫⲉ ⲟⲩ ⲡⲉⲧⲉⲧⲛⲁⲧⲁⲁϥ ϩⲓⲱⲧⲧⲏⲩⲧⲛ
23 Muoyo-rĩ, ũrĩ bata gũkĩra irio, naguo mwĩrĩ ũrĩ bata gũkĩra nguo.
ⲕ̅ⲅ̅ϫⲉ ⲧⲉⲧⲛⲯⲩⲭⲏ ⲟⲩⲟⲟⲧ ⲉⲧⲉϩⲣⲉ ⲁⲩⲱ ⲡⲥⲱⲙⲁ ⲉⲧϩⲃⲥⲱ
24 Ta mwĩciiriei ũhoro wa mahuru: Matihaandaga kana makagetha, o na matirĩ kũndũ gwa kũiga irio kana makũmbĩ, no Ngai nĩamaheaga irio. Inyuĩ githĩ mũtirĩ a bata mũno gũkĩra nyoni!
ⲕ̅ⲇ̅ϭⲱϣⲧ ⲉⲛⲁⲃⲟⲕⲉ ϫⲉ ⲛⲥⲉϫⲟ ⲁⲛ ⲛⲥⲉⲱϩⲥ ⲁⲛ ⲉⲙⲙⲛⲧⲟⲩⲧⲁⲙⲓⲟⲛ ⲙⲙⲁⲩ ⲟⲩⲇⲉ ⲁⲡⲟⲑⲏⲕⲏ ⲁⲩⲱ ⲡⲛⲟⲩⲧⲉ ⲥⲁⲁⲛϣ ⲙⲙⲟⲟⲩ ⲛⲧⲱⲧⲛ ϭⲉ ⲧⲉⲧⲛϣⲟⲃⲉ ⲉⲛϩⲁⲗⲁⲧⲉ ⲉⲙⲁⲧⲉ
25 Nũũ wanyu ũngĩhota kuongerera muoyo wake ithaa o na rĩmwe nĩ ũndũ wa gwĩtanga?
ⲕ̅ⲉ̅ⲛⲓⲙ ⲇⲉ ⲛϩⲏⲧ ⲧⲏⲩⲧⲛ ⲉϥϥⲓⲣⲟⲟⲩϣ ⲡⲉⲧⲉⲟⲩⲛϭⲟⲙ ⲙⲙⲟϥ ⲉⲩⲉϩⲟⲩⲙⲁϩⲉ ⲉⲧⲉϥϣⲓⲏ
26 Rĩu-rĩ, angĩkorwo mũtingĩhota gwĩka ũndũ mũnini ũguo-rĩ, mũgĩtangĩkaga na maũndũ macio mangĩ nĩkĩ?”
ⲕ̅ⲋ̅ⲉϣϫⲉ ⲙⲙⲛϭⲟⲙ ϭⲉ ⲙⲙⲱⲧⲛ ⲉⲩⲕⲟⲩⲉⲓ ⲉⲧⲃⲉ ⲟⲩ ⲧⲉⲧⲛϥⲓⲣⲟⲟⲩϣ ⲉⲡⲕⲉⲥⲉⲉⲡⲉ
27 Ta mwĩcũraniei ũrĩa itoka ikũraga. Itirutaga wĩra kana ikogotha ndigi. No ngũmwĩra atĩrĩ, o na Solomoni arĩ na riiri wake wothe, ndaagemete ta kĩmwe gĩacio.
ⲕ̅ⲍ̅ϯϩⲧⲏⲧⲛ ⲉⲛⲉⲕⲣⲓⲛⲟⲛ ⲛⲑⲉ ⲉⲧⲟⲩⲁⲓⲁⲉⲓ ⲙⲙⲟⲥ ⲉⲛⲥⲉϩⲓⲥⲉ ⲁⲛ ⲉⲛⲥⲉⲱⲧϩ ⲁⲛ ϯϫⲱ ⲇⲉ ⲙⲙⲟⲥ ⲛⲏⲧⲛ ϫⲉ ⲙⲡⲉⲥⲟⲗⲟⲙⲱⲛ ϩⲙ ⲡⲉϥⲉⲟⲟⲩ ⲧⲏⲣϥ ϯϩⲓⲱⲱϥ ⲛⲑⲉ ⲛⲟⲩⲁ ⲛⲛⲁⲓ
28 Angĩkorwo ũguo nĩguo Ngai ahumbaga nyeki ya gĩthaka, ĩrĩa ĩrĩ ho ũmũthĩ na rũciũ igaikio mwaki-inĩ-rĩ, githĩ inyuĩ ndarĩkĩmũhumbaga makĩria, inyuĩ mwĩtĩkĩtie o hanini!
ⲕ̅ⲏ̅ⲉϣϫⲉ ⲡⲉⲭⲟⲣⲧⲟⲥ ⲉⲧϩⲛ ⲧⲥⲱϣⲉ ⲙⲡⲟⲟⲩ ⲣⲁⲥⲧⲉ ⲉⲩⲛⲁⲛⲟϫϥ ⲉⲧⲉⲧⲣⲓⲣ ⲡⲛⲟⲩⲧⲉ ϯϩⲓⲱⲱϥ ⲛⲧⲉⲓϩⲉ ⲡⲟⲥⲱ ⲙⲁⲗⲗⲟⲛ ϩⲓⲱⲧⲧⲏⲩⲧⲛ ⲛⲁⲧⲕⲟⲩⲓ ⲙⲡⲓⲥⲧⲓⲥ
29 Tigagai gũthĩĩnĩka ngoro-inĩ cianyu nĩ ũndũ wa kĩrĩa mũrĩrĩĩaga kana mũrĩnyuuaga; mũtigatangĩkage nĩ ũndũ wa ũguo.
ⲕ̅ⲑ̅ⲛⲧⲱⲧⲛ ϩⲱⲧⲧⲏⲩⲧⲛ ⲙⲡⲣϣⲓⲛⲉ ϫⲉ ⲟⲩ ⲡⲉⲧⲉⲧⲛⲁⲟⲩⲟⲙϥ ⲏ ⲟⲩ ⲡⲉⲧⲉⲧⲛⲁⲥⲟⲟϥ ⲙⲡⲣϥⲓⲣⲟⲟⲩϣ
30 Nĩgũkorwo maũndũ maya mothe nĩmo andũ a gũkũ thĩ arĩa matetĩkĩtie Ngai macaranagia namo, no Ithe wanyu nĩoĩ atĩ nĩmũbatarĩtio nĩmo.
ⲗ̅ϫⲉ ⲛⲁⲓ ⲅⲁⲣ ⲧⲏⲣⲟⲩ ⲛϩⲉⲑⲛⲟⲥ ⲙⲡⲕⲟⲥⲙⲟⲥ ⲛⲉⲧϣⲓⲛⲉ ⲛⲥⲱⲟⲩ ⲡⲉⲧⲛⲓⲱⲧ ⲇⲉ ⲥⲟⲟⲩⲛ ϫⲉ ⲧⲉⲧⲛⲣⲭⲣⲓⲁ ⲛⲛⲁⲓ
31 No rĩrĩ, caragiai ũthamaki wake, na maũndũ maya mangĩ mothe nĩmũrĩheagwo o namo.
ⲗ̅ⲁ̅ⲡⲗⲏⲛ ϣⲓⲛⲉ ⲛⲧⲟϥ ⲛⲥⲁ ⲧⲉϥⲙⲛⲧⲣⲣⲟ ⲁⲩⲱ ⲛⲁⲓ ⲥⲉⲛⲁⲟⲩⲁϩⲟⲩ ⲉⲣⲱⲧⲛ
32 “Tigagai gwĩtigĩra, inyuĩ rũũru rũrũ rũnini, nĩgũkorwo Ithe wanyu nĩonete arĩ wega kũmũhe ũthamaki ũcio.
ⲗ̅ⲃ̅ⲙⲡⲣⲣ ϩⲟⲧⲉ ⲡⲕⲟⲩⲓ ⲛⲟϩⲉ ϫⲉ ⲡⲉⲧⲛⲓⲱⲧ ⲟⲩⲉϣϯ ⲛⲏⲧⲛ ⲛⲧⲙⲛⲧⲣⲣⲟ
33 Endiai indo iria mũrĩ nacio mũcooke mũteithie athĩĩni. Mwĩthondekerei ibeeti cia mbeeca iria itangĩtarũka, na mwĩgĩĩre na kĩgĩĩna igũrũ kĩrĩa gĩtangĩthira, kũrĩa gũtarĩ mũici ũngĩkuhĩrĩria na gũtirĩ memenyi cia gũkĩananga
ⲗ̅ⲅ̅ϯⲛⲉⲧⲛⲛⲕⲁ ⲉⲃⲟⲗ ⲧⲁⲁⲩ ⲙⲙⲛⲧⲛⲁ ⲙⲁⲧⲁⲙⲓⲟ ⲛⲏⲧⲛ ⲛϩⲉⲛⲧⲱⲱⲙⲉ ⲉⲛⲥⲉⲛⲁⲣⲁⲥ ⲁⲛ ⲛⲙⲟⲩⲁϩⲟ ⲛⲁⲧⲱϫⲛ ϩⲛ ⲙⲡⲏⲩⲉ ⲡⲙⲁ ⲉⲧⲉ ⲙⲉⲣⲉ ⲡⲉϥϫⲓⲟⲩⲉ ϩⲱⲛ ⲉⲣⲟϥ ⲁⲩⲱ ⲙⲉⲣⲉϫⲟⲟⲗⲉⲥ ⲧⲁⲕⲟϥ
34 Nĩgũkorwo o kũrĩa mĩthiithũ wanyu ĩrĩ, nokuo ngoro cianyu o nacio irĩkoragwo irĩ.
ⲗ̅ⲇ̅ⲡⲙⲁ ⲅⲁⲣ ⲉⲧⲉⲣⲉⲡⲉⲧⲛⲁϩⲟ ⲛⲁϣⲱⲡⲉ ⲙⲙⲟϥ ⲉⲣⲉⲡⲉⲧⲛϩⲏⲧ ⲛⲁϣⲱⲡⲉ ϩⲓⲱⲱϥ
35 “Ikaragai mwĩhotorete, mwĩhaarĩirie gũtungata, na mũige matawa manyu magĩakanaga,
ⲗ̅ⲉ̅ⲙⲁⲣⲉⲛⲉⲧⲛϯⲡⲉ ϣⲱⲡⲉ ⲉⲩⲙⲏⲣ ⲉⲣⲉⲛⲉⲧⲛϩⲏⲃⲥ ⲙⲟⲩϩ
36 o ta andũ metereire mwathi wao acooke kuuma iruga-inĩ rĩa kĩhikanio, nĩguo rĩrĩa agaacooka, aaringaringa mũrango mamũhingũrĩre o narua.
ⲗ̅ⲋ̅ⲛⲧⲉⲧⲛⲣⲑⲉ ⲛⲛⲓⲣⲱⲙⲉ ⲉⲧϭⲱϣⲧ ⲉⲃⲟⲗ ϩⲏⲧϥ ⲙⲡⲉⲩϫⲟⲉⲓⲥ ϫⲉ ⲉϥⲛⲁϭⲱⲗⲡ ⲧⲛⲁⲩ ϩⲙ ⲡⲙⲁ ⲛϣⲉⲗⲉⲉⲧ ϫⲉⲕⲁⲥ ⲉϥϣⲁⲛⲉⲓ ⲛϥⲧⲱϩⲙ ⲉⲩⲉⲟⲩⲱⲛ ⲛⲁϥ ⲛⲧⲉⲩⲛⲟⲩ
37 Nĩũgakorwo ũrĩ ũndũ mwega harĩ ndungata iria mwathi wacio agaakora ciĩiguĩte rĩrĩa agacooka. Ngũmwĩra atĩrĩ na ma, nĩakehotora acitungatĩre, aciikarie metha-inĩ, na acooke acirehere irio irĩe.
ⲗ̅ⲍ̅ⲛⲁⲓⲁⲧⲟⲩ ⲛⲛϩⲙϩⲁⲗ ⲉⲧⲙⲙⲁⲩ ⲛⲁⲓ ⲉⲧⲉⲣⲉⲡⲉⲩϫⲟⲉⲓⲥ ⲛⲏⲟⲩ ⲛϥϩⲉ ⲉⲣⲟⲟⲩ ⲉⲩⲣⲟⲓⲥ ϩⲁⲙⲏⲛ ϯϫⲱ ⲙⲙⲟⲥ ⲛⲏⲧⲛ ϫⲉ ϥⲛⲁⲙⲟⲣϥ ⲛϥⲧⲣⲉⲩⲛⲟϫⲟⲩ ⲛϥⲉⲓ ⲉⲃⲟⲗ ϩⲓⲱⲟⲩ ⲉϥⲇⲓⲁⲕⲟⲛⲓ ⲛⲁⲩ
38 Nĩũgakorwo ũrĩ ũndũ mwega harĩ ndungata iria mwathi wacio agaakora ciĩhaarĩirie, o na angĩgooka ũtukũ gatagatĩ kana thaa kenda gũgĩkĩa.
ⲗ̅ⲏ̅ⲕⲁⲛ ⲉϥϣⲁⲛⲉⲓ ϩⲛ ⲧⲙⲉϩⲥⲛⲧⲉ ⲛⲟⲩⲣϣⲉ ⲏ ⲧⲙⲉϩϣⲟⲙⲧⲉ ⲛϥϩⲉ ⲉⲣⲟⲟⲩ ⲉⲩⲓⲣⲉ ϩⲓⲛⲁⲓ ⲛⲁⲓⲁⲧⲟⲩ ⲛⲛϩⲙϩⲁⲗ ⲉⲧⲙⲙⲁⲩ
39 No rĩrĩ, menyai ũũ: Korwo mwene nyũmba nĩamenyete ithaa rĩrĩa mũici egũũka-rĩ, ndangĩarekire nyũmba yake ĩtuuo.
ⲗ̅ⲑ̅ⲧⲉⲧⲛⲓⲙⲉ ⲇⲉ ⲉⲡⲁⲓ ϫⲉ ⲉⲛⲉϥⲥⲟⲟⲩⲛ ⲛϭⲓ ⲡϫⲟⲉⲓⲥ ⲙⲡⲏⲓ ϫⲉ ⲉⲣⲉⲡⲣⲉϥϫⲓⲟⲩⲉ ⲛⲏⲟⲩ ⲛⲁϣ ⲛⲟⲩⲛⲟⲩ ⲛⲉϥⲛⲁⲕⲁⲁⲩ ⲁⲛ ⲉϭⲱⲧϩ ⲉⲡⲉϥⲏⲓ
40 O na inyuĩ no nginya mũikarage mwĩhaarĩirie, tondũ Mũrũ wa Mũndũ agooka ithaa rĩrĩa mũtamwĩrĩgĩrĩire.”
ⲙ̅ⲛⲧⲱⲧⲛ ϩⲱⲧⲧⲏⲩⲧⲛ ϣⲱⲡⲉ ⲉⲧⲉⲧⲛⲥⲃⲧⲱⲧ ϫⲉ ⲉⲣⲉⲡϣⲏⲣⲉ ⲙⲡⲣⲱⲙⲉ ⲛⲏⲟⲩ ϩⲛ ⲧⲉⲩⲛⲟⲩ ⲉⲧⲉⲛⲧⲉⲧⲛⲥⲟⲟⲩⲛ ⲙⲙⲟⲥ ⲁⲛ
41 Petero akĩmũũria atĩrĩ, “Mwathani, nĩ ithuĩ ũrahe ũhoro na ngerekano ĩno kana ũreera mũndũ o wothe?”
ⲙ̅ⲁ̅ⲡⲉϫⲉⲡⲉⲧⲣⲟⲥ ⲇⲉ ⲛⲁϥ ϫⲉ ⲡϫⲟⲉⲓⲥ ⲉⲕϫⲱ ⲛⲁⲛ ⲛⲧⲉⲓⲡⲁⲣⲁⲃⲟⲗⲏ ϫⲉⲛⲉⲕϫⲱ ⲙⲙⲟⲥ ⲟⲩⲟⲛ ⲛⲓⲙ
42 Nake Mwathani agĩcookia akĩmũũria atĩrĩ, “Ndungata ya kwĩhokwo na njũgĩ, o ĩrĩa mwathi wayo angĩĩhokera kũroraga ndungata ciake, na ĩciheage irio hĩndĩ ĩrĩa yagĩrĩire, nĩĩrĩkũ?
ⲙ̅ⲃ̅ⲡⲉϫⲁϥ ⲇⲉ ⲛϭⲓ ⲡϫⲟⲉⲓⲥ ϫⲉ ⲛⲓⲙ ⲁⲣⲁ ⲡⲉ ⲡⲡⲓⲥⲧⲟⲥ ⲛⲟⲓⲕⲟⲛⲟⲙⲟⲥ ⲛⲥⲁⲃⲉ ⲉⲧⲉⲣⲉⲡⲉϥϫⲟⲉⲓⲥ ⲛⲁⲕⲁⲑⲓⲥⲧⲁ ⲙⲙⲟϥ ⲉϫⲛ ⲛⲉϥϩⲙϩⲁⲗ ⲉϯ ⲛⲁⲩ ⲛⲧⲉϩⲣⲉ ⲙⲡⲉⲥⲟⲩⲟⲓϣ
43 Nĩũgakorwo ũrĩ ũndũ mwega harĩ ndungata ĩyo, ĩrĩa mwathi wayo agooka akore ĩgĩĩka ũguo.
ⲙ̅ⲅ̅ⲛⲁⲓⲁⲧϥ ⲙⲡϩⲙϩⲁⲗ ⲉⲧⲙⲙⲁⲩ ⲡⲉⲧⲉⲣⲉ ⲡⲉϥϫⲟⲉⲓⲥ ⲛⲏⲟⲩ ⲛϥϩⲉ ⲉⲣⲟϥ ⲉϥⲓⲣⲉ ϩⲓⲛⲁⲓ
44 Ngũmwĩra atĩrĩ na ma, nĩakamĩĩhokera indo ciake ciothe.
ⲙ̅ⲇ̅ⲛⲁⲙⲉ ϯϫⲱ ⲙⲙⲟⲥ ⲛⲏⲧⲛ ϫⲉ ϥⲛⲁⲕⲁⲑⲓⲥⲧⲁ ⲙⲙⲟϥ ⲉϫⲛ ⲛⲉϥϩⲩⲡⲁⲣⲭⲟⲛⲧⲁ ⲧⲏⲣⲟⲩ
45 No rĩrĩ, ĩ ndungata ĩyo ĩngĩĩra na ngoro yayo atĩrĩ, ‘Mwathi wakwa ndaracooka narua,’ nayo yambĩrĩrie kũhũũra ndungata cia arũme na cia andũ-a-nja, na kũrĩa na kũnyua na kũrĩĩo-rĩ,
ⲙ̅ⲉ̅ⲉϥϣⲁⲛϫⲟⲟⲥ ⲇⲉ ⲛϭⲓ ⲡϩⲙϩⲁⲗ ⲉⲧⲙⲙⲁⲩ ϩⲙ ⲡⲉϥϩⲏⲧ ϫⲉ ⲡⲁϫⲟⲉⲓⲥ ⲛⲁⲱⲥⲕ ⲉⲉⲓ ⲛϥⲁⲣⲭⲓ ⲛϩⲓⲟⲩⲉ ⲉⲛϩⲙϩⲙϩⲁⲗ ⲛⲙⲛϩⲙϩⲁⲗ ⲛⲥϩⲓⲙⲉ ⲛϥⲟⲩⲱⲙ ⲛϥⲥⲱ ⲛϥϯϩⲉ
46 Mwathi wa ndungata ĩyo agooka mũthenya ũrĩa ĩtamwĩrĩgĩrĩire o na ithaa rĩrĩa ĩtooĩ, nake nĩakamĩherithia mũno, na amĩtuĩre ciira ta wa andũ arĩa matarĩ ehokeku.
ⲙ̅ⲋ̅ϥⲛⲏⲟⲩ ⲛϭⲓ ⲡϫⲟⲉⲓⲥ ⲙⲡϩⲙϩⲁⲗ ⲉⲧⲙⲙⲁⲩ ϩⲛ ⲟⲩϩⲟⲟⲩ ⲉⲛϥⲥⲟⲟⲩⲛ ⲙⲙⲟϥ ⲁⲛ ⲁⲩⲱ ϩⲛ ⲟⲩⲟⲩⲛⲟⲩ ⲉⲛϥⲓⲙⲉ ⲉⲣⲟⲥ ⲁⲛ ⲛϥⲡⲟϣϥ ⲛϥⲕⲁⲧⲉϥⲧⲟ ⲛⲙⲛⲛⲁⲡⲓⲥⲧⲟⲥ
47 “Ndungata ĩrĩa ĩmenyaga ũrĩa mwathi wayo endaga na ndĩĩhaaragĩria kana ĩgeeka ũrĩa Mwathi wayo endaga, ĩkaahũũrwo mahũũra maingĩ.
ⲙ̅ⲍ̅ⲡϩⲙϩⲁⲗ ⲇⲉ ⲉⲛⲧⲁϥⲓⲙⲉ ⲉⲡⲟⲩⲱϣ ⲙⲡⲉϥϫⲟⲉⲓⲥ ⲉⲙⲡϥⲥⲟⲃⲧⲉ ⲏ ⲉⲙⲡϥⲓⲣⲉ ⲕⲁⲧⲁⲡⲉϥⲟⲩⲱϣ ϥⲛⲁϫⲓ ⲛϩⲉⲛⲛⲟϭ ⲛⲥⲏϣⲉ
48 No ĩrĩa ĩtooĩ na nĩĩkaga maũndũ marĩa magĩrĩire kũherithanĩrio, ĩkaahũũrwo mahũũra matarĩ maingĩ. Ũrĩa wothe ũheetwo indo nyingĩ, ageetio indo nyingĩ; nake ũrĩa wĩhokeirwo nyingĩ makĩria nĩageetio nyingĩ makĩria.
ⲙ̅ⲏ̅ⲡⲉⲧⲉⲙⲡϥⲓⲙⲉ ⲇⲉ ⲉⲁϥⲣⲡⲉⲙⲡϣⲁ ⲛϩⲉⲛⲥⲏϣⲉ ⲉⲩⲛⲁϫⲛⲁϥ ϩⲉⲛⲕⲟⲩⲓ ⲟⲩⲟⲛ ⲇⲉ ⲛⲓⲙ ⲉⲛⲧⲁⲩϯ ⲛⲁϥ ⲛϩⲟⲩⲟ ⲥⲉⲛⲁϣⲓⲛⲉ ⲛⲥⲁϩⲟⲩⲟ ⲉⲃⲟⲗ ϩⲓⲧⲟⲟⲧϥ ⲁⲩⲱ ⲡⲉⲛⲧⲁⲩϭⲁⲗⲉϩⲁϩ ⲉⲣⲟϥ ⲥⲉⲛⲁϣⲁⲧϥ ⲛϩⲁϩ
49 “Njũkĩte kũrehe mwaki gũkũ thĩ, naarĩ korwo mwaki ũcio nĩwambĩrĩirie gwakana!
ⲙ̅ⲑ̅ⲛⲧⲁⲓⲉⲓ ⲉⲛⲟⲩϫⲉ ⲛⲟⲩⲕⲱϩⲧ ⲉϩⲣⲁⲓ ⲉϫⲙⲡⲕⲁϩ ⲁⲩⲱ ⲟⲩ ⲡⲉϯⲟⲩⲁϣϥ ⲉⲧⲣⲉϥϫⲉⲣⲟ ⲡⲉ
50 No ndĩ na ũbatithio ndĩrĩbatithio naguo, no kaĩ nĩngũthĩĩnĩka mũno ũngĩgaakinya-ĩ!
ⲛ̅ⲟⲩⲛⲧⲁⲓ ⲟⲩⲃⲁⲡⲧⲓⲥⲙⲁ ⲙⲙⲁⲩ ⲉⲃⲁⲡⲧⲓⲍⲉ ⲙⲙⲟϥ ϯϭⲏⲡ ϣⲁⲛⲧϥϫⲱⲕ ⲉⲃⲟⲗ
51 Mũgwĩciiria ndokire kũrehe thayũ gũkũ thĩ? Ngũmwĩra atĩrĩ, ũguo tiguo, ndookire kũrehe nyamũkano.
ⲛ̅ⲁ̅ⲉⲧⲉⲧⲛⲙⲉⲩⲉ ϫⲉ ⲛⲧⲁⲓⲉⲓ ⲉϯ ⲛⲟⲩⲉⲓⲣⲏⲛⲏ ⲙⲡⲕⲁϩ ϯϫⲱ ⲙⲙⲟⲥ ⲛⲏⲧⲛ ϫⲉ ⲙⲙⲟⲛ ⲁⲗⲗⲁ ⲟⲩⲡⲱⲣϫ ⲡⲉ
52 Kuuma rĩu gũthiĩ na mbere, andũ atano a mũciĩ ũmwe marĩkoragwo magayũkanĩte, atatũ magookĩrĩra eerĩ, nao eerĩ magookĩrĩra atatũ.
ⲛ̅ⲃ̅ϫⲓⲛ ⲧⲉⲛⲟⲩ ⲅⲁⲣ ⲟⲩⲛϯⲟⲩ ⲛⲁϣⲱⲡⲉ ϩⲛ ⲟⲩⲏⲓ ⲛⲟⲩⲱⲧ ⲉⲩⲡⲏϣ ϣⲟⲙⲛⲧ ⲉϫⲛ ⲥⲛⲁⲩ ⲥⲛⲁⲩ ⲉϫⲛ ϣⲟⲙⲛⲧ
53 Nao marĩkoragwo magayũkanĩte ũũ, ithe agookĩrĩra mũriũ nake mũriũ agookĩrĩra ithe, nyina agookĩrĩra mwarĩ nake mwarĩ agookĩrĩra nyina, nyaciarawe agookĩrĩra mũtumia wa mũriũ nake mũtumia wa mũriũ agookĩrĩra nyaciarawe.”
ⲛ̅ⲅ̅ⲟⲩⲛⲟⲩⲓⲱⲧ ⲛⲁⲡⲱϣ ⲙⲛ ⲡⲉϥϣⲏⲣⲉ ⲁⲩⲱ ⲟⲩϣⲏⲣⲉ ⲛⲙⲡⲉϥⲓⲱⲧ ⲟⲩⲙⲁⲁⲩ ⲙⲙⲧⲉⲥϣⲉⲉⲣⲉ ⲟⲩϣⲉⲉⲣⲉ ⲛⲙ ⲧⲉⲥⲙⲁⲁⲩ ⲟⲩϣⲱⲙⲉ ⲛⲙ ⲧⲉⲥϣⲉⲗⲉⲉⲧ ⲟⲩϣⲉⲗⲉⲉⲧ ⲛⲙ ⲧⲉⲥϣⲱⲙⲉ
54 Jesũ akĩĩra kĩrĩndĩ kĩu atĩrĩ, “Hĩndĩ ĩrĩa muona itu rĩkĩambata riumĩte ithũĩro, o rĩmwe muugaga atĩrĩ, ‘Nĩgũkuura mbura,’ na gũkoira.
ⲛ̅ⲇ̅ⲡⲉϫⲁϥ ⲇⲉ ⲛⲙⲙⲏⲏϣⲉ ϫⲉ ⲉⲧⲉⲧⲛϣⲁⲛⲛⲁⲩ ⲉⲩⲕⲗⲟⲟⲗⲉ ⲁⲥⲉⲓ ⲉϩⲣⲁⲓ ϩⲓⲡⲉⲙⲛⲧ ϣⲁⲧⲉⲧⲛϫⲟⲟⲥ ⲛⲧⲉⲩⲛⲟⲩ ϫⲉ ⲡϩⲱⲟⲩ ⲛⲁϣⲱⲡⲉ ⲁⲩⲱ ϣⲁⲥϣⲱⲡⲉ ϩⲓⲛⲁⲓ
55 Hĩndĩ ĩrĩa rũhuho rwahurutana ruumĩte gũthini muugaga atĩrĩ, ‘Nĩgũkũgĩa na ũrugarĩ,’ na gũkagĩa.
ⲛ̅ⲉ̅ⲁⲩⲱ ⲉⲣϣⲁⲛⲡⲧⲟⲩⲣⲏⲥ ⲉⲓ ⲉⲃⲟⲗ ϫⲉ ⲟⲩⲛⲟⲩⲕⲁⲩⲥⲱⲛ ⲛⲁϣⲱⲡⲉ ⲁⲩⲱ ϣⲁϥϣⲱⲡⲉ
56 Inyuĩ hinga ici! Nĩmũũĩ wega gũkũũrana ũrĩa igũrũ na thĩ gũtariĩ. Mũkĩremagwo nĩgũkũũrana ũhoro wa mahinda maya tũrĩ nĩkĩ?
ⲛ̅ⲋ̅ⲛϩⲩⲡⲟⲕⲣⲓⲧⲏⲥ ⲧⲉⲧⲛⲥⲟⲟⲩⲛ ⲛⲇⲟϭⲓⲙⲁⲍⲉ ⲙⲡϩⲟ ⲛⲧⲡⲉ ⲛⲙⲡⲕⲁϩ ⲉⲧⲃⲉ ⲟⲩ ⲇⲉ ⲛⲧⲟϥ ⲛⲧⲉⲧⲛⲥⲟⲟⲩⲛ ⲁⲛ ⲛⲇⲟϭⲓⲙⲁⲍⲉ ⲙⲡⲉⲓⲟⲩⲟⲓϣ
57 “Mwagaga gwĩtuĩra inyuĩ ene ũrĩa kwagĩrĩire nĩkĩ?
ⲛ̅ⲍ̅ⲁϩⲣⲱⲧⲛ ⲇⲉ ⲛⲧⲉⲧⲛⲕⲣⲓⲛⲉ ⲁⲛ ⲙⲡⲉⲧⲉϣϣⲉ ⲙⲙⲓⲛ ⲙⲙⲱⲧⲛ
58 Na rĩrĩ, rĩrĩa mũrathiĩ na thũ yaku kũrĩ mũciirithania-rĩ, geria mũno wĩiguithanie nayo mũrĩ o njĩra-inĩ, ndĩgagũkururie ĩgũtware kũrĩ mũciirithania, nake mũciirithania akũneane kũrĩ mũnene, nake mũnene ũcio agũikie njeera.
ⲛ̅ⲏ̅ⲛⲑⲉ ⲅⲁⲣ ⲉⲕⲙⲟⲟϣⲉ ⲙⲛ ⲡⲉⲧϫⲓϩⲁⲡ ⲟⲩⲃⲏⲕ ⲉϥϩⲓⲧⲉϩⲓⲏ ⲙⲁⲧϥⲑⲉ ⲙⲡⲱⲗϭ ⲛⲙⲙⲁⲕ ⲙⲏⲡⲱⲥ ⲛϥⲥⲱⲕ ⲙⲙⲟⲕ ⲉⲩⲣⲉϥϯϩⲁⲡ ⲛⲧⲉⲡⲣⲉϥϯϩⲁⲡ ⲧⲁⲁⲕ ⲉⲧⲟⲟⲧϥ ⲙⲡⲉⲡⲣⲁⲕⲧⲱⲣ ⲛⲧⲉⲡⲉⲡⲣⲁⲕⲧⲱⲣ ⲛⲟϫⲕ ⲉⲡⲉϣⲧⲉⲕⲟ
59 Ngũkwĩra atĩrĩ, ndũkoima kuo ũtarĩhĩte thiirĩ wothe, hatarĩ gathendi ũgũtigia.”
ⲛ̅ⲑ̅ϯϫⲱ ⲙⲙⲟⲥ ⲛⲁⲕ ϫⲉ ⲛⲛⲉⲕⲓ ⲉⲃⲟⲗ ⲙⲙⲁⲩ ⲉⲙⲡⲕϯ ⲙⲡⲉⲕϩⲁⲉ ⲗⲗⲉⲡⲧⲟⲛ

< Luka 12 >