< Lamentations 5 >
1 Souviens-toi, Yahweh, de ce qui nous est arrivé, regarde et vois notre opprobre.
Lagipem koma, O Yahweh, ti napasamak kadakami. Kitaem ti pannakaibabainmi.
2 Notre héritage a passé à des étrangers, nos maisons à des inconnus.
Naiteden kadagiti ganggannaet dagiti tawidmi; naiteden kadagiti sangsangaili dagiti balbalaymi.
3 Nous sommes orphelins, sans père; nos mères sont comme des veuves.
Nagbalinkamin a bastardo, ta awanen dagiti ammami, ken kasla nabalon dagiti innami.
4 Nous buvons notre eau à prix d’argent, le bois ne nous vient que pour un salaire.
Pirak ti katukad dagiti danum nga inumenmi, ken mailakon kadakami dagiti kayomi.
5 Nos persécuteurs nous pressent par derrière; nous sommes épuisés; plus de repos pour nous.
Kamkamatendakami dagiti kabusormi; asidegdan ket uraymi la marikna ti angesda kadagiti teltelmi. Nabannogkamin; awan inanami.
6 Nous tendons la main vers l’Égypte, et vers l’Assyrie, pour nous rassasier de pain.
Inggaw-atmi dagiti imami kadagiti taga-Egipto ken kadagiti taga-Asiria tapno ikkandakami iti taraonmi.
7 Nos pères ont péché, ils ne sont plus; et nous, nous portons leurs iniquités!
Nagbasol dagiti ammami, ngem awandan, ket dakami ti aglaklak-am kadagiti basolda.
8 Des esclaves dominent sur nous; personne ne nous délivre de leurs mains.
Iturturayandakami dagiti tagabu, ket awan mangispal kadakami manipud kadagiti imada.
9 Nous acquérons notre pain au péril de notre vie; devant l’épée du désert.
Ipuspustami ti biagmi tapno maalami ti tinapaymi iti sangoanan ti kampilan ti let-ang.
10 Notre peau est brûlante comme un four, par suite des ardeurs de la faim.
Ti kudilmi ket maiyarig iti maysa a pogon, a nakabarbara gapu iti bisin.
11 Ils ont déshonoré les femmes dans Sion, les vierges dans les villes de Juda.
Indaddadanesda dagiti babbai iti Sion, dagiti birhen kadagiti siudad ti Juda.
12 Des chefs ont été pendus par leurs mains; la face des vieillards n’a pas été respectée.
Imbitinda dagiti prinsipe babaen kadagiti mismo nga imada, ken saanda a rinaraem dagiti panglakayen.
13 Des adolescents ont porté la meule; des enfants ont chancelé, chargés de bois.
Impanda dagiti babbaro iti balay a paggilingan, ken dagiti agtutubo a lallaki ket marigrigatan nga agbakbaklay kadagiti troso.
14 Les vieillards ont cessé d’aller à la porte; les jeunes gens, de jouer de leur lyre.
Pinapanawda dagiti panglakayen iti ruangan ti siudad, ken pinapanawda dagiti babbaro manipud iti musikada.
15 La joie de nos cœurs a cessé, nos danses sont changées en deuil.
Naggibusen ti rag-o iti pusomi; nagbalin a dung-aw ti panagsalsalami.
16 La couronne de notre tête est tombée; oui, malheur à nous, car nous avons péché!
Natinnagen ti korona manipud iti ulomi! Asikami pay! Nagbasolkami gamin!
17 Voici pourquoi notre cœur est malade, pourquoi nos yeux sont obscurcis:
Kimmapsuten dagiti puspusomi, ken nagkudrepen dagiti matami,
18 c’est parce que la montagne de Sion est désolée, et que les chacals s’y promènent.
gapu ta agdakdakiwas dagiti atap nga aso idiay Bantay Sion, a nabaybay-an.
19 Toi, Yahweh, tu sièges éternellement; ton trône subsiste d’âge en âge!
Ngem sika ni Yahweh; agturayka iti agnanayon, ken adda iti amin a henerasion ti tronom.
20 Pourquoi nous oublierais-tu à jamais, nous abandonnerais-tu pour de si longs jours?
Apay a lipatennakami iti agnanayon? Agpaut kadi pay ti pananglipatmo kadakami?
21 Fais-nous revenir à toi, Yahweh, et nous reviendrons; renouvelle nos jours comme autrefois.
Pagsubliennakami kenka, O Yahweh, ket agbabawikami. Isublim dagiti al-aldawmi a kas iti kallabes,
22 Car nous aurais-tu entièrement rejetés, serais-tu irrité contre nous sans mesure?
malaksid a no talaga a binaybay-annakamin ken kasta unay ti pungtotmo kadakami!