Lododowo 8
1 Ɖe nunya mele ɣli dom le ame yɔm oa? Ɖe gɔmesese mekɔ eƒe gbe dzi oa?
智慧は呼はらざるか 聰明は聲を出さざるか
2 Etsi tsitre ɖe kɔkɔƒe siwo le mɔto la tame, afi si afɔmɔwo do go le.
彼は路のほとりの高處また街衢のなかに立ち
3 Ele tsitre ɖe dua ƒe agbowo ƒe mɔ xa kple agbo la me le ɣli dom sesĩe be,
邑のもろもろの門 邑の口および門々の入口にて呼はりいふ
4 “O ŋutsuwo, miawoe mele ɣli dom na eye mekɔ nye gbe dzi na amegbetɔƒomea katã.
人々よわれ汝をよび 我が聲をもて人の子等をよぶ
5 Mi bebewuwo, midze nunya; mi bometsilawo gɔmesese nesu mia si.
拙き者よなんぢら聰明に明かなれ 愚なる者よ汝ら明かなる心を得よ
6 Miɖo to elabena nya xɔasiwo le asinye be magblɔ; meke nye nu be magblɔ nu si le dzɔdzɔe.
汝きけ われ善事をかたらん わが口唇をひらきて正事をいださん
7 Nye nu gblɔa nu si le eteƒe, elabena nye nuyi tsri vɔ̃ɖivɔ̃ɖi.
我が口は眞實を述べ わが口唇はあしき事を憎むなり
8 Nye numenyawo katã le dzɔdzɔe; ɖeke meglɔ̃ alo nye ayemenya o.
わが口の言はみな義し そのうちに虚偽と奸邪とあることなし
9 Wo katã le dzɔdzɔe na ame si si sidzedze le; fɔɖiɖi mele wo ŋu na ame siwo si gɔmesese le o.
是みな智者の明かにするところ 知識をうる者の正とするところなり
10 Tia nye amehehe ɖe klosalo teƒe kple nye gɔmesese ɖe sika nyuitɔ teƒe
なんぢら銀をうくるよりは我が敎をうけよ 精金よりもむしろ知識をえよ
11 elabena nunya xɔ asi wu adzagba eye nu siwo dim wò dzi le la ƒe ɖeke mesɔ kplii o.
それ智慧は眞珠に愈れり 凡の寳も之に比ぶるに足らず
12 “Nye, nunya kple ŋuɖɔɖoe nɔa teƒe ɖeka; gɔmesese kple sidzedze le asinye.
われ智慧は聰明をすみかとし 知識と謹愼にいたる
13 Yehowa vɔvɔ̃e nye be nàlé fu vɔ̃, eya ta metsri dada kple ɖokuidodoɖedzi, agbe baɖa nɔnɔ kple nya dzodzrowo gbɔgblɔ.
ヱホバを畏るるとは惡を憎むことなり 我は傲慢と驕奢 惡道と虚偽の口とを憎む
14 Tɔnyee nye aɖaŋudede kple afia nyui tsotso, gɔmesese kple ŋusẽ le asinye.
謀略と聰明は我にあり 我は了知なり 我は能力あり
15 Dzinyee fiawo tona ɖua fia eye dziɖulawo dea se siwo le dzɔdzɔe.
我に由て王者は政をなし 君たる者は義しき律をたて
16 Dzinyee dumegãwo tona kplɔa du eye nenema kee nye bubume siwo le dzi ɖum le anyigba dzi.
我によりて主たる者および牧伯たちなど凡て地の審判人は世ををさむ
17 Melɔ̃a ame siwo lɔ̃am eye ame siwo diam la kpɔam.
われを愛する者は我これを愛す 我を切に求むるものは我に遇ん
18 Hotsui kple bubu bɔ ɖe asinye, nenema kee nye kesinɔnu siwo megblẽna o kple dzidzedze.
富と榮とは我にあり 貴き寳と公義とも亦然り
19 Nye kutsetse nyo wu sika nyuitɔ, eye nu si dona tso menye la ƒo klosalo nyuitɔ ta sãa.
わが果は金よりも精金よりも愈り わが利は精銀よりもよし
20 Mezɔna le dzɔdzɔenyenye ƒe mɔ dzi kple nuteƒewɔwɔ ƒe toƒewo,
我は義しき道にあゆみ 公平なる路徑のなかを行む
21 eye mekɔa kesinɔnu ɖe ame siwo lɔ̃am la dzi, henana woƒe nudzraɖoƒewo gbagbana.
これ我を愛する者に貨財をえさせ 又その庫を充しめん爲なり
22 “Yehowa dzim abe eƒe nuwɔwɔwo ƒe ŋgɔgbetɔ ene, hafi wòava wɔ nuwo le blema.
ヱホバいにしへ其御わざをなしそめたまへる前に その道の始として我をつくりたまひき
23 Etɔ asi dzinye tso mavɔ me ke, tso gɔmedzedzea me, hafi xexea me nava dzɔ.
永遠より元始より地の有ざりし前より我は立られ
24 Wodzim esime atsiaƒuwo menɔ anyi o, eye vudo siwo dzia tsi fũu la hã menɔ anyi o.
いまだ海洋あらず いまだ大なるみづの泉あらざりしとき我すでに生れ
25 Hafi woatsɔ towo ada ɖe woƒe nɔƒewo, eye togbɛwo nadzɔ la, nye la, wodzim xoxo.
山いまださだめられず 陵いまだ有ざりし前に我すでに生れたり
26 Hafi wòava wɔ anyigba alo gbegbe alo anyigbadziʋuʋudediwo gɔ̃ hã la, wodzim xoxo.
即ち神いまだ地をも野をも地の塵の根元をも造り給はざりし時なり
27 Menɔ afi ma hafi wòtsɔ dziƒowo ɖo wo nɔƒe eye wòdzidze dzite da ɖe gogloƒewo tame.
かれ天をつくり海の面に穹蒼を張たまひしとき我かしこに在りき
28 Esi wòɖo lilikpowo ɖe dziƒo, eye wòli ke tɔ goglowo ƒe dzɔtsoƒe,
彼うへに雲氣をかたく定め 淵の泉をつよくならしめ
29 esi wòɖo liƒo na atsiaƒu be eƒe tsiwo magbɔ teƒe si wòde se be woase la dzi o eye wòɖo anyigba gɔme la, medzɔ xoxo.
海にその限界をたて 水をしてその岸を踰えざらしめ また地の基を定めたまへるとき
30 Ale menye aɖaŋudɔwɔla nɔ eƒe axadzi, dzidzɔ yɔ menye gbe sia gbe eye metsoa aseye le eŋkume ɣe sia ɣi.
我はその傍にありて創造者となり 日々に欣び恒にその前に樂み
31 Medzɔ dzi le eƒe xexe blibo la me eye amegbetɔwo ƒe nu do dzidzɔ nam.
その地にて樂み又世の人を喜べり
32 “Eya ta, azɔ la, mi vinyewo, miɖo tom; woayra ame siwo lé nye mɔwo me ɖe asi.
されば小子等よ いま我にきけ わが道をまもる者は福ひなり
33 Ɖo to nye sededewo eye nàdze nunya, mègado tokue o.
敎をききて智慧をえよ 之を棄ることなかれ
34 Woayra ame si ɖoa tom, nɔa ŋudzɔ le nye ʋɔtru nu gbe sia gbe eye wòlalana le nye kpui nu
凡そ我にきき 日々わが門の傍にまち わが戸口の柱のわきにたつ人は福ひなり
35 elabena ame si ke ɖe ŋutinye la, ke ɖe agbe ŋu eye wòxɔa amenuveve tso Yehowa gbɔ.
そは我を得る者は生命をえ ヱホバより恩寵を獲ればなり
36 Ke ame si mete ŋu ke ɖe ŋutinye o la, wɔa nu vevi eɖokui eye ame siwo katã léa fum la lɔ̃a ku.”
我を失ふものは自己の生命を害ふ すべて我を惡むものは死を愛するなり
