Lododowo 11
1 Yehowa tsri nudanu amebatɔ, ke nudakpe si de blibo la nye eƒe dzidzɔ.
いつはりの權衝はヱホバに惡まれ 義しき法馬は彼に欣ばる
2 Dada doa ŋgɔ na ŋukpeɖuɖu, ke ɖokuibɔbɔ hea nunya vɛ.
驕傲きたれば辱も亦きたる謙だる者には智慧あり
3 Ame dzɔdzɔewo ƒe ta me nyui ɖoɖo kplɔa wo, ke nuteƒemawɔlawo la, woƒe dzi me eve susu tsrɔ̃a wo.
直者の端荘は己を導き悖逆者の邪曲は己を亡す
4 Kesinɔnu nye nu dzodzro le dzikudogbe, ke dzɔdzɔenyenye ɖea ame tso ku me.
寳は震怒の日に益なし されど正義は救ふて死をまぬかれしむ
5 Ame maɖifɔwo ƒe dzɔdzɔenyenye taa mɔ dzɔdzɔe ɖe wo ŋgɔ, ke ame vɔ̃ɖiwo ƒe vɔ̃wɔwɔ hea wo ƒua anyi.
完全者はその正義によりてその途を直くせられ 惡者はその惡によりて跌るべし
6 Ame dzɔdzɔewo ƒe nu dzɔdzɔe wɔwɔ ɖea wo, ke didi vlowo zua mɔ ɖea nuteƒemawɔlawo.
直者はその正義によりて救はれ 悖逆者は自己の惡によりて執へらる
7 Ne ame vɔ̃ɖi ku la, eƒe mɔkpɔkpɔ tsrɔ̃na, nu siwo katã wòle mɔ kpɔm na tso eƒe ŋusẽ me la zua tofloko.
惡人は死るときにその望たえ 不義なる者の望もまた絶べし
8 Woɖea ame dzɔdzɔe tso fu me eye wòvaa ame vɔ̃ɖi la dzi boŋ.
義者は艱難より救はれ 惡者はこれに代る
9 Mawumavɔ̃la tsɔa eƒe nu gblẽa ehavi domee, ke woɖea ame dzɔdzɔe la to sidzedze me.
邪曲なる者は口をもてその鄰を亡す されど義しき者はその知識によりて救はる
10 Ne nu dze edzi na ame dzɔdzɔe la, du blibo kpɔa dzidzɔ, ke ne ame vɔ̃ɖi tsrɔ̃ la, wodoa dzidzɔɣli.
義しきもの幸福を受ればその城邑に歓喜あり 惡きもの亡さるれば歓喜の聲おこる
11 To dzɔdzɔetɔ ƒe yayra dzi wodoa du ɖe dzi, ke wotsrɔ̃nɛ to ame vɔ̃ɖi ƒe nu dzi.
城邑は直者の祝ふに倚て高く擧られ 惡者の口によりて亡さる
12 Ame manyanu doa vlo ehavi, ke ŋutsu nugɔmesela léa eƒe aɖe.
その鄰を侮る者は智慧なし 聰明人はその口を噤む
13 Amenyagblɔla ʋua go nya ɣaɣla, ke ame ɖɔʋu ɣlaa nya.
往て人の是非をいふ者は密事を洩し 心の忠信なる者は事を隱す
14 Dukɔ aɖe dzea anyi, ne mɔfiala meli o, ke dziɖuɖu vana to aɖaŋuɖola geɖewo dzi.
はかりごとなければ民たふれ 議士多ければ平安なり
15 Ame si de megbe na ame bubu la akpe fu, ke ame si gbe akpesisi abe ŋugbedodo ƒe dzesi ene la anɔ dedie.
他人のために保證をなす者は苦難をうけ 保證を嫌ふ者は平安なり
16 Wodea bubu nyɔnu dɔmenyotɔ ŋu, ke ŋutsu ŋutasẽlawo ƒe asi sua kesinɔnu ko dzi.
柔順なる婦は榮譽をえ 強き男子は資財を得
17 Ŋuistu dɔmenyotɔ wɔa nyui na eɖokui, gake ŋutsu ŋutasẽla hea hiã vaa eɖokui dzii.
慈悲ある者は己の霊魂に益をくはへ 殘忍者はおのれの身を擾はす
18 Woxea fetu si me beble le la na ame vɔ̃ɖi, ke ame si ƒã dzɔdzɔenyenye ƒe ku la axa nu geɖe.
惡者の獲る報はむなしく 義を播くものの得る報賞は確し
19 Ame si nye dzɔdzɔetɔ vavã la, akpɔ agbe, ke ame si ti nu vɔ̃ɖi yome la yia eƒe ku me.
堅く義をたもつ者は生命にいたり 惡を追もとむる者はおのれの死をまねく
20 Yehowa tsri ame siwo ƒe dzi daa alakpa, ke ame siwo fɔɖiɖi mele woƒe mɔwo ŋu o la ƒe nu nyoa eŋu.
心の戻れる者はヱホバに憎まれ 直く道を歩む者は彼に悦ばる
21 Maka ɖe esia dzi na mi be, womagbe tohehe na ame vɔ̃ɖi la o, ke woana ablɔɖe ame dzɔdzɔewo.
手に手をあはするとも惡人は罪をまぬかれず 義人の苗裔は救を得
22 Abe ale si sikaŋɔtigɛ nɔa ha ƒe ŋɔtimee ene la, nenema kee nye nyɔnu dzetugbe si meɖoa ŋu ɖo o.
美しき婦のつつしみなきは金の環の豕の鼻にあるが如し
23 Ame dzɔdzɔewo ƒe didiwo vaa eme na wo nyuie, ke ame vɔ̃ɖiwo ƒe mɔkpɔkpɔ wua nu le dziku me.
義人のねがふところは凡て福祉にいたり 惡人ののぞむところは震怒にいたる
24 Ame ɖeka naa nu faa gake egakpɔa geɖe ɖe edzi, ame bubu vea nu le nu si wòle be wòana la ŋu gake ahe ko wòdana.
ほどこし散して反りて増ものあり 與ふべきを吝みてかへりて貧しきにいたる者あり
25 Nu adze dzi na ame si na nu faa, ame si na amewo ƒe dzi dze eme la, woana eya ŋutɔ hã ƒe dzi nadze eme.
施與を好むものは肥え 人を潤ほす者はまた利潤をうく
26 Ame si tsɔ bli ɣla la amewo aƒo fi adee gake yayra ava ame si lɔ̃ be yeadzra etɔ la dzi.
穀物を蔵めて糶ざる者は民に詛はる 然れど售る者の首には祝福あり
27 Ame si ti nyui yome la, amewo adi nyui nɛ gake vɔ̃ vana na ame si le vɔ̃ dim.
善をもとむる者は恩惠をえん 惡をもとむる者には惡き事きたらん
28 Ame si tsɔ eƒe mɔkpɔkpɔ da ɖe eƒe kesinɔnuwo dzi la adze anyi gake ame dzɔdzɔe awɔ mlɔmlɔmlɔ abe gbe dama ene.
おのれの富を恃むものは仆れん されど義者は樹の靑葉のごとくさかえん
29 Ame si he dzɔgbevɔ̃e va eƒe ƒome dzi la, ya anye eƒe domenyinu eye bometsila anye subɔla na nunyala.
おのれの家をくるしむるものは風をえて所有とせん 愚なる者は心の智きものの僕とならん
30 Ame dzɔdzɔe ƒe kutsetse nye agbeti, eye ame si ɖea luʋɔwo la, nunyalae.
義人の果は生命の樹なり 智慧ある者は人を捕ふ
31 Ne ame dzɔdzɔewo xɔ wo tɔ gome le anyigba dzi la, ekema aleke wòahanɔ na mawumavɔ̃lawo kple nu vɔ̃ wɔlawo!
みよ義人すらも世にありて報をうくべし况て惡人と罪人とをや
