< Psalmaro 56 >

1 Al la ĥorestro. Por Jonatelem-reĥokim. Verko de David, kiam kaptis lin la Filiŝtoj en Gat. Korfavoru min, ho Dio, ĉar homo volas min engluti, Dum la tuta tago malamiko min premas.
In finem, Pro populo, qui a Sanctis longe factus est, David in tituli inscriptionem, cum tenuerunt eum Allophyli in Geth.
2 Miaj malamikoj volas min engluti ĉiutage, Ĉar multaj militas kontraŭ mi fiere.
Miserere mei Deus, quoniam conculcavit me homo: tota die impugnans tribulavit me.
3 En la tago, kiam mi timas, Mi fidas Vin.
Conculcaverunt me inimici mei tota die: quoniam multi bellantes adversum me.
4 Dion, kies vorton mi gloras, Tiun Dion mi fidas; mi ne timas: Kion karno faros al mi?
Ab altitudine diei timebo: ego vero in te sperabo.
5 Dum la tuta tago ili atakas miajn vortojn; Ĉiuj iliaj pensoj pri mi estas por malbono.
In Deo laudabo sermones meos, in Deo speravi: non timebo quid faciat mihi caro.
6 Ili kolektiĝas, embuskas, observas miajn paŝojn, Penante kapti mian animon.
Tota die verba mea execrabantur: adversum me omnes cogitationes eorum, in malum.
7 Por ilia malbonago repagu al ili, En kolero faligu la popolojn, ho Dio!
Inhabitabunt et abscondent: ipsi calcaneum meum observabunt. Sicut sustinuerunt animam meam,
8 Mian vagadon Vi kalkulis; Metu miajn larmojn en Vian felsakon, Ili estas ja en Via libro.
pro nihilo salvos facies illos: in ira populos confringes.
9 Tiam miaj malamikoj returniĝos malantaŭen en la tago, kiam mi vokos; Tion mi scias, ke Dio estas kun mi.
Deus, vitam meam annunciavi tibi: posuisti lacrymas meas in conspectu tuo, Sicut et in promissione tua:
10 Mi gloros vorton de Dio; Mi gloros vorton de la Eternulo.
tunc convertentur inimici mei retrorsum: In quacumque die invocavero te: ecce cognovi quoniam Deus meus es.
11 Dion mi fidas, mi ne timas: Kion faros al mi homo?
In Deo laudabo verbum, in Domino laudabo sermonem: in Deo speravi, non timebo quid faciat mihi homo.
12 Mi faris al Vi, ho Dio, promesojn, Mi plenumos al Vi dankoferojn.
In me sunt Deus vota tua, quæ reddam, laudationes tibi.
13 Ĉar Vi savis mian animon de la morto, Kaj miajn piedojn de falpuŝiĝo, Por ke mi iradu antaŭ Dio En la lumo de la vivo.
Quoniam eripuisti animam meam de morte, et pedes meos de lapsu: ut placeam coram Deo in lumine viventium.

< Psalmaro 56 >