Johannes 1
1 In den beginne was het Woord, en het Woord was bij God, en het Woord was God.
Pradžioje buvo Žodis, ir Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas.
2 Dit was in den beginne bij God.
Tasai buvo pradžioje pas Dievą.
3 Alle dingen zijn door Hetzelve gemaakt, en zonder Hetzelve is geen ding gemaakt, dat gemaakt is.
Kiekviena visatos dalis atsirado per jį, ir be jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę.
4 In Hetzelve was het Leven, en het Leven was het Licht der mensen.
Jame buvo gyvybė, ir ta gyvybė buvo žmonių Šviesa.
5 En het Licht schijnt in de duisternis, en de duisternis heeft hetzelve niet begrepen.
Ir Šviesa nuolat šviečia tamsoje, tačiau tamsa jos nepagavo.
6 Er was een mens van God gezonden, wiens naam was Johannes.
Atsirado nuo Dievo atsiųstas žmogus, vardu Jonas.
7 Deze kwam tot een getuigenis, om van het Licht te getuigen, opdat zij allen door hem geloven zouden.
Tasai atėjo tam, kad būtų liudijimas, – kad liudytų apie Šviesą, idant visi per jį įtikėtų.
8 Hij was het Licht niet, maar was gezonden, opdat hij van het Licht getuigen zou.
Jis nebuvo ta Šviesa, bet [buvo pasiųstas] liudyti apie tą Šviesą.
9 Dit was het waarachtige Licht, Hetwelk verlicht een iegelijk mens, komende in de wereld.
Tikroji Šviesa buvo [ta], kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ateinantį į pasaulį.
10 Hij was in de wereld, en de wereld is door Hem gemaakt; en de wereld heeft Hem niet gekend.
Jis buvo pasaulyje, ir pasaulis atsirado per jį, bet pasaulis jo nepažinojo.
11 Hij is gekomen tot het Zijne, en de Zijnen hebben Hem niet aangenomen.
Į savo nuosavybę jis atėjo, ir savieji jo nepriėmė.
12 Maar zovelen Hem aangenomen hebben, dien heeft Hij macht gegeven kinderen Gods te worden, namelijk die in Zijn Naam geloven;
Bet visiems, kurie jį priėmė, tiems jis davė įgaliojimą tapti Dievo vaikais – tiems, kurie pasitiki jo vardu,
13 Welke niet uit den bloede, noch uit den wil des vleses, noch uit den wil des mans, maar uit God geboren zijn.
kurie yra pagimdyti nei iš kraujo, nei iš kūno valios, nei iš vyro valios, bet iš Dievo.
14 En het Woord is vlees geworden, en heeft onder ons gewoond (en wij hebben Zijn heerlijkheid aanschouwd, een heerlijkheid als des Eniggeborenen van den Vader), vol van genade en waarheid.
O tas Žodis tapo kūnu ir apsigyveno tarp mūsų – ir mes matėme jo šlovę, būtent Viengimio nuo Tėvo šlovę – pilnas malonės ir tiesos.
15 Johannes getuigt van Hem, en heeft geroepen, zeggende: Deze was het, van Welken ik zeide: Die na mij komt, is voor mij geworden, want Hij was eer dan ik.
Jonas liudijo apie jį ir šaukė, sakydamas: „Šitas buvo tas, apie kurį kalbėjau [šitaip]: „Tas, kuris ateina po manęs, yra viršesnis už mane, nes jis buvo anksčiau už mane“.“
16 En uit Zijn volheid hebben wij allen ontvangen, ook genade voor genade.
Ir mes visi iš jo pilnatvės gavome ir malonę, pakeičiančią malonę,
17 Want de wet is door Mozes gegeven, de genade en de waarheid is door Jezus Christus geworden.
nes Įstatymas buvo duotas per Mozę; malonė ir tiesa atėjo per Jėzų Kristų.
18 Niemand heeft ooit God gezien; de eniggeboren Zoon, Die in den schoot des Vaders is, Die heeft Hem ons verklaard.
Dievo niekas niekada nėra matęs; viengimis Sūnus, kuris yra Tėvo užantyje, – tas [jį] apsakė.
19 En dit is de getuigenis van Johannes, toen de Joden enige priesters en Levieten afzonden van Jeruzalem, opdat zij hem zouden vragen: Wie zijt gij?
Ir šitas yra Jono liudijimas, kai žydai iš Jeruzalės siuntė kunigų ir levitų jo paklausti: „Kas tu esi?“
20 En hij beleed en loochende het niet; en beleed: Ik ben de Christus niet.
Ir jis išpažino ir neišsisukinėjo, bet išpažino: „Aš nesu Kristus.“
21 En zij vraagden hem: Wat dan? Zijt gij Elias? En hij zeide: Ik ben die niet. Zijt gij de profeet? En hij antwoordde: Neen.
Ir jie paklausė jo: „[Tai] kas gi? Ar tu Elijas?“O jis sako: „Nesu.“„Ar tu tas Pranašas?“Ir jis atsakė: „Ne.“
22 Zij zeiden dan tot hem: Wie zijt gij? opdat wij antwoord geven mogen dengenen, die ons gezonden hebben; wat zegt gij van uzelven?
Tada jie tarė jam: „Kas tu esi, kad mes galėtume duoti atsakymą tiems, kurie mus siuntė? Ką sakai apie save?“
23 Hij zeide: Ik ben de stem des roependen in de woestijn: Maakt den weg des Heeren recht, gelijk Jesaja, de profeet, gesproken heeft.
Jis tarė: „Aš [esu] dykumoje šaukiančiojo balsas: „Darykite VIEŠPAČIUI tiesų kelią“, kaip sakė pranašas Izaijas.“
24 En de afgezondenen waren uit de Farizeen;
O atsiųstieji buvo iš fariziejų.
25 En zij vraagden hem en spraken tot hem: Waarom doopt gij dan, zo gij de Christus niet zijt, noch Elias, noch de profeet?
Ir jo paklausdami jie jam tarė: „Tai kodėl krikštiji, jei nesi Kristus, nei Elijas, nei tas Pranašas?“
26 Johannes antwoordde hun, zeggende: Ik doop met water, maar Hij staat midden onder ulieden, Dien gij niet kent;
Jonas jiems atsakė, tardamas: „Aš krikštiju vandeniu, bet tarp jūsų stovi tas, kurio jūs nepažįstate.
27 Dezelve is het, Die na mij komt, Welke voor mij geworden is, Wien ik niet waardig ben, dat ik Zijn schoenriem zou ontbinden.
Jis yra tas, kuris ateina po manęs, kuris yra viršesnis už mane, kurio apavo dirželio aš nesu vertas atrišti.“
28 Deze dingen zijn geschied in Bethabara, over de Jordaan, waar Johannes was dopende.
Šie dalykai įvyko Betabaroje anapus Jordano, kur Jonas krikštydavo.
29 Des anderen daags zag Johannes Jezus tot zich komende, en zeide: Zie het Lam Gods, Dat de zonde der wereld wegneemt!
Rytojaus dieną Jonas pamatė ateinantį pas jį Jėzų ir pasakė: „Štai Dievo Avinėlis, kuris pašalina pasaulio nuodėmę!
30 Deze is het, van Welken ik gezegd heb: Na mij komt een Man, Die voor mij geworden is, want Hij was eer dan ik.
Šitas yra tas, apie kurį aš sakiau: „Po manęs ateina vyras, kuris yra viršesnis už mane, nes jis buvo anksčiau už mane.“
31 En ik kende Hem niet; maar opdat Hij aan Israel zou geopenbaard worden, daarom ben ik gekomen, dopende met het water.
Ir aš jo nepažinojau, bet todėl atėjau krikštydamas vandeniu, – kad jis būtų apreikštas Izraeliui.“
32 En Johannes getuigde, zeggende: Ik heb den Geest zien nederdalen uit den hemel, gelijk een duif, en bleef op Hem.
Ir Jonas paliudijo, sakydamas: „Aš mačiau Dvasią, lyg balandį nusileidžiančią iš dangaus, ir ji pasiliko ant jo.
33 En ik kende Hem niet; maar Die mij gezonden heeft, om te dopen met water, Die had mij gezegd: Op Welken gij den Geest zult zien nederdalen, en op Hem blijven, Deze is het, Die met den Heiligen Geest doopt.
Ir aš jo nepažinojau, bet tas, kuris mane siuntė krikštyti vandeniu, man pasakė: „Ant ko pamatysi nusileidžiančią Dvasią, taip pat ant jo pasiliekančią, jis yra [tas], kuris krikštija Šventąja Dvasia.“
34 En ik heb gezien, en heb getuigd, dat Deze de Zoon van God is.
Ir aš esu matęs ir esu liudijęs, kad šitas yra Dievo Sūnus.“
35 Des anderen daags wederom stond Johannes, en twee uit zijn discipelen.
Rytojaus dieną vėl stovėjo Jonas ir du iš jo mokytinių,
36 En ziende op Jezus, daar wandelende, zeide hij: Ziet, het Lam Gods!
ir žiūrėdamas į einantį Jėzų jis sako: „Štai Dievo Avinėlis!“
37 En die twee discipelen hoorden hem dat spreken, en zij volgden Jezus.
Tuodu mokytiniai girdėjo jį [tai] kalbant ir nusekė paskui Jėzų.
38 En Jezus Zich omkerende, en ziende hen volgen, zeide tot hen: Wat zoekt gij? En zij zeiden tot Hem: Rabbi! (hetwelk is te zeggen, overgezet zijnde, Meester) waar woont Gij?
Tada Jėzus, atsigręžęs ir pamatęs juos sekančius, tarė jiems: „Ko ieškote?“O jie tarė jam: „Rabi, – (verčiant būtų pasakyta „Mokytojau“) – kur tamsta gyveni?“
39 Hij zeide tot hen: Komt en ziet! Zij kwamen en zagen, waar Hij woonde, en bleven dien dag bij Hem. En het was omtrent de tiende ure.
Jis pasakė jiems: „Ateikite ir pamatykite.“Jie atėjo ir pamatė, kur jis gyvena, ir tą dieną pasiliko pas jį. O buvo apie dešimtą valandą.
40 Andreas, de broeder van Simon Petrus, was een van de twee, die het van Johannes gehoord hadden, en Hem gevolgd waren.
Vienas iš tų dviejų, kurie buvo girdėję [tai] iš Jono ir nusekę paskui [Jėzų], buvo Simono Petro brolis Andriejus.
41 Deze vond eerst zijn broeder Simon, en zeide tot hem: Wij hebben gevonden den Messias, hetwelk is, overgezet zijnde, de Christus.
Jis pirmas susiieškojo savo brolį Simoną ir jam pasakė: „Mes radome Mesiją!“(Išvertus tai reiškia „Kristų“).
42 En hij leidde hem tot Jezus. En Jezus, hem aanziende, zeide: Gij zijt Simon, de zoon van Jonas; gij zult genaamd worden Cefas, hetwelk overgezet wordt Petrus.
Ir jis atvedė jį pas Jėzų, o įbedęs akis į jį Jėzus tarė: „Tu esi Simonas, Jonos sūnus. Tu būsi vadinamas Kefu.“(Verčiant [tai] yra „Petras“.)
43 Des anderen daags wilde Jezus heengaan naar Galilea, en vond Filippus, en zeide tot hem: Volg Mij.
Rytojaus dieną Jėzus norėjo eiti į Galilėją. Ir jis surado Pilypą ir jam tarė: „Sek paskui mane!“
44 Filippus nu was van Bethsaida, uit de stad van Andreas en Petrus.
O Pilypas buvo iš Betsaidos, Andriejaus ir Petro miesto.
45 Filippus vond Nathanael en zeide tot hem: Wij hebben Dien gevonden, van Welken Mozes in de wet geschreven heeft, en de profeten, namelijk Jezus, den zoon van Jozef, van Nazareth.
Pilypas surado Natanaelį ir jam pasakė: „Mes suradome tą, apie kurį rašė Mozė įstatyme, taip pat pranašai – Jėzų iš Nazareto, Juozapo sūnų.“
46 En Nathanael zeide tot hem: Kan uit Nazareth iets goeds zijn? Filippus zeide tot hem: Kom en zie.
O Natanaelis jam tarė: „Ar iš Nazareto gali būti kas gero?!“Pilypas jam sakė: „Ateik ir pasižiūrėk!“
47 Jezus zag Nathanael tot Zich komen, en zeide van hem: Zie, waarlijk een Israeliet, in welken geen bedrog is.
Jėzus pamatė Natanaelį, ateinantį pas jį, ir pasakė apie jį: „Štai tikras izraelitas, kuriame nėra klastos!“
48 Nathanael zeide tot Hem: Van waar kent Gij mij? Jezus antwoordde en zeide tot hem: Eer u Filippus riep, daar gij onder den vijgeboom waart, zag Ik u.
Natanaelis jam tarė: „Iš kur mane pažinai?“Jėzus atsakydamas tarė jam: „Prieš Pilypui pašaukiant tave, kai buvai po figmedžiu, aš mačiau tave.“
49 Nathanael antwoordde en zeide tot Hem: Rabbi! Gij zijt de Zone Gods, Gij zijt de Koning Israels.
Natanaelis atsakydamas jam tarė: „Rabi, tu esi Dievo Sūnus! Tu esi Izraelio Karalius!“
50 Jezus antwoordde en zeide tot hem: Omdat Ik u gezegd heb: Ik zag u onder de vijgeboom, zo gelooft gij; gij zult grotere dingen zien dan deze.
Jėzus atsakydamas tarė jam: „Ar tu tiki, kadangi aš tau pasakiau: „Aš mačiau tave po figmedžiu“? Pamatysi už šituos didesnių dalykų.“
51 En Hij zeide tot hem: Voorwaar, voorwaar zeg Ik ulieden: Van nu aan zult gij den hemel zien geopend, en de engelen Gods opklimmende en nederdalende op den Zoon des mensen.
Ir jis sako jam: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: nuo šiol jūs matysite atvirą dangų ir Dievo angelus, kylančius ir nusileidžiančius ant Žmogaus Sūnaus.“
