Johannes 7
1 En na dezen wandelde Jezus in Galilea; want Hij wilde in Judea niet wandelen, omdat de Joden Hem zochten te doden.
Po šių dalykų Jėzus vaikščiojo po Galilėją, nes nenorėjo vaikščioti po Judėją dėl to, kad žydų [vadovai] siekė jį nužudyti.
2 En het feest der Joden, namelijk de loof huttenzetting, was nabij.
O buvo arti žydų Padangčių šventė.
3 Zo zeiden dan Zijn broeders tot Hem: Vertrek van hier, en ga heen in Judea, opdat ook Uw discipelen Uw werken mogen aanschouwen, die Gij doet.
Dėl to jo broliai jam tarė: „Išeik iš čia ir nueik į Judėją, kad ir tavo mokytiniai pamatytų darbus, kuriuos darai,
4 Want niemand doet iets in het verborgen, en zoekt zelf, dat men openlijk van hem spreke. Indien Gij deze dingen doet, zo openbaar Uzelven aan de wereld.
nes niekas, kuris siekia iškilti viešumon, nieko nedaro slapčiomis. Jei tu darai šiuos dalykus, parodyk save pasauliui.“
5 Want ook Zijn broeders geloofden niet in Hem.
(Mat netgi jo broliai juo netikėjo.)
6 Jezus dan zeide tot hen: Mijn tijd is nog niet hier, maar uw tijd is altijd bereid.
Tada Jėzus jiems tarė: „Mano laikas dar neatėjo, bet jūsų laikas visuomet yra tinkamas.
7 De wereld kan ulieden niet haten, maar Mij haat zij, omdat Ik van dezelve getuig, dat haar werken boos zijn.
Yra neįmanoma pasauliui jūsų nekęsti, bet jis nekenčia manęs, nes aš liudiju apie jį, kad jo darbai yra blogi.
8 Gaat gijlieden op tot dit feest; Ik ga nog niet op tot dit feest; want Mijn tijd is nog niet vervuld.
Jūs patys eikite aukštyn į šią šventę; aš dar neinu aukštyn į šią šventę, nes mano laikas dar nėra išsipildęs.“
9 En als Hij deze dingen tot hen gezegd had, bleef Hij in Galilea.
Pasakęs jiems tuos dalykus, jis pasiliko Galilėjoje.
10 Maar als Zijn broeders opgegaan waren, toen ging Hij ook Zelf op tot het feest, niet openlijk, maar als in het verborgen.
O kai jo broliai buvo nuėję aukštyn, tada ir jis nuėjo aukštyn į šventę – ne viešai, bet tarsi slapčiomis.
11 De Joden dan zochten Hem in het feest, en zeiden: Waar is Hij?
Tad žydų [vadovai] ieškojo jo šventėje ir sakė: „Kur tasai yra?“
12 En er was veel gemurmels van Hem onder de scharen. Sommigen zeiden: Hij is goed; en anderen zeiden: Neen, maar Hij verleidt de schare.
Ir miniose buvo daug murmėjimo dėl jo. Iš vienos pusės vieni sakė: „Jis yra geras žmogus“, bet kiti sakė: „Ne; jis minią klaidina.“
13 Nochtans sprak niemand vrijmoediglijk van Hem, om de vrees der Joden.
Vis dėlto nė vienas apie jį viešai nekalbėjo nes bijojo žydų [vadovų].
14 Doch als het nu in het midden van het feest was, zo ging Jezus op in den tempel, en leerde.
O šventei jau įpusėjus Jėzus nuėjo aukštyn į šventyklą ir [ėmė] mokyti.
15 En de Joden verwonderden zich, zeggende: Hoe weet Deze de Schriften, daar Hij ze niet geleerd heeft?
Ir žydų [vadovai] stebėjosi, sakydami: „Iš kur šitas, [specialiai] nesimokęs, žino rašytinį tekstą?“
16 Jezus antwoordde hun, en zeide: Mijn leer is Mijne niet, maar Desgenen, Die Mij gezonden heeft.
Atsakydamas Jėzus jiems tarė: „Mano mokslas yra ne mano, bet to, kuris mane siuntė.
17 Zo iemand wil Deszelfs wil doen, die zal van deze leer bekennen, of zij uit God is, dan of Ik van Mijzelven spreek.
Jei kas turi valią vykdyti jo valią, tas sužinos apie tą mokslą – ar jis yra iš Dievo, ar aš kalbu vadovaudamasis savimi.
18 Die van zichzelven spreekt, zoekt zijn eigen eer; maar Die de eer zoekt Desgenen, Die Hem gezonden heeft, Die is waarachtig, en geen ongerechtigheid is in Hem.
Kas kalba vadovaudamasis savimi, tas ieško savo šlovės. Tačiau, kas ieško šlovės to, kuris jį siuntė, tas yra teisingas, ir jame nėra neteisybės.
19 Heeft Mozes u niet de wet gegeven? En niemand van u doet de wet. Wat zoekt gij Mij te doden?
Argi Mozė jums nedavė įstatymo? Tačiau nė vienas iš jūsų nesilaiko įstatymo. Kodėl siekiate mane nužudyti?“
20 De schare antwoordde en zeide: Gij hebt den duivel; wie zoekt U te doden?
Žmonės atsiliepdami pasakė: „Tu velnio apsėstas! Kas [gi] siekia tave nužudyti?“
21 Jezus antwoordde en zeide tot hen: Een werk heb Ik gedaan, en gij verwondert u allen.
Jėzus atsakydamas jiems tarė: „Padariau [tik] vieną darbą, ir esate visi nustebę.
22 Daarom heeft Mozes ulieden de besnijdenis gegeven (niet dat zij uit Mozes is, maar uit de vaderen), en gij besnijdt een mens op den sabbat.
Dėl to Mozė davė jums apipjaustymą – nors jis nėra iš Mozės, bet iš protėvių – ir jūs šabo dieną apipjaustote žmogų.
23 Indien een mens de besnijdenis ontvangt op den sabbat, opdat de wet van Mozes niet gebroken worde; zijt gij toornig op Mij, dat Ik een gehelen mens gezond gemaakt heb op den sabbat?
Jei žmogus šabo dieną gauna apipjaustymą, kad nebūtų sulaužytas Mozės įstatymas, ar jūs ant manęs pykstate, kad šabo dieną visą žmogų padariau sveiką?
24 Oordeelt niet naar het aanzien, maar oordeelt een rechtvaardig oordeel.
Nebeteiskite pagal išvaizdą, bet teiskite teisingu nuosprendžiu.“
25 Sommigen dan uit die van Jeruzalem zeiden: Is Deze niet, Dien zij zoeken te doden?
Tada kai kurie jeruzaliečiai tarė: „Ar ne šitas yra tas, kurį jie siekia nužudyti?
26 En ziet, Hij spreekt vrijmoediglijk, en zij zeggen Hem niets. Zouden nu wel de oversten waarlijk weten, dat Deze waarlijk is de Christus?
Bet žiūrėkite: jis viešai kalba, ir jie nieko jam nesako. Nejaugi valdytojai tikrai žino, kad šitas yra kaip tik Kristus?
27 Doch van Dezen weten wij, van waar Hij is; maar de Christus, wanneer Hij komen zal, zo zal niemand weten, van waar Hij is.
Tačiau mes žinome, iš kur šis yra. O kai ateis Kristus, niekas nežinos, iš kur jis yra.“
28 Jezus dan riep in den tempel, lerende en zeggende: En gij kent Mij, en gij weet, van waar Ik ben; en Ik ben van Mijzelven niet gekomen, maar Hij is waarachtig, Die Mij gezonden heeft, Welken gijlieden niet kent.
Tuomet sušuko Jėzus šventykloje, mokydamas ir sakydamas: „Ar jūs ir mane pažįstate, ir žinote, iš kur aš esu? O aš esu atėjęs ne savimi vadovaudamasis, bet tas, kuris mane siuntė, yra teisingas kurio jūs nepažįstate.
29 Maar Ik ken Hem; want Ik ben van Hem, en Hij heeft Mij gezonden.
Bet aš jį pažįstu, nes esu iš jo, ir mane siuntė jis.“
30 Zij zochten Hem dan te grijpen; maar niemand sloeg de hand aan Hem; want Zijn ure was nog niet gekomen.
Tuomet jie siekė jį suimti, bet nė vienas nepakėlė prieš jį rankos, nes jo valanda dar nebuvo atėjusi.
31 En velen uit de schare geloofden in Hem, en zeiden: Wanneer de Christus zal gekomen zijn, zal Hij ook meer tekenen doen dan die, welke Deze gedaan heeft?
O daugelis iš minios įtikėjo juo ir sakė: „Kai Kristus ateis, nejaugi jis padarys daugiau antgamtinių ženklų už tuos, kuriuos šitas yra padaręs?“
32 De Farizeen hoorden, dat de schare dit van Hem murmelde; en de Farizeen en de overpriesters zonden dienaren, opdat zij Hem grijpen zouden.
Fariziejai išgirdo, kad minia tuos dalykus murmėjo apie jį, tad fariziejai bei aukštieji kunigai pasiuntė patikėtinius jo suimti.
33 Jezus dan zeide tot hen: Nog een kleinen tijd ben Ik bij u, en Ik ga heen tot Dengene, Die Mij gezonden heeft.
Tada Jėzus jiems tarė: „Dar trumpą laiką būsiu su jumis, ir [tada] eisiu pas tą, kuris mane siuntė.
34 Gij zult Mij zoeken, en gij zult Mij niet vinden; en waar Ik ben, kunt gij niet komen.
Jūs manęs ieškosite ir nerasite, ir kur aš esu, [ten] jūs negalite ateiti.“
35 De Joden dan zeiden tot elkander: Waar zal Deze heengaan, dat wij Hem niet zullen vinden? Zal Hij tot de verstrooide Grieken gaan, en de Grieken leren?
Tada žydai sakė vieni kitiems: „Kur jis eis, kad mes jo nerasime? Bene jis rengiasi keliauti pas išeivius tarp graikų ir mokys graikus?
36 Wat is dit voor een rede, die Hij gezegd heeft: Gij zult Mij zoeken, en zult Mij niet vinden; en waar Ik ben, kunt gij niet komen?
Kas tai [per] žodis, kurį jis pasakė: „Jūs manęs ieškosite ir nerasite, ir kur aš esu, [ten] jūs negalite ateiti“?“
37 En op den laatsten dag, zijnde de grote dag van het feest, stond Jezus en riep, zeggende: Zo iemand dorst, die kome tot Mij en drinke.
O paskutiniąją, didžiąją šventės [dieną] Jėzus stovėjo ir šaukė, sakydamas: „Jei bet kas trokšta, tegul ateina pas mane ir tegul geria.
38 Die in Mij gelooft, gelijkerwijs de Schrift zegt, stromen des levenden waters zullen uit zijn buik vloeien.
Kas tiki manimi, kaip šventraštis pasakė, gyvojo vandens upės tekės iš jo vidaus.“
39 (En dit zeide Hij van den Geest, Denwelken ontvangen zouden, die in Hem geloven; want de Heilige Geest was nog niet, overmits Jezus nog niet verheerlijkt was.)
(O jis tai pasakė apie Dvasią, kurią turėjo gauti tie, kurie tiki juo. Mat Dvasia dar nebuvo [gauta], nes Jėzus dar nebuvo pašlovintas.)
40 Velen dan uit de schare, deze rede horende, zeiden: Deze is waarlijk de Profeet.
Todėl daugelis iš minios, išgirdę tą pasakymą, sakė: „Iš tiesų šitas yra tas Pranašas.“
41 Anderen zeiden: Deze is de Christus. En anderen zeiden: Zal dan de Christus uit Galilea komen?
Kiti sakė: „Šitas yra Kristus.“Bet [dar] kiti sakė: „Ką?! Nejaugi Kristus ateis iš Galilėjos?
42 Zegt de Schrift niet, dat de Christus komen zal uit den zade Davids, en van het vlek Bethlehem, waar David was?
Argi šventraštis nesakė, kad Kristus ateina iš Dovydo sėklos ir iš Betliejaus miestelio, kur yra buvęs Dovydas?“
43 Er werd dan tweedracht onder de schare, om Zijnentwil.
Taigi minioje atsirado susiskaldymas dėl jo.
44 En sommigen van hen wilden Hem grijpen; maar niemand sloeg de handen aan Hem.
Ir kai kurie iš jų norėjo jį suimti, bet nė vienas nepakėlė prieš jį rankos.
45 De dienaars dan kwamen tot de overpriesters en Farizeen; en die zeiden tot hen: Waarom hebt gij Hem niet gebracht?
Tada patikėtiniai sugrįžo pas aukštuosius kunigus ir fariziejus, o tie tarė jiems: „Kodėl neatvedėte jo?“
46 De dienaars antwoordden: Nooit heeft een mens alzo gesproken, gelijk deze Mens.
Patikėtiniai atsakė: „Dar niekada žmogus nėra taip kalbėjęs, kaip šitas žmogus!“
47 De Farizeen dan antwoordden hun: Zijt ook gijlieden verleid?
Todėl fariziejai jiems atsiliepė: „Ar ir jūs esate suklaidinti?
48 Heeft iemand uit de oversten in Hem geloofd, of uit de Farizeen?
Nejaugi kas nors iš valdytojų ar iš fariziejų pasitikėjo juo?
49 Maar deze schare, die de wet niet weet, is vervloekt.
Bet šita minia, kuri nežino Įstatymo, yra prakeikta!“
50 Nicodemus zeide tot hen, welke des nachts tot Hem gekomen was, zijnde een uit hen:
Į juos prabilo vienas iš jų, Nikodemas, kuris buvo atėjęs pas [Jėzų] nakčia:
51 Oordeelt ook onze wet den mens, tenzij dat zij eerst van hem gehoord heeft, en verstaat, wat hij doet?
„Nejaugi mūsų įstatymas teisia žmogų, jeigu nebūtų pirmiau jo išklausęs ir sužinojęs, ką jis daro?“
52 Zij antwoordden en zeiden tot hem: Zijt gij ook uit Galilea? Onderzoek en zie, dat uit Galilea geen profeet opgestaan is.
Jie atsakydami jam tarė: „Nejaugi ir tu iš Galilėjos? Patyrinėk ir pamatyk, kad joks pranašas nėra kilęs iš Galilėjos.“
53 En een iegelijk ging heen naar zijn huis.
Ir kiekvienas nuėjo į savo namus.
