Yohana 6
1 Payamasile yeleyo Che Yesu ŵajombweche litanda lya Galilaya pane likuŵilanjikwa litanda lya Tibelia.
Po šių dalykų Jėzus nuvyko anapus Galilėjos, [tai yra] Tiberiados, jūros.
2 Mpingo wekulungwa wa ŵandu wakuiye ligongo ŵandu wo ŵaiweni imanyisyo iŵapanganyisye kwa kwalamya ŵandu.
Ir paskui jį sekė didelė [žmonių] minia, nes jie matė jo antgamtinius ženklus, kuriuos jis darė ligoniams.
3 Nipele Che Yesu pamo ni ŵakulijiganya ŵao ŵakwesile mwitumbi ni kutama.
Ir Jėzus užkopė į kalną ir ten atsisėdo kartu su savo mokytiniais.
4 Katema ka chindimba cha Pasaka ja Ŵayahudi kaŵandichile.
(O arti buvo Aplenkimas, žydų šventė.)
5 Che Yesu paŵalolesyelolesye ŵauweni mpingo wekulungwa wa ŵandu uchaichililaga, nipele ŵausisye che Filipo, “Ana chitusume kwapi chakulya kuti twape ŵandu ŵa alye?”
Tada Jėzus, pakėlęs akis ir pamatęs didelę minią ateinant pas jį, sako Pilypui: „Iš kur nupirksime duonos, kad šitie galėtų valgyti?“
6 Ŵaŵechete yeleyo kuti ŵalinje che Filipo, pakuŵa asyene ŵaimanyi chichaapanganye.
Ο jis tai pasakė mėgindamas jį, nes pats žinojo, ką darysiąs.
7 Che Filipo ŵajanjile, “Ipande machila gaŵili ga madini ga feza ngaikukwana kusumila mikate kwa kila mundu!”
Pilypas jam atsakė: „Už du šimtus denarų duonos jiems neužteks, kad kiekvienas iš jų gautų bent truputį.“
8 Jumo jwa ŵakulijiganya ŵa Che Yesu jwakuŵilanjikwa che Andulea, mpwao che Simoni Petulo, ŵaasalile Che Yesu,
Vienas iš jo mokytinių, Simono Petro brolis Andriejus, jam sako:
9 “Kwana jwanchanda pelepa jwali ni ipande nsano ya mikate ja shayili ni somba siŵili. Nambo yakulya yi kanandi ngayajikutisya ŵandu ŵajinji ŵanti nyi?”
„Yra čia vienas berniukas, kuris turi penkis miežinės duonos kepaliukus ir dvi žuveles, bet ką tai reiškia tokiai daugybei?!“
10 Che Yesu ŵaasalile ŵakulijiganya ŵao, “Mwasalile ŵandu atame paasi.” Pelepo paliji ni manyasi, nipele ŵandu wose ŵatemi paasi, winji wa achalume pe waliji mpela elufu tano.
Ir Jėzus tarė: „Susodinkite žmones.“O toje vietoje buvo daug žolės. Taigi vyrai susėdo, iš viso kokie penki tūkstančiai.
11 Nipele Che Yesu ŵaijigele ipande ya mikate ila, ni ŵatogolele Akunnungu ni kwagaŵila ŵandu ŵaŵatemi paasi ŵala. Ŵatesile iyoyo peyo ni somba sila ni kila mundu ŵapatile mpela iŵatite pakusaka.
Ir Jėzus paėmė kepaliukus ir padėkojęs išdalijo mokytiniams, o mokytiniai susėdusiems; irgi tokiu pat būdu iš žuvų, kiek jie norėjo.
12 Ŵandu wo paŵajikwite Che Yesu ŵaasalile ŵakulijiganya ŵao, “Nkumbikanye mbakatika yaisigele yo kuti inapotele.”
Kai jie buvo pasotinti, jis tarė savo mokytiniams: „Surinkite pertekusius gabalus, kad niekas neprapultų.“
13 Nipele, ŵakulijiganya ŵala ŵakumbikenye isigasi ya mikate nsano ja shayili iyasigesye ŵandu ŵaŵalile ŵala, ŵagumbesye itundu likumi ni iŵili.
Taigi jie surinko ir pripildė dvylika pintinių gabalų iš penkių miežinės duonos kepaliukų, kurie buvo pertekę valgiusiesiems.
14 Ŵandu paŵachiweni chimanyisyo chiŵachipanganyisye Che Yesu cho, ŵatite, “Isyene ajuju ni jwakulondola jwa Akunnungu jwaŵechetekwe kuti chaiche pachilambo.”
Tad žmonės, pamatę antgamtinį ženklą, kurį padarė Jėzus, tarė: „Šitas tikrai yra tas Pranašas, ateinantysis į pasaulį.“
15 Che Yesu ŵaimanyi kuti ŵandu ŵasachile kwakanganichisya aŵe mwenye jwao, ni ŵatyosile sooni jikape ni kwaula ku chitumbi.
Taigi, Jėzus, supratęs, kad jie ruošiasi ateiti ir pasigriebti jį, kad padarytų jį karaliumi, vėl pasitraukė pats vienas į kalną.
16 Pakwaswele ŵakulijiganya ŵa Che Yesu ŵatulwiche kwaula ku litanda.
O kai atėjo vakaras, jo mokytiniai nusileido prie jūros
17 Ŵajinjile mu ngalaŵa ŵatandite komboka kwaula ku Kapelenaumu. Chipi chajinjile ni Che Yesu ŵaliji akanaŵe kwaichilila.
ir, įlipę į valtį, [ėmė] keliauti anapus jūros į Kapernaumą. (O jau buvo sutemę, ir Jėzus [dar] nebuvo atėjęs pas juos.)
18 Litanda lyatandite matumbela kwa ligongo lya chimbunga chekulungwa chichaliji chininkupuga.
Jūra įsibangavo, nes pūtė smarkus vėjas.
19 Ŵakulijiganya ŵao paŵajawile kwakutalichila uleu wa maili sitatu pane ncheche, ŵammweni Che Yesu alinkwenda pachanya meesi, ni kujiŵandichila ngalaŵa, ŵajogwepe nnope.
Nusiyrę apie dvidešimt penkis ar trisdešimt stadijų, jie pamato Jėzų, einantį jūros paviršiumi ir besiartinantį prie valties, ir jie išsigando.
20 Che Yesu ŵaasalile, “Nkajogopa, ndili uneji!”
O jis sako: „Tai aš. Nebijokite!“
21 Nipele ŵakulijiganya ŵala kwakusangalala ŵammendile Che Yesu ajinjile mu ngalaŵa mula. Palapala ngalaŵa jaiche mungulugulu litanda kuŵajaulaga.
Tada jie panoro jį pasiimti į valtį, ir iškart valtis atsidūrė prie kranto, į kur jie keliavo.
22 Malaŵi jakwe mpingo wa ŵandu uŵasigele peesi litanda ula ŵaimanyi kuti apala paliji ni ngalaŵa jimo pe. Che Yesu nganajinjila mu ngalaŵa pamo ni ŵakulijiganya ŵao, nambo ŵakulijiganya ŵao wo ŵajawile achinsyene pe.
Rytojaus dieną, kai minia, stovinti kitoje jūros pusėje, pastebėjo, kad ten nebuvo jokios kitos valtelės, išskyrus tą, į kurią buvo įlipę jo mokytiniai, ir kad Jėzus nebuvo kartu su savo mokytiniais įlipęs į valtelę, bet jo mokytiniai buvo išvykę vieni
23 Syaiche ngalaŵa sine kutyochela ku Tibelia pepala mpingo wekulungwa wa ŵandu paŵalile mikate, Ambuje ali amasile kwatogolela Akunnungu.
– (nors atkeliavo kitų valtelių iš Tiberiados [ir sustojo] prie pat tos vietos, kur, Viešpačiui padėkojus, jie buvo valgę) –
24 Nipele, ŵandu wo paŵaimanyi kuti Che Yesu ni ŵakulijiganya ŵao nganapagwa pepala, ŵasikwesile ngalaŵa sila ni kwaula ku Kapelenaumu achinsosaga.
taigi, kai minia pamatė, kad ten nebuvo nei Jėzaus, nei jo mokytinių, tai ir jie patys įlipo į valtis ir atkeliavo į Kapernaumą, ieškodami Jėzaus.
25 Ŵandu ŵala paŵasimene Che Yesu ali ajombweche ŵambusisye, “Ana, Jwakwiganya akuno nnyiche katema chi?”
Ir suradę jį kitoje jūros pusėje jie tarė jam: „Rabi, kada čia atvykai?“
26 Che Yesu ŵaajanjile, “Ngunsalila isyene, nkusosasosa une ngaŵa kwaligongo mwaiweni imanyisyo imbanganyisye, nambo kwaligongo mwalile mikate jila ni kwikuta.
Jėzus jiems atsakydamas tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs manęs ieškote ne dėl to, kad supratote antgamtinius ženklus, bet todėl, kad valgėte duonos ir pasisotinote.
27 Kasinchenjeuchila chakulya chachikuwola, nambo nchenjeuchile chakulya chingachikuwola cha umi wa moŵa gose pangali mbesi. Mwana jwa Mundu champe chakulya chi pakuŵa Akunnungu Atati, alosisye kuti ansagwile ni kunkunda.” (aiōnios g166)
Dirbkite ne dėl žūvančio maisto, bet dėl maisto, išliekančio amžinam gyvenimui, kurį duos jums Žmogaus Sūnus, nes jį užantspaudavo Tėvas, [tai yra] Dievas.“ (aiōnios g166)
28 Nombewo ŵambusisye Che Yesu, “Tutende chichi kuti tukombole kugapanganya masengo gakugasakaga Akunnungu tugapanganye?”
Tada jie tarė jam: „Ką mums daryti, kad dirbtume Dievo darbus?“
29 Che Yesu ŵaajanjile, “Chelechi ni chakuchisaka Akunnungu nchipanganye, munkulupilile jwantumile jula.”
Jėzus atsakydamas jiems tarė: „Tai yra Dievo [reikalaujamas] darbas, kad tikėtumėte tuo, kurį jis siuntė.“
30 Pelepo ŵaasalile, “Ana chintende chimanyisyo chi tulole kuti tunkulupilile mmwe? Chintende chichi?
Tad jie tarė jam: „Tai kokį antgamtinį ženklą darysi, kad matytume ir tikėtume tavimi? Ką nuveiksi?
31 Achambuje ŵetu ŵalile chakulya chachikuŵilanjikwa mana mwipululu mula mpela igakuti pakusala Malembelo ga Akunnungu, ‘Ŵalisisye mikate jajityochele kwinani.’”
Mūsų tėvai valgė maną dykumoje; kaip yra parašyta: Jis davė jiems valgyti duonos iš dangaus.“
32 Che Yesu ŵaasalile, “Ngunsalila isyene, che Musa nganampanga nkate kutyochela kwinani, nambo Atati ŵangu ni ŵampele ŵanyamwe nkate usyene kutyochela kwinani.
Tada Jėzus jiems tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: ne Mozė davė jums tos duonos iš dangaus, bet mano Tėvas duoda jums iš dangaus tikrąją duoną.
33 Pakuŵa nkate wakutupa Akunnungu uli ajula jwatulwiche kutyochela kwinani ni kwapa umi ŵandu ŵaali mchilambo.”
Nes Dievo duona yra tas, kuris nužengia iš dangaus ir duoda pasauliui gyvybę.“
34 Nipele ŵaasalile, “Ambuje, ntupeje nkate wu kila lyuŵa.”
Tada jie tarė jam: „Viešpatie, visada duok mums šios duonos!“
35 Nambo Che Yesu ŵaasalile, “Uneji ndili nkate waukwikanawo umi. Jwakwika kukwangu ngasijinkola sala, jwakungulupilila une ngasijinkola njota ng'oo.
O Jėzus jiems atsakė: „Aš esu gyvybės duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nealks, ir kas tiki manimi, niekuomet nebetrokš.
36 Nambo nansalile kuti namuno muuweni, nganimme kungulupilila.
Bet jums pasakiau, kad jūs irgi mane matėte, tačiau netikite.
37 Wose ŵakuumba Atati chaiche kukwangu, noneji jwalijose jwakwika kukwangu ngasinankana ng'oo.
Visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane, ir ateinančio pas mane jokiu būdu neišvarysiu lauk,
38 Nganinduluka kutyochela kwinani kwaligongo lya kuitendekanya ingusaka uneji, nambo ndulwiche kuti ndendekanye yakusaka ŵandumile une ŵala.
nes aš nužengiau iš dangaus vykdyti ne savo valios, bet valios to, kuris mane siuntė.
39 Yakusaka ŵandumile une ŵala ni ayiyi, ninanjase jwalijose juŵambele, nambo naasyusye pa lyuŵa lya mbesi.
Ir šita yra valia Tėvo, kuris mane siuntė, kad aš neprarasčiau nė vieno iš visos [grupės], kurią jis man yra davęs, bet kad paskutiniąją dieną prikelčiau juos [visus].
40 Pakuŵa chakusaka Atati ŵangu ni achichi, jwalijose jwakunlola Mwana ni kunkulupilila akole umi wa moŵa gose pangali mbesi, ni uneji chinansyusye pa lyuŵa lya mbesi.” (aiōnios g166)
Ir šita yra valia to, kuris mane siuntė, kad kiekvienas, kuris mato Sūnų ir juo tiki, turėtų amžiną gyvenimą; ir aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną.“ (aiōnios g166)
41 Nipele Ŵayahudi ŵatandite kwasongonechela Che Yesu pakuŵa ŵatite, “Uneji ndili nkate wautulwiche kutyochela kwinani.”
Tada žydai dėl jo murmėjo, nes jis buvo pasakęs: „Aš esu ta duona, kuri nužengė iš dangaus.“
42 Ni ŵatite, “Uli, ajuju ngaŵa Che Yesu mwana ju che Yusufu jula? Atatigwe ni achikulugwe twamanyi! Ana akukombola chinauli kuti atulwiche kutyochela kwinani?”
O jie tarė: „Argi jis ne Jėzus, Juozapo sūnus, kurio tėvą ir motiną mes pažįstame?! Tad kaipgi jis sako: ‚Aš esu nužengęs iš Dangaus‘?!“
43 Che Yesu ŵaasalile, “Nneche kusongonechelana jwine ni jwine.
Todėl atsakydamas Jėzus jiems tarė: „Nemurmėkite tarpusavyje!
44 Ngapagwa mundu juchakombole kwika kukwangu pangali Atati juŵandumile une jo kwautila kukwangu, ni une chinansyusye mundu jo pa lyuŵa lyambesi.
Niekas nepajėgia ateiti pas mane, nebent jį patrauks Tėvas, kuris mane siuntė; ir tą aš prikelsiu paskutiniąją dieną.
45 Ŵakulondola ŵa Akunnungu ŵalembile kuti, ‘Ŵandu wose chajiganyikwe ni Akunnungu.’ Mundu jwalijose jwakumpilikana Atati ni kulijiganya kutyochela kwa ŵelewo, chaiche kukwangu.
Yra parašyta Pranašuose: Ir bus visi mokomi Dievo. Todėl, kiekvienas, kuris išgirdo iš Tėvo ir pasimokė, ateina pas mane.
46 Ngapagwa mundu jwambweni Atati, ikaŵe ajula pe jwatyosile kwa Akunnungu, jwelejo ni juŵambweni Atati.
Nėra taip, jog kas yra matęs Tėvą – tiktai tas, kuris iš Dievo yra, tas yra matęs Tėvą.
Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas tiki manimi, turi amžiną gyvenimą. (aiōnios g166)
48 Uneji ndili nkate waukwikanawo umi.
Aš esu gyvybės duona.
49 Achambuje ŵenu ŵalile mana mwipululu mula, nambo ŵawile.
Jūsų tėvai dykumoje valgė maną ir mirė.
50 Nambo weleu ni nkate waukutuluka kutyochela kwinani kuti jwalijose jwakulya anajasiche.
Šita yra duona, kuri nužengia iš Dangaus, kad bet kuris [žmogus] jos valgytų ir nemirtų.
51 Uneji ndili nkate waukwikanawo umi wautulwiche kutyochela kwinani. Mundu jwalijose alyaga nkate wo chalame moŵa gose pangali mbesi. Ni nkate uchinaape wo uli chiilu changu chinguchityosya kuti ŵandu wose ŵapachilambo akole umi.” (aiōn g165)
Aš esu gyvoji duona, kuri nužengė iš dangaus; jei kas valgys šitos duonos, gyvens per amžius; ir duona, kurią aš duosiu, yra mano kūnas, kurį aš duosiu už pasaulio gyvybę.“ (aiōn g165)
52 Nipele Ŵayahudi ŵatandite kwangangana achinsyene pe, “Ana aju akukombola chinauli kutupa uwe chiilu chakwe kuti tulye?”
Todėl žydai ginčijosi tarp savęs, sakydami: „Kaip šitas gali mums duoti valgyti [savo] kūną?“
53 Che Yesu ŵaasalile, “Ngunsalila isyene, iŵaga ngankulya chiilu cha Mwana jwa Mundu ni kung'wa miasi jakwe, ngankola umi nkati mwenu.
Tada Jėzus jiems tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jeigu nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir negersite jo kraujo, neturėsite savyje gyvybės.
54 Mundu jwalijose jwakulya chiilu changu ni kungwa miasi jangu akwete umi wa moŵa gose pangali mbesi, ni uneji chinansyusye pa lyuŵa lyambesi. (aiōnios g166)
Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, turi amžiną gyvenimą, ir aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną. (aiōnios g166)
55 Pakuŵa chiilu changu chili chakulya chisyenesyene, ni miasi jangu jili chakung'wa chisyenesyene.
Nes mano kūnas tikrai yra valgis, ir mano kraujas tikrai yra gėrimas.
56 Mundu jwalijose jwakulya chiilu changu ni kung'wa miasi jangu, jwelejo akutama nkati mwangu ni uneji ngutama mwa jwelejo.
Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, pasilieka manyje, ir aš jame.
57 Mpela ila Atati ŵaali ŵajumi iŵandumile, ni kwa ligongo lya Atati ndili ŵajumi, kwayele jwakundya une chaŵe ŵajumi kwa ligongo lyangu.
Kaip gyvasis Tėvas mane siuntė, ir aš gyvuoju per Tėvą, taip ir tas, kuris mane valgo, gyvuos per mane.
58 Nipele, weleu uli nkate wautulwiche kutyochela kwinani, ngaŵa mpela mana jiŵalile achambuje ŵenu ni kuwa. Nambo juchalye nkate wu chakole umi wa moŵa gose pangali mbesi.” (aiōn g165)
Šita yra ta duona, kuri nužengė iš dangaus! Nėra taip, kaip jūsų tėvai valgė maną ir mirė: kas valgo šitą duoną, tas gyvens per amžius.“ (aiōn g165)
59 Che Yesu ŵaŵechete yeleyo paŵaliji nkwiganya mu nyuumba ja kusimanilana Ŵayahudi ku Kapelenaumu kula.
Šiuos dalykus jis kalbėjo sinagogoje, mokydamas Kapernaume.
60 Nipele ŵakulijiganya ŵao ŵajinji paŵapilikene yeleyo ŵatite, “Aga majiganyo ga gali gakulimba! Ana nduni juchakombole kugakunda?”
[Tai] išgirdę, daugelis jo mokytinių tada pasakė: „Šis pasakymas yra kietas, kas pajėgia jo klausytis?!“
61 Che Yesu ŵaimanyi pangasalilwa ni mundu kuti ŵakulijiganya ŵao ŵaliji nkusongoneka yankati yeleyo, ni ŵausisye, “Ana majiganyo ga gakuntesya nneche kungulupilila?
Bet Jėzus, žinodamas savyje, kad jo mokytiniai dėl to murma, jiems tarė: „Ar tai jus piktina?
62 Nambi chiiŵe uli pachimummone Mwana jwa Mundu alinkujigalikwa kwaula kwinani kuŵaliji kundanda?
Tai [kas būtų], jei pamatytumėte Žmogaus Sūnų pakylantį ten, kur jis buvo pirmiau?
63 Mbumu jwa Akunnungu ni jwakwichisya umi, machili ga mundu gangali chindu. Maloŵe ginansalile gali Mbumu nombe gali umi.
Dvasia yra ta, kuri duoda gyvybę; kūnas neduoda jokios naudos. Žodžiai, kuriuos aš jums kalbu, yra dvasia ir yra gyvybė.
64 Natamuno yeleyo apali ŵane mwa ŵanyamwe ŵangakukulupilila.” Che Yesu ŵaŵechete yeleyo pakuŵa ŵaimanyi chitandile kundanda kuti ŵaani ŵangakulupilila ni nduni juchangalauche.
Bet yra kai kurie iš jūsų, kurie netiki.“Mat Jėzus iš pradžių žinojo, kurie yra netikintieji, ir kas yra tas, kurį jį išduos.
65 Nipele Che Yesu ŵaŵechete sooni, “Kwa ligongo lyo nansalile kuti ngapagwa juchakombole kwika kukwangu mpaka akamuchikwe ni Atati ŵangu.”
Ir jis tarė: „Todėl jums sakiau, kad niekas nepajėgia ateiti pas mane, jeigu jam nėra duota mano Tėvo.“
66 Kutyochela lyuŵa lyo ŵakulijiganya ŵao ŵajinji ŵalesile kulongana nawo kwaligongo lya maloŵe gala ni ŵaujile panyuma.
Nuo to [laiko] daugelis jo mokytinių grįžo atgal ir daugiau su juo nebevaikščiojo.
67 Nipele Che Yesu ŵausisye ŵakulijiganya likumi ni ŵaŵili ŵala, “Ana, ni ŵanyamwe nombe nkusaka kwaula?”
Tada Jėzus tarė Dvylikai: „Nejaugi ir jūs norite pasišalinti?“
68 Che Simoni Petulo ŵajanjile, “Ambuje, tutujaule kwa acheni? Mmwejo nkwete maloŵe gagakwikanawo umi wa moŵa gose pangali mbesi. (aiōnios g166)
Simonas Petras jam atsakė: „Viešpatie, pas ką mes eisime?! Amžino gyvenimo žodžius turi tu! (aiōnios g166)
69 Uweji tukukulupilila ni sooni tukwimanyilila kuti mmwejo ndi Jwanswela kutyochela kwa Akunnungu.”
Ir mes tikėjome [ir] tebetikime, taip pat sužinojome [ir] tebežinome, kad tu esi tikrasis Kristus, gyvojo Dievo Sūnus.“
70 Che Yesu ŵaasalile, “Uli, nganinansagula ŵanyamwe likumi ni ŵaŵili? Nambo jumo jwenu ali Shetani.”
Jėzus jiems atsakė: „Ar ne aš jus, Dvylika, išsirinkau? O vienas iš jūsų yra velnias.“
71 Nambo Che Yesu ŵaliji nkwagamba che Yuda mwana ju che Simoni Isikaliote, pakuŵa jwelejo ni juchangalauche namuno ali jumo jwa ŵakulijiganya likumi ni ŵaŵili ŵala.
(Jis kalbėjo apie Judą Iskarijotą, Simono [sūnų], nes [būtent] jis tas, kuris jį išduos, būdamas vienas iš Dvylikos.)
