Yohana 11
1 U igun wa ba yo ni Lazaru, a lo'a hi indji u Baitanya, ni gbu ba Mariyamu ni vayi ma Marta.
O buvo tam tikras sergantis [žmogus], Lozorius iš Betanijos, iš Marijos ir jos sesers Mortos kaimo.
2 Mariyamu wa gban yen ni Bachi na se za ma ni futu ma, wa vayi Lazaru si lo'a.
(O Marija buvo ta, kuri patepė Viešpatį tepamaisiais kvepalais ir nušluostė jo kojas savo plaukais; jos brolis Lozorius sirgo.)
3 Imri vayi maba ton ba adu hi ni Yesu, andi, “Bachi, ya, indji wa'u son si to.”
Todėl jo seserys pasiuntė pas jį, sakydamos: „Viešpatie, štai tas, kurį tu myli, serga!“
4 Wawo, na tre, “Lilo mba ni nji hi kwu na nitu gbere san rji ni ndu vren Rji ndu fe gbere san ni tu ma.”
Bet [tai] išgirdęs, Jėzus tarė: „Šita liga ne mirčiai, bet Dievo šlovei, kad Dievo Sūnus per ją būtų pašlovintas.
5 Yesu ni son Marta, ni vayi ma vren wa ni Lazaru.
(Vis dėlto Jėzus mylėjo Mortą, jos seserį ir Lozorių.)
6 Wa a wo ndi Lazaru silo'a, na kri ti ivi hari ni bubu wa ahe.
Taigi, kai jis išgirdo, kad [tas] serga, jis tąsyk net dvi dienas pasiliko toje vietoje, kur buvo.
7 Ni kogon ki, wa hla, ni almajere ma, “Biri ki hi ni Yahudiya ngari.”
Vėliau, po to jis sako mokytiniams: „Eikime vėl į Judėją.“
8 U almajere ba hla niwu, “Mala, Yahudawa bari si wa ndi ba ta ni tita, u la ni son k'ma hi ni ki?
Jo mokytiniai jam sako: „Mokytojau, žydai ką tik kėsinosi tave užmušti akmenimis, o tu vėl ten vyksti?
9 Yesu tre niba, andi inton u kpan rji ana awa wulon don ha na? Indji wa a zren ni ri, ana kubu zana, ni wa asi to kpan u gbungbulu yi.
Jėzus atsakė: „Argi diena neturi dvylika valandų?! Jeigu kas vaikščioja dieną, nesuklumpa, nes mato šio pasaulio šviesą.
10 Indji wa ni zren ni chu, ani kubu za nitu wa ikpan na he na.
Bet jeigu kas naktį vaikščioja, suklumpa, nes jame nėra šviesos.“
11 A tre kpe biyi ni kogon biyi, a hla ni bawu, “Ikpan mbu Lazaru a si kru nna, mi si hi bubu shime lunde ni na.
Jis tai pasakė, o paskui jis sako jiems: „Mūsų draugas Lozorius yra užmigęs, bet vykstu, kad jį pažadinčiau iš miego.“
12 U almajere ba hla niwu, “Bachi, ani ta si kruna, e ani shime ni nna'a.”
Tad jo mokytiniai tarė: „Viešpatie, jeigu jis užmigęs, pasveiks.“
13 Yesu si tre ni tu kwu Lazaru u ba si nda asi tre nitu kruna u kusimu.
(Tačiau Jėzus buvo kalbėjęs apie jo mirtį, bet jie manė, kad jis kalbėjęs apie poilsio miegą.)
14 U Yesu a mamla hla ni bawu ndi, “Lazaru kwu.
Tada Jėzus atvirai jiems pasakė: „Lozorius mirė,
15 Mi ngyiri ni tubi, niwa mina he na ni ndu kpanyeme. Biri ki hi niwu.”
bet aš džiaugiuosi, kad ten nebuvau, – dėl jūsų, kad tikėtumėte. Vis dėlto eikime pas jį.“
16 Toma, wa ba yo ndi vren u hlen hen, a hla ni mburualmajere ba ndu baba hi ngame na hi kwu ni Yesu.”
Tada Tomas, vadinamas Didymu, tarė savo bendramokytiniams: „Eikime ir mes, kad mirtume su juo.“
17 Wa Yesu aye, u wa ye to Lazaru ati za'a ni be ye.
Atėjęs Jėzus rado jį jau keturias dienas buvusį kape.
18 Baitanya ahe whewhre ni Urushalima, avi zren fifie me ni tsutsu mba.
O Betanija buvo arti Jeruzalės – maždaug penkiolikos stadijų atstu, –
19 Yahudawa gbugbuwu ba ye ni ye chiMaryamu mba Marta ni kwu Lazaru.
ir daug Judėjos gyventojų atėjo pas tas [moteris], [tai yra] prie Mortos ir Marijos, kad jas paguostų dėl jų brolio.
20 Wa Marta wo andi Yesu ni ye, na luhi ni ndu wawu hi same wu'a u Maryamu a son zu ni miko.
Taigi, kai Morta išgirdo, kad Jėzus ateinąs, ji išėjo jo pasitikti, bet Marija [liko] sėdėti namie.
21 Marta hla ni Yesu, “Bachi, una he nita ni lalon mu, vayi mu ana kwu na.”
Tada Morta prabilo į Jėzų: „Viešpatie, jeigu būtum čia buvęs, mano brolis nebūtų miręs.
22 Zizan me mi to ikpe wa u bre Rji ani no'u.”
Bet žinau, kad netgi dabar, ko tik prašysi Dievą, Dievas tau duos.“
23 Yesu hla niwu, vayi me ni ta shime.
Jėzus jai sako: „Tavo brolis prisikels!“
24 U Marta hla niwu, “Mi to ani ta shime chachu klekle.”
Morta jam sako: „Žinau, kad jis prisikels prisikėlime, paskutiniąją dieną.“
25 Yesu hla niwu, “Ime yi mi ta shime u klekle, Ime yi mi re (iviri), indji wa a kpanyeme ni me, ani ta kwu, ani ta shime;
Jėzus jai tarė: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki manimi, net jei numirtų, gyvuos,
ir kiekvienas, kuris gyvuoja ir tiki manimi, jokiu atveju nemirs per amžius. Ar tai tiki?“ (aiōn g165)
27 U wa hla niwu, “E, Bachi, mi kpanyeme andi iwuyi u Almasihu, Vren Rji, iwa ani ye ni gbungbulu'a.
Ji sako jam: „Taip, Viešpatie, aš tikiu, kad tu esi Kristus, Dievo Sūnus, ateinantysis į pasaulį.“
28 Ni wa a hla naki, na kma hi ni vayi ma Maryamu, na yo ti gigran, na hla, “Mala ye ri ye, na ni yo.”
Ir tai pasakiusi ji nuėjo ir slapčiomis pasišaukė savo seserį Mariją, sakydama: „Mokytojas yra atėjęs ir tave šaukia.“
29 Wa a wo naki, wa lunde gbagbla hi niwu.
Kai ji [tai] išgirdo, ji skubiai pakilo ir nuėjo pas jį.
30 Yesu na ri ni vi gbu'a rina, ahe ni bubu wa Iwa ka same ni wu'a.
O Jėzus dar nebuvo atėjęs į kaimą, bet buvo toje vietoje, kur Morta jį pasitiko.
31 Ni Yahudawa wa ba he baba Maryamu biwa ba ye chi ba ni kwu'a, bato lu rju ni miko gbagbla me, u ba lu hu, ni ban andi a rju ni bubu yi ni nyu be.
Tada žydai, kurie buvo su ja namuose ir ją guodė, pamatę, kad Marija skubiai pakilo ir išėjo, sekė paskui ją, sakydami, kad ji eina prie kapo ten verkti.
32 Wa a ka ri ni bubu wa Yesu he'a na ka Joku niwu ni za ma, na hla, “Bachi, una he nita, vayimuy ana kwu na.”
Tada, kai Marija atėjo, kur buvo Jėzus, jį pamačiusi, ji puolė jam į kojas, sakydama jam: „Viešpatie, jeigu būtum čia buvęs, mano brolis nebūtų miręs!“
33 Wa Yesu ato'u si yi, ni Yahudawa biwa ba hu'a, i wa kpere ni Ruhu na lo ni suron;
Taigi, kai Jėzus pamatė ją verkiančią ir su ja atėjusius žydus verkiančius taip pat, jis dejavo dvasioje ir [pats] save jaudino
34 iwa tre, bika yo ni ntsen? “U ba hla niwu, “Bachi, ye to.”
ir tarė: „Kur jį paguldėte?“Jie tarė jam: „Viešpatie, ateik ir pamatyk.“
35 Yesu yi.
Jėzus pravirko.
36 U Yahudawa ba ba hla ndi, “toh yanda ani son Lazaru!”
Tada žydai tarė: „Štai kaip jis jį mylėjo!“
37 Ba mba ba tre, “Wawu igu yi wa a ya no indji u fyen to bubu'a, ani na ya u gu hi bubu kwu na?
O kai kurie iš jų tarė: „Ar tas, kuris atvėrė aklojo akis, negalėjo padaryti, kad ir šis nemirtų?“
38 Yesu he ni mi si lo suron ni tu ma, na hi ni be'a. Ibe'a a he ni ko fron tita u ba ka he ni tita.
Todėl Jėzus vėl dejuodamas savyje ateina prie kapo. Tai buvo ola, ir prie jos buvo užristas akmuo.
39 U Yesu tre, “Ban tita yi rju.” Marta vayi Lazaru wa a kwu a, a hla ni Yesu, “Bachi, zizan ikon kmo a gla ye niwa a ti ivi nzah ni kwu.
Jėzus sako: „Pašalinkite akmenį.“Μirusiojo sesuo Morta jam sako: „Viešpatie, jis jau dvokia, nes jau keturios dienos, kaip jis yra [miręs].“
40 Yesu hla niwu, mina hla niwu ikpe wa u kpanyeme u to nikon u Rji'a na?
Jėzus jai sako: „Ar nesakiau tau, kad jeigu tikėsi, matysi Dievo šlovę?“
41 U ba ban tita rju, Yesu zun shishi na tre, “Iti, mi ngyiri niwu niwa u wo me.”
Tada jie pašalino akmenį, kur buvo paguldytas numirėlis. Ir Jėzus pakėlė akis aukštyn ir tarė: „Tėve, dėkoju tau, kad mane išklausei.
42 Mi to wa u wo me ni ton wawu, nitu son yi wa gyen klan kagon mu yi mi tre wa, ni ndu ba kpanyeme andi ahi wuyi u ton me.”
Ir aš žinojau, kad tu visada manęs išklausai; bet dėl šalia stovinčios minios [tai] pasakiau, kad jie tikėtų, jog tu esi mane siuntęs.“
43 Ni wa a tre kle, na tre gbame, Lazaru rju”
Ir tuos dalykus pasakęs jis garsiu balsu sušuko: „Lozoriau, išeik!“
44 U ndji wa a kwu'a a lu rju, u za ma ni wo ma ba he ni lilo'o ni pri, shishima he ni kika ni gbanjan nklon. Yesu hla bawu, “Bika siwu, ndu hi.”
Ir išėjo tas, kuris buvo miręs, būdamas kojomis ir rankomis apvyniotas laidojimo aprišalais, o jo veidas buvo apvyniotas skepeta. Jėzus jiems sako: „Atraišiokite jį ir leiskite jam eiti.“
45 Gbugbuwu ni mi Yahudawa wa ba ye ni Maryamu ba to ikpe wa Yesu ti'a u ba kpanyeme niwu.
Tad daugelis iš žydų, kurie atėjo pas Mariją ir matė, ką Jėzus padarė, įtikėjo juo.
46 U bari ba kma hi naka hla ni Farisawa ikpe wa Yesu a ti'a.
Bet kai kurie iš jų nuėjo pas fariziejus ir papasakojo jiems, ką Jėzus padarė.
47 U Firistoci bi nigon,'a ni Farisawa ba yo indji bi kpanchi'a shuti buburi, u ba tre, ageri kita?” igu yi ani ti gban bi babran.
Tad aukštieji kunigai ir fariziejai surinko tarybą ir tarė: „Ką darysime? Nes šitas žmogus daro daug antgamtinių ženklų.
48 Ki ta kadon naki, indji ba kpa'u nyeme, Romawa ba ye kpa bubu mbu, ni ndji mbu.
Jei šitaip jį paliksime, visi įtikės juo, ir romėnai ateis ir atims tą mūsų vietą bei mūsų tautą.“
49 Naki, iri ni mi mba kayatas kena wa ndi ahi kikle Firist ni se kima, a hla bawu, “Bi na to kpe na.
O vienas iš jų – Kajafas, būdamas vyriausiasis kunigas tais metais, jiems tarė: „Jūs visiškai nieko nei išmanote,
50 Bi na mla ya a bi zan ni ndu indji riri kwu ni tu indji, ni wa indji wawu ba sutuna.”
nei susivokiate, kad mums yra naudinga, jog vienas žmogus mirtų už liaudį, bet nepražūtų visa tauta.“
51 A hla ki, ana nitu ma kankrji ma na, ani tu iwa a hi kikle Firist, a to tsu ndi Yesu ni yi ni kwu ni tu ndji;
(O tai jis kalbėjo nesivadovaudamas savimi, bet, būdamas vyriausiasis kunigas tais metais, jis išpranašavo, kad Jėzus mirs už tą tautą,
52 ana nitu indji kankrji na, anitu ndu ba shi imri Irji ti ni buburi biwa ba lu vra kagon.
ir ne tik už tą tautą, bet kad jis taip pat surinktų į viena Dievo išsklaidytuosius vaikus.)
53 Rji ni chachu ki na lu ni tsikpa bubu wa ndu ba wu Yesu.
Tada, nuo tos dienos, jie drauge sutarė, kad jį nužudytų.
54 Rji ni ki Yesu na la ni zren ni rira ni mi Yahudawa na. Wa ala kma hi ni kalan ri whiwhre ni miji ni gburi wa ba yo Ifraimu. Ni mu a son ni almajere ma.
Todėl Jėzus daugiau nebevaikščiojo viešai tarp Judėjos gyventojų, bet iš ten nuėjo į kraštą netoli dykumos, į miestą, vadinamą Efraimu, ir ten išbuvo su savo mokytiniais.
55 Igan u ru gran (indji ketarewa) u Yahudawa a tewhre, gbugbu ba hi Urushalima rji ni klan meme'a hi ri ndu ivi idiri ni ndu ba kati tsatsra.
Žydų Aplenkimo [šventė] buvo arti, ir daug [žmonių] iš [viso] krašto prieš Aplenkimo [šventę] traukė aukštyn į Jeruzalę apsivalyti.
56 U lu ri wa Yesu, na ni tre ni kpa mba niwa ba kri ni ni hekeli andi, “Angye bi ki rhimre? Ana ye ni idin na?
Tad jie ieškojo Jėzaus ir stoviniuodami šventykloje kalbėjosi vieni su kitais: „Kaip jūs manote? Jis neateis į šventę, ar ne?“
57 Kikle Firist ni Farisawa ba yo du andi ko ni zen wa ba to Yesu ba ka ye hla ni ndu ba vu.
Mat ir aukštieji kunigai ir fariziejai išleido įsakymą, kad, jei kuris žinotų, kur jis yra, praneštų, kad jie galėtų jį suimti.
