Malasu 30
1 Goe da gogolole sia: su A: ige (Ya: ige egefe) da amane sia: i, “Gode da namagai hame! Gode da namagai hame! Na da gasa hame hahani galebe.
ヤケの子アグルの語なる箴言 かれイテエルにむかひて之をいへり 即ちイテエルとクカルとにいへる所のものなり
2 Na da dunu agoai hame. Na da ohe agoai esala. Dunu da dawa: su noga: iwane dialumu da defea. Be na da agoaiwane dawa: su da hame galebe.
我は人よりも愚なり 我には人の聡明あらず
3 Na da bagade dawa: su hamedafa lai amola na da Gode ea hou hamedafa dawa:
我いまた智慧をならひ得ず またいまだ至聖きものを暁ることをえず
4 Nowa da Hebene hou huluane dawa: bela: ? Nowa da fo ea loboga gagubala: ? Amola nowa da abula gadelaiga hano gadoba: bela: ? Amola osobo bagade ea bega: huluane da nowa ea alalo ilegebela: ? Amola dia dawa: loba, e da nowala: ? Amola e da nowa ea manola: ?
天に昇りまた降りし者は誰か 風をその掌中に聚めし者は誰か 水を衣につつみし者は誰か 他のすべての限界を定めし者は誰か その名は何ぞ その子の名は何ぞ 汝これを知るや
5 Gode E da Ea moloidafa hou hamomu ilegele sia: i, E da dafawane hamomu. Amola, E da Gaga: sudafa, amola nowa dunu da E hogoi helesea, amo dunu da gaga: su ba: mu.
神の言はみな潔よし 神は彼を頼むものの盾なり
6 Gode Ea sia: dafa amoga dia hanai sia: mae gilisima. Di da amane hamosea, E da dima gagabomu, amola eno dunu dawa: ma: ne Gode da di da ogogole olelesu dunu olelemu.”
汝その言に加ふること勿れ 恐くは彼なんぢをせめ 又なんぢを謊る者となしたまはん
7 Na da Dima adole ba: sa, “Gode! Na da liligi aduna Dima lalalu bogomu da defea.
われ二の事をなんぢに求めたり 我が死ざる先にこれをたまへ
8 Na ogogolalosa: besa: le, na Dia fidima. Na bagade gagui agoai esalosa: besa: le o hamedafa gagui agoai esalosa: besa: le, Dia na fidima. Amaiba: le, ha: i manu na dafawane esaloma: ne lamu liligi defele nama ima.
即ち虚假と謊言とを我より離れしめ 我をして貧からしめずまた富しめず 惟なくてならぬ糧をあたへ給へ
9 Na da Di gogolesa: besa: le, liligi bagadedafa nama mae ima. Amola na da liligi hamedafa gaguiba: le, wamolasa: besa: le amola Dia Dio wadela: sa: besa: le, liligi fonobahadi nama ima.
そは我あきて神を知ずといひヱホバは誰なりやといはんことを恐れ また貧くして窃盗をなし我が紳の名を汚さんことを恐るればなり
10 Di da hawa: hamosu dunu amo ea hou ea hina dunuma baligidu sia: mae sia: ma. Amane hamosea, hawa: hamosu dunu da dima gagabumu, amola dia hamoi defele, di da se nabimu.
なんぢ僕をその主に讒ることなかれ 恐くは彼なんぢを詛ひてなんぢ罪せられん
11 Dunu oda ilia da eda se nabima: ne, gagabusa. Amola eme amoma nodone hame asigisa.
その父を詛ひその母を祝せざる世類あり
12 Dunu oda ilia da amane dawa: sa, ilisu ilia da moloiwaneyale dawa: sa. Be ilia da ledodafa gala.
おのれの目に自らを潔者となして尚その汚穢を滌はれざる世類あり
13 Goe da dunu eno ilia da amane dawa: su, ilia da ili da moloiwaneyale dawa: su. Dafawane! Ilia da ilisu noga: iwaneyale dawa: sa.
また一の世類あり 嗚呼その眼はいかに高きぞや その瞼は昂れり
14 Amola dunu oda da hame gagui dunu ilima bagadewane ogogosa amola wadela: lesimusa: dawa: sa. Ilia da amodili ilia esalusu ba: sa.
その歯は劍のごとく その牙は刃のごとき世類あり 彼等は貧き者を地より呑み 窮乏者を人の中より食ふ
15 Hebe da idiwi aduna gala. Ela da dio afadafa gala, amo ‘Nama ima!’ Amola liligi biyaduyale amo ilia hanai da hame sadimu.
蛭に二人の女あり 與ヘよ與へよと呼はる 飽ことを知ざるもの三あり 否な四あり皆たれりといはず
16 Amo liligi biyaduyale gala da, (age) Bogoi uli dogoi da hame sadimu. (ageyadu) Aligime uda da hame sadimu. (osoda) Hafoga: i osobo gibu hameba: le da hame sadimu. (biyadu) Amola lalu haba: domu gogolei amo da hame sadimu. (Sheol h7585)
即ち陰府姙まざる胎水に満されざる地 足りといはざる火これたり (Sheol h7585)
17 Nowa da eda amoma lasogole ofesega: sea, o ea eme ea da: i hamoi eso amoga ema higale ba: sea, sia misini ea da: i hodo manu da defea, amola soge buhiba amo ea si duga: mu da defea.
おのれの父を嘲り母に從ふことをいやしとする眼は 谷の鴉これを抜いだし鷲の雛これを食はん
18 Eno liligi biyaduyale gala amo na dawa: mu gogolei.
わが奇とするもの三あり否な四あり共にわが識ざる者なり
19 Goe da wayalima muagadodafa hagili ahoa. Sania da gele da: iya sugi ahoana. Eno da dusagai hano wayabo amo ganodini masusa: logo hogolala. Dunu amola uda ela lamusa: magedaha.
即ち空にとぷ鷲の路 磐の上にはふ蛇の路 淘にはしる舟の路 男の女にあふの路これなり
20 Goe da uda amo da egoama baligi fa: su, amo ea hou da agoaiwane gala. E da inia dunu adole lale, ha: i nanu, ea lafi dagale, amane sia: sa, “Na da wadela: le hame hamoi.”
淫婦の途も亦しかり 彼は食ひてその口を拭ひ われ惡きことを爲ざりきといふ
21 Liligi biyaduyale gala da wadela: idafaba: le, fedege agoane, osobo bagade da amo liligi biyaduyale gala higasa.
地は三の者によりて震ふ否な四の者によりて耐ることあたはざるなり
22 (age) Udigili hawa: hamosu dunu e da hina bagade hamosa. (ageyadu) Gagaousu dunu da ha: i manu bagade nawene sadisa.
即ち僕たるもの王となるに因り愚なるもの糧に飽るにより
23 (osoda) Wadela: idafa uda amo da gawa fisa. (biyadu) Hawa: hamosu uda da ea hina uda amo ea sogebi samogene lasa.
厭忌はれたる婦の嫁ぐにより婢女その生母に績に囚りてなり
24 Osobo bagadega da ohe fonobahadidafa biyaduyale gala. Amo ohe amo da baligili bagadedafa dawa: su gala.
地に四の物あり微小といへども最智し
25 (age) Gedama! Amo da liligi fonobahadi amola gasa hame. Be amomane ilia da mugi oubiga ha: i manu momagesa.
蟻は力なき者なれどもその糧を夏のうちに備ふ
26 (ageyadu) Amola wasigiba ea hou dawa: ma. E da gasa hame be amomane e da diasu igi adoba gagusa.
山鼠ば強からざれどもその室を磐につくる
27 (osoda) Amola danuba: dawa: ma. Ilia da hina hame, amomane ilia da gilisili hagili mogodigili ahoa.
蝗は王なけれどもみな隊を立ていづ
28 (biyadu) Amola goma: fi ilia hou dawa: ma. Amo da liligi fonobahadi amola dia da lobo afaega gagumusa: dawa: Be ilia da hina bagade ea diasu noga: i amo ganodini esalebe ba: sa.
守宮は手をもてつかまり王の宮にをる
29 Liligi biyaduyale gala ilia ahoabe hou di ba: sea, noga: iwane ba: sa.
善あゆむもの三あり否な四あり皆よく歩く
30 Amo liligi biyaduyale gala da (age) Laione wa: me e da gasa bagade amola ohe enoga e baligimu da hamedei. Amola e da ohe enoba: le hame beda: sa.
獣の中にて最も強くもろもろのものの前より退かざる獅子
31 (ageyadu) Goudi (osoda) Gagala gawali amo ilia da dada: lole ahoa, amola (biyadu) Hina bagade dunu ilia da ilia dunu fi ilia midadi ahoa.
肚帯せし戦馬 牡野羊 および當ること能はざる王これなり
32 Amola di da gagousu dunu agoai, gasa fi hou hamosea, amola wadela: i hou hamomusa: dawa: sea, yolesima amola dawa: ma.
汝もし愚にして自から高ぶり或は惡きことを計らば汝の手を口に當つべし
33 Amola dia ohe amo ea dodo maga: me biogosea, amo da bu sefe hamomu. Amola dia eno ea mia fasea, heale masunu. Amola dia da nenege degesea, se nabasu da dima doaga: mu.
それ乳を搾れば乾酪いで鼻を搾れば血いで 怒を激れば争端おこる
