< Malasu 29 >
1 Dunu da dima dawa: ma: ne gagabole sia: sea, di da eso huluane ilia sia: hihini amola hame nabasea, eso enoga di da dafane, bu wa: legadomu gogolemu.
しばしば責られてもなほ強項なる者は救はるることなくして猝然に滅されん
2 Moloidafa ouligisu dunu amo ea fi dunu da noga: le hahawane esala. Be moloi hame ouligisu dunu amo ea fi dunu da gayane, da: i dione esala.
義者ませば民よろこび 惡きもの權を掌らば民かなしむ
3 Nowa dunu e da Bagade Dawa: su Hou hogoi helesea, ea ada da ema hahawane amola nodoi ganumu. Be nowa dunu da sasagesu uda ema muni bagade galagasea da gagaoui bagade agoai.
智慧を愛する人はその父を悦ばせ 妓婦に交る者はその財產を費す
4 Hina bagade da moloidafa hou hanai galea, ea fifi asi gala da gasa bagade dialumu. Be hina bagade da muni hanai fawane galea, e da ea fi dunu wadela: lesimu.
王は公義をもて國を堅うす されど租税を征取る者はこれを滅す
5 Di da dia dogolegei ilima dabua hahaeafusia, di da dina: sa: ima: ne sanisa.
その鄰に諂ふ者はかれの脚の前に羅を張る
6 Wadela: le hamosu dunu ilia hou da ilila: sa: ima: ne sani agoai gala. Be molole hamosu dunu da hahawane halegale lala.
惡人の罪の中には罟あり 然ど義者は歓び樂しむ
7 Noga: i dunu da hame gagui dunu amola dunu huluane defele ba: sa. Be wadela: le hamosu dunu ilia amo hou hame dawa: sa.
義きものは貧きものの訟をかへりみる 然ど惡人は之を知ることを願はず
8 Hina: hou gaguia gadosu dunu da moilai bai bagade ilia fi wili gala: musa: hamosa. Be bagade dawa: su dunu da hou bu olofoma: ne hamosa.
嘲笑人は城邑を擾し 智慧ある者は怒をしづむ
9 Dadawa: su dunu da gagaoui dunu ema fofada: sea, gagaoui dunu da dodona: gini ofesega: su fawane hamosa.
智慧ある人おろかなる人と爭へば或は怒り或は笑ひて休むことなし
10 Fuga: su dunu da molole hamosu dunu higasa. Be moloidafa dunu da asabole molole hamosu dunu ilia esalusu gaga: sa.
血をながす人は直き人を惡む されど義き者はその生命を救はんことを求む
11 Noga: le hame dawa: su dunu ilia da ilia ougi hou dunu huluane ba: ma: ne olelesa. Be noga: le dawa: su dunu ilia da ilia ougi hou gagulaligisa.
愚なる者はその怒をことごとく露はし 智慧ある者は之を心に蔵む
12 Ouligisu dunu da ogogosu sia: amo nabasea, e fidili hawa: hamosu dunu huluane da ogogosu dunu agoai ba: mu.
君王もし虚偽の言を聽かばその臣みな惡し
13 Hame gagui dunu amola ema se iabe banenesisu dunu elea hou da hisu hisu. Be liligi afadafa da defele. Hina Gode da elama si defele i dagoi.
貧者と苛酷者と偕に世にをる ヱホバは彼等の目に光をあたへ給ふ
14 Hina bagade da hame gagui dunu noga: le gaga: sea, e da ode bagohame ouligisa ahoanumu.
眞實をもて弱者を審判する王はその位つねに堅く立つべし
15 Mano fofonobo huluane dawa: ma: ne mololesisia, amo da ilia hou noga: le fidisa. Be mano da hi hanai hou hamosea, eme da gogosiamu.
鞭と譴責とは智慧をあたふ 任意になしおかれたる子はその母を辱しむ
16 Wadela: le hamosu dunu da fi dunu ouligisia, wadela: i hou da bagade heda: sa. Be moloidafa dunu da mae bogole amo wadela: i ouligisu dunu ilia dafabe ba: mu.
惡きもの多ければ罪も亦おほし 義者は彼等の傾覆をみん
17 Dia gofe da hou noga: le dawa: ma: ne, ema noga: le dawa: ma: ne se ianu mololesima. Amasea, di da ea hou hamoi noga: iba: le, hame gogosiamu.
なんぢの子を懲せ さらば彼なんぢを安からしめ 又なんぢの心に喜樂を與へん
18 Fifi asi gala da Godema hame fa: no bobogesea, da udigili gugunufisa. Nowa dunu da Gode Ea sema nabawane fa: no bobogesea da hahawane gala.
默示なければ民は放肆にす 律法を守るものは福ひなり
19 Di da dia hawa: hamosu dunuma ea hou mololesimusa: sia: fawane sia: sea, e da dia sia: ea gega nabimu, be ea hou hame afadenemu.
僕は言をもて譴むるとも改めず 彼は知れども從はざればなり
20 Gagaoui dunu ea hou da hamedei gala. Be momabone sia: su dunu da mae dawa: le hedolo sia: sea, ea hou da baligili hamedei agoai ba: sa.
なんぢ言を謹まざる人を見しや 彼よりは却て愚なる者に望あり
21 Di da dia hawa: hamosu dunu amoma ea goihadiniganini eso amola fa: no, amo hi hanai liligi huluane ema iasea, e da eso enoga dia liligi huluane ladili dagomu.
僕をその幼なき時より柔かに育てなば終には子の如くならしめん
22 Hedolo momabone ougisu dunu ilia hamobeba: le, sia: ga gegesu amola bidi hamosu bagade doaga: sa.
怒る人は爭端を起し憤る人は罪おほし
23 Di da gasa fi hou hamosea, fa: no dafamu. Be di da asabole hamosea, eno dunu da dima nodone dawa: mu.
人の傲慢はおのれを卑くし 心に謙だる者は榮譽を得
24 Wamolasu dunu ea na: iyado da hihima ha laidafa gala. E da fofada: su dunuma molole sia: sea, ea na: iyado da ema se imunu. Be e da ogogosea, e da Gode Ea se iasu ba: mu.
盗人に黨する者はおのれの霊魂を惡むなり 彼は誓を聽けども説述べず
25 Di da dunu eno ilia dia hou habaila: le dawa: su, di bagade da: i dione dawa: sea da se nabasu liligi agoane. Be di da Hina Godema dafawaneyale dawa: sea, E da di gaga: mu.
人を畏るれば罟におちいる ヱホバをたのむ者は護られん
26 Dunu huluane da ouligisu dunu ea ilima nodone dawa: ma: ne hanasa. Be Hina Gode Hi fawane da ilima moloidafa hou hamosa.
君の慈悲を求むる者はおほし 然れど人の事を定むるはヱホバによる
27 Molole hamosu dunu ilia da wadela: le hamosu dunuma higasa. Amola wadela: le hamosu dunu, ilia da molole hamosu dunuma higasa.
不義をなす人は義者の惡むところ 義くあゆむ人は惡者の惡むところなり