Malasu 28
1 Wadela: i hamosu dunu da dunu eno ili hame sefasibi amomane hobeasa. Be moloidafa dunu da laione wa: me agoane hame beda: sa.
惡者は逐ふ者なけれども逃げ 義者は獅子のごとくに勇まし
2 Fifi asi gala da wadela: le hamosea, ilia hina bagade da mae aligili hedolo afafadenesa. Be molole dawa: su hina bagade da fifi asi gala noga: le ouligisia, ilia da gasalawane esalumu.
國の罪によりて侯伯多くなり 智くして知識ある人によりて國は長く保つ
3 Gibu da foga oule masea, ha: i manu sagai da muagia: sa. Amo defele, nimi bagade ouligisu dunu da hame gagui dunu wadela: sa.
弱者を虐ぐる貧人は糧をのこさざる暴しき雨のごとし
4 Di da sema nabawane hame hamosea, di da wadela: le hamosu dunu amolalimagale hamosa. Be di da noga: le nabasea, di da amolalima hame gasa.
律法を棄るものは惡者をほめ 律法を守る者はこれに敵す
5 Wadela: le hamosu dunu da moloidafa fofada: su hou hame dawa: Be nowa da Hina Godema nodone sia: ne gadosea, da amo hou noga: le dawa:
惡人は義きことを覺らず ヱホバを求むる者は凡の事をさとる
6 Di da liligi hame gaguiwane, be moloidafa hou hamonanumu da defea. Be bagade gaguiwane, be moloi hame hamosa esalumu da defea hame.
義しくあゆむ貧者は曲れる路をあゆむ富者に愈る
7 Goi ayeligi da sema noga: le nabasea da bagade dawa: su dunu agoai esala. Be dunu da wiwili gala: su dunu ilima gilisisia, da ea edama gogosiasu iaha.
律法を守る者は智子なり 放蕩なる者に交るものは父を辱かしむ
8 Dia da muni molole hame lasea, o dabua baligili legebeba: le, bagade gagui ba: sea, fa: no dia muni huluane da fisi dagoi ba: mu. Haeafui dunu da amo muni lale, hame gagui dunuma imunu.
利息と高利とをもてその財產を増すものは貧人をめぐむ者のために之をたくはふるなり
9 Di da Gode Ea sema higasea, Gode da dia sia: ne gadosu nabimu amola higamu.
耳をそむけて律法を聞ざる者はその祈すらも憎まる
10 Di da moloidafa dunuma ogogobeba: le, e da wadela: le hamosea, amo da sani agoane. Be di da dina: saniga sa: imu. Be Gode da moloidafa dunuma bidi imunu.
義者を惡き道に惑す者はみづから自己の阱に陷らん されど質直なる者は福祉をつぐべし
11 Liligi bagade gagui dunu da gasa fili, ili da noga: i dawa: su bagadeyale ilila: dawa: lala. Be liligi hame gagui molole dawa: su dunu, ilia liligi bagade gagui dunu ilia giadofabe asigi dawa: su hou noga: le dawa:
富者はおのれの目に自らを智慧ある者となす されど聰明ある貧者は彼をはかり知る
12 Moloidafa dunu da ouligisu hou lasea, dunu huluane da nodone gilisili ha: i naha. Be wadela: le hamosu dunu da ouligisu hou lasea, eno dunu da hobeale wamoaligisa.
義者の喜ぶときは大なる榮あり 惡者の起るときは民身を匿す
13 Di da dia wadela: i hamoi amo wamolegesea, di da hahawane hame esalumu. Be dia wadela: i hou amo fofada: ne, sinidigisia, Gode da dima gogolema: ne olofomu.
その罪を隱すものは榮ゆることなし 然ど認らはして之を離るる者は憐憫をうけん
14 Eso huluane Hina Godema nabasu hou hamosea, di da hahawane ba: mu. Be di da hihini gasa fili hamosea, dia hou da wadela: lesi dagoi ba: mu.
恒に畏るる人は幸福なり その心を剛愎にする者は災禍に陷るべし
15 Wadela: le hamosu ouligisu dunu da nimi bagade gesenenanebe laione wa: me o gogoli ahoanebe ‘bea’ agoane. Agoaiwane dunu da dunu fi ouligisia, hame gagui dunu da gasa hameba: le, se nabala.
貧しき民を治むるあしき侯伯は吼る獅子あるひは饑たる熊のごとし
16 Ouligisu dunu da dawa: su noga: i hame galea, e da ea fi ilima gasa fili, nimi bagadewane ouligimu. Be moloidafa ouligisu dunu da ode bagohame ea fi ouligimu.
智からざる君はおほく暴虐をおこなふ 不義の利を惡む者は遐齢をうべし
17 Nowa dunu da fane legesu hou hamosea, e da fedege agoane hina: bogoi uli dogosa. Amaiba: le, amo logo di mae hedofama.
人を殺してその血を心に負ふ者は墓に奔るなり 人これを阻むること勿れ
18 Di da moloidafa hou hamosea, dia esalusu da gaga: i dagoi ba: mu. Be di da hou moloi hame hamosea, hedolo dafamu.
義く行む者は救をえ 曲れる路に行む者は直に跌れん
19 Dogolole bugili nasu dunu da ha: i manu gilisi ba: sa. Be dunu da mae hawa: hamone, udigili esalea, ha: bagade ba: mu.
おのれの田地を耕す者は糧にあき 放蕩なる者に從ふものは貧乏に飽く
20 Moloidafa dunu da hahawane ganumu. Be nowa da hedolodafa bagade gaguiwane esalomusa: dawa: sea da se dabe iasu ba: mu.
忠信なる人は多くの幸福をえ 速かに富を得んとする者は罪を免れず
21 Afamagasu hou da wadela: idafa. Be wadela: i fofada: su dunu da hano suligisu lasea, hedolowane afamagasa.
人を偏視るはよからず 人はただ一片のパンのために愆を犯すなり
22 Uasu dunu da hedolowane liligi bagade lamusa: dawa: beba: le, e da fa: no liligi hame gaguiwane esalumu amo hi hame dawa: sa.
惡目をもつ者は財をえんとて急がはしく 却て貧窮のおのれに來るを知らず
23 Mae wamolegele, hima hou hahamoma: ne gagabole odagia sia: mu da defea. Agoane hame hamosea, di da ema hame asigisa. E da se lamu be fa: no amo sia: da dabua hahaeafuli sia: baligisa dawa: mu.
人を譴むる者は舌をもて諂ふ者よりも大なる感謝をうく
24 Nowa dunu da ea ada amola ame amo elea liligi wamolasea, amo ea hou da gugunufinisisu dunu ea hou defele gala.
父母の物を竊みて罪ならずといふ者は滅す者の友なり
25 Uasu hou hamosea, fa: no bidi doaga: mu. Be di da Hina Godema dafawaneyale dawa: mu da defea.
心に貧る者は爭端を起し ヱホバに倚賴むものは豊饒になるべし
26 Di da dia hanai amoga fawane fa: no bobogesea, amo da gagaoui hou agoai galebe. Be noga: le dawa: su dunu ilia olelesuma fa: no bobogesea, di da gaga: i ba: mu.
おのれの心を恃む者は愚なり 智慧をもて行む者は救をえん
27 Dia liligi amo hame gagui dunu iligili iasea, di da eso huluane dia esaloma: ne lamu liligi defele ganabe ba: mu. Be di da hame gagui dunu, ilima hame asigi agoai lalea, dunu bagohame ilia da di gagabui aligima: ne sia: mu.
貧者に賙すものは乏しからず その目を掩ふ者は詛を受ること多し
28 Wadela: le hamosu dunu da ouligisu hou lasea, ea fi dunu da ilia wamo aligisu soge hame yolesisa. Be wadela: le ouligisu dunu da dafasea, moloidafa dunu da ilia fi bu ouligimu.
惡者の起るときは人匿れ その滅るときは義者ます
