Malasu 24
1 Wadela: i hamobe dunu amo mae mudale ba: ma! Amola amo dunu amo bisili mae dogolegema.
なんぢ惡き人を羨むことなかれ 又これと偕に居らんことを願ふなかれ
2 Ilia asigi dawa: su ganodini da mosolamusa: fawane dawa: lala. Amola eso huluane ilia lafidili esega dunu eno amo se nabima: ne sia: daha.
そはその心に暴虐をはかり その口唇に人を害ふことをいへばなり
3 Sosogo fi ilia hou noga: le dadawa: le fifilasu da igi bai magufu fa: i noga: i agoai gala.
家は智慧によりて建られ 明哲によりて堅くせられ
4 Diasu da amo da: iya gagui amo ea sesei huluane da fedege agoane, dawa: su noga: idafa amola liligi ida: iwane gala, amoga nabai gala.
また室は知識によりて各種の貴く美しき寳にて充されん
5 Noga: le dadawa: su hou da da: i hodo gasa hou baligisa.
智慧ある者は強し 知識ある人は力をます
6 Amasea, gegena masunusa: gala, hidadea iligelalu masa. Amola fada: i sia: noga: le ha: ini nabalu ahoasea, dilia da ha lai ilima osa: la heda: mu agoai ba: mu.
汝よき謀計をもて戰闘をなせ 勝利は議者の多きによる
7 Gagaoui dunu da dadawa: su sia: fada: ne hame dawa: Dawa: su dunu da fada: i sia: bagade sia: dasea, gagaoui dunu da amo sia: fidili mae sia: ne, ouiya: le esala.
智慧は高くして愚なる者の及ぶところにあらず 愚なる者は門にて口を啓くことをえず
8 Di da eso huluane wadela: i hou hamomusa: ilegesea, dunu eno ilia da di da mosolasu hamosu dunu amane dawa: mu.
惡をなさんと謀る者を邪曲なる者と稱ふ
9 Gagaoui dunu da wadela: i ilegemusa: fawane dawa: lala. Dunu mogili da dunu eno ilima gasa fili higasu hou hamosa. Dunu huluane da amaiwane dunuma higasa.
愚なる者の謀るところは罪なり 嘲笑者は人に憎まる
10 Se nabasu bagade doaga: sea, di da gasa hame agoane hamosea, gogayeidafa dunu agoane ba: mu.
汝もし患難の日に氣を挫かば汝の力は弱し
11 Fofada: su dunu da wadela: i hame hamosu dunu amo giadofale medole legemusa: dawa: sea, defea, mae ha: aligima. Amo dunu hedolo gaga: ma.
なんぢ死地に曳れゆく者を拯へ 滅亡によろめきゆく者をすくはざる勿れ
12 Amo hou da dia liligi hame agoane mae sia: ma. Bai Gode da dia hou dawa: , amola dia hamobe E da adoba: lala. Amola E da dia hamoi defele dima bidi imunu.
汝われら之を知らずといふとも心をはかる者これを暁らざらんや 汝の霊魂をまもる者これを知ざらんや 彼はおのおのの行爲によりて人に報ゆべし
13 Nagofe! Di agime hano amo moma. Amo da dia gona: suga leba: le ba: sea, hedaiwane ba: sa.
わが子よ蜜を食へ 是は美ものなり また蜂のすの滴瀝を食へ 是はなんぢの口に甘し
14 Amo defele, molole dawa: su sia: da dia da: i hodo amola asigi dawa: su obenasa. Di da molole dawa: su lasea, hahawane esalumu.
智慧の汝の霊魂におけるも是の如しと知れ これを得ばかならず報いありて汝の望すたれじ
15 Wadela: le hamosu dunu da moloidafa dunu amo ea liligi amola ea diasu wamolamusa: ilegelala. Be di da agoane mae ilegema.
惡者よ義者の家を窺ふことなかれ その安居所を攻ること勿れ
16 Moloidafa dunu da dafasea, e da hedolo bu sinidigisa. Be se nabasu da wadela: i hamosu dunu ilima doaga: sea, e da wadela: lesi dagoi ba: mu.
そは義者は七次たふるるともまた起く されど惡者は禍災によりて亡ぶ
17 Se nabasu bagade da dia ha lai dunuma doaga: sea, mae nodoma. E da dafasea, hahawane mae ba: ma.
汝の仇たふるるとき樂しむこと勿れ 彼の亡ぶるときこころに喜ぶことなかれ
18 Dia ha lai dunu da se nababeba: le, di da nodosea, Hina Gode da amo hou higa: i hodosa. Amasea, e da dia ha lai ema se iasu hame ima: bela: ?
恐くはヱホバこれを見て惡しとし その震怒を彼より離れしめたまはん
19 Wadela: le hamosu dunu ilia hamobeba: le, mae da: i dioma. Amola, ilia wadela: i hou hamobeba: le, liligi bagade lasea, mae mudama.
なんぢ惡者を怒ることなかれ 邪曲なる者を羨むなかれ
20 Bai ilia da hame fifi ahoanumu. Fa: no misunu hahawane hou da ilima hame doaga: mu.
それ惡者には後の善賚なし 邪曲なる者の燈火は滅されん
21 Nagofe! Hina Godema beda: ne nodoma. Amola osobo bagade hina bagade amoma nabasu hou hamoma. Nowa dunu da Hina Gode o hina bagade ilima odoga: sea, ilima mae gilisima.
わが子よヱホバと王とを畏れよ 叛逆者に交ること勿れ
22 Agoane odoga: su dunu ilia da hedolodafa dafasu dawa: Gode amola osobo bagade hina bagade dunu da ilima se imunusa: dawa:
斯るものらの災禍は速におこる この兩者の滅亡はたれか知えんや
23 Molole dawa: su dunu da amo eno sia: su sia: i. ‘Fofada: su dunu da dunu aduna elama fofa: da: sea, e da dunu afamagamu da defea hame.’
是等もまた智慧ある者の箴言なり 偏り鞫するは善らず
24 E da wadela: le hamosu dunu da moloidafa sia: sea, dunu huluane da e aligima: ne gagabumu amola e higamu.
罪人に告て汝は義しといふものをは衆人これを詛ひ諸民これを惡まん
25 Be fofada: su dunu da wadela: le hamosu dunu ilima se iasea, e da hahawane ba: mu amola eno dunu da ema nodomu.
これを譴る者は恩をえん また福祉これにきたるべし
26 Nowa dunu da moloidafa adole iasea, amo da eno dunuma dogeleidafa hou agoai.
ほどよき應答をなす者は口唇に接吻するなり
27 Dia diasu gaguli, fifi lamusa: dawa: sea, hidadea ifa abalegele, ha: i manu heda: sea, dia manu defele ba: sea, dia diasu gaguli, fifi laloma.
外にて汝の工をととのへ田圃にてこれを自己のためにそなへ 然るのち汝の家を建よ
28 Dia da udigili eno dunuma mae fofada: ma. Amola bai hamedei hou amola ema ogogolewane mae fofada: ma.
故なく汝の鄰に敵して證することなかれ 汝なんぞ口唇をもて欺くべけんや
29 Amola di amane mae sia: ma, “Na da e nama hamoi defele ema hamomu. Na da dabemu,” amane mae sia: ma.
彼の我に爲しし如く我も亦かれになすべし われ人の爲ししところに循ひてこれに報いんといふこと勿れ
30 Na da hihi dabuli gagaoui dunu amo ea waini efe sagai amodili asi.
われ曾て惰人の田圃と智慧なき人の葡萄園とをすぎて見しに
31 Amo ganodini, aya: gaga: nomei amola gisi heda: i bagade bai. Amola igiga gagoi amo da mugululi sa: i dagoi ba: i.
荊棘あまねく生え薊その地面を掩ひ その石垣くづれゐたり
32 Amo na da ba: lalu, amola na da bu dawa: i, amola amo ea bai dawa: i dagoi.
我これをみて心をとどめ これを觀て敎をえたり
33 Bai di helefili golamu da defea. Dia lobo sogoba: digili fa: bihadi golama.
しばらく臥し 暫らく睡り 手を叉きて又しばらく休む
34 Be di da golai dialoba, wamolasu dunu da doagala: be defele, hame gagui hou da dima doaga: mu.
さらば汝の貧窮は盗人のごとく汝の缺乏は兵士の如くきたるべし
