< Malasu 20 >
1 Nowa da adini bagade nasea, e da feloale gegesu hou amola wadela: le sia: su hou bagade hamosa. Nowa dunu e adini bagadewane ba: sea, ea hou da gagaoui dunu agoai gala.
酒は人をして嘲らせ 濃酒は人をして騒がしむ 之に迷はさるる者は無智なり
2 Di da laione wa: me amo da gegesenebe ema beda: i amo defele ougi bagade hina bagadema beda: mu da defea. Di da hina bagade ougima: ne hamosea, amo hou da di gobele fane legesu hou defele.
王の震怒は獅の吼るがごとし 彼を怒らする者は自己のいのちを害ふ
3 Gagaoui dunu huluane da sia: ga gegesu hou musu dawa: Be sia: ga gegesu amo yolesimu da hou noga: idafa.
穏かに居りて争はざるは人の榮誉なりすべて愚なる者は怒り争ふ
4 Bugili nasu dunu da hihi dabuli aligiba: le ea osobo gidinasu i amoga osobo hame gidinasea, e da fa: no ha: i manu dadamimu hame ba: mu.
惰者は寒ければとて耕さず この故に収穫のときにおよびて求るとも得るところなし
5 Osobo bagade dunu ilia asigi dawa: su da hano nasu ulidou amo ganodini diala agoane gala. Be bagade dawa: su dunu da asigi dawa: su hiougili gadosu dawa:
人の心にある謀計は深き井の水のごとし 然れど哲人はこれを汲出す
6 Dunu bagohame da ilia mae fisili fuligala: su hou fawane hamonana, ilia udigili sia: sa. Be moloidafa fuligala: su dunu amo di da hogoi helele, hame ba: mu.
凡そ人は各自おのれの善を誇る されど誰か忠信なる者に遇しぞ
7 Nowa mano ilia eda da moloidafa hou fawane hamosea, da hahawane esala.
身を正しくして歩履む義人はその後の子孫に福祉あるべし
8 Hina bagade e da dunu enoma fofada: sea, e da wadela: i hou ba: sea, amo ea bai hedolo dawa: sa.
審判の位に坐する王はその目をもてすべての惡を散す
9 Dunu afaega, “Na da wadela: i hou hamedafa hamosu,” amane sia: mu da hamedei.
たれか我わが心をきよめ わが罪を潔められたりといひ得るや
10 Hina Gode da nowa dunu da dioi ba: su amola defei ba: su liligi amo ogogole hamosea, ilima higa: i hodosa.
二種の權衡二種の斗量は等しくヱホバに憎まる
11 Dunu huluane amola mano ilia hamobe ba: sea, eno dunu da ilia houdafa dawa: mu. Ilia da moloidafa amola noga: iwane hamosea, dunu eno da ilia houdafa da noga: i hedolo dawa: mu.
幼子といへどもその動作によりておのれの根性の清きか或は正しきかをあらはす
12 Hina Gode e da ninima si amoga nini da ba: ma: ne amola ge amoga nini da nabima: ne, amo ninima i dagoi.
聴くところの耳と視るところの眼とはともにヱホバの造り給へるものなり
13 Di da eso huluane golai dialea, di da hame gagui agoai esalumu. Di eso huluane hawa: hamosea, ha: i manu bagade ba: mu.
なんぢ睡眠を愛すること勿れ 恐くは貧窮にいたらん 汝の眼をひらけ 然らば糧に飽べし
14 Liligi lala masu dunu da liligi ligisisu liligi amo muni bagade ba: sea, da: i dione egasa. Be amomane, ea asili, muni fonobahadi fawane amoga lai, e da hidale sia: sa.
買者はいふ惡し惡しと 然れど去りて後はみづから誇る
15 Nowa da hi sia: dasu amo ea bai noga: le dawa: sea, amo hou da moloidafa amola gouli amola silifa ea lasu defei baligisa.
金もあり眞珠も多くあれど貴き器は知識のくちびるなり
16 Degabo ba: i dunu da liligi bidi lale, bidi mae iawane fa: no imunu sia: sea, be eno dunu da amo dunu ea fa: no imunu bidi, amo hi da wali imunu sia: sea, e da gagoule agoane hamosa. Amola degabo ba: i dunu da bidi bu hame iasea, bidi iasu dunu da gagaoui dunu amo ea soge lamu da defea.
人の保證をなす者よりは先その衣をとれ 他人の保證をなす者をばかたくとらへよ
17 Ha: i manu wamolale lai da hedaidafa gala. Be fa: no wamolasu dunu ea lafi da sa: i boso amoga nabai defele ba: mu.
欺きとりし糧は人に甜し されど後にはその口に沙を充されん
18 Mae ilegele, udigili gegemusa: mae masa. Hidadea fada: i sia: ne iasu nabasea, didi ba: mu.
謀計は相議るによりて成る 戦はんとせば先よく議るべし
19 Baligiduli sia: su dunu da sia: wamolegemu hame dawa: Sia: bagade sia: dabe dunu ilima mae gilisima.
あるきめぐりて人の是非をいふ者は密事をもらす 口唇をひらきてあるくものと交ること勿れ
20 Dia ada amola ame ela aligima: ne gagabusia, di da gamali amo da gasia ea digagala: i haba: dosu defele bogomu.
おのれの父母を罵るものはその燈火くらやみの中に消ゆべし
21 Dia muni asabole lasea, amo muni da fa: no agoane dia esalusu bagade hame fidimu.
初に俄に得たる産業はその終さいはひならず
22 Dunu da dima wadela: le hamosea, dia disu dabe mae ima. Di Hina Godema dafawaneyale dawa: sea, Hi fawane da amo hou hahamomu.
われ惡に報いんと言ふこと勿れ ヱホバを待て 彼なんぢを救はん
23 Hina Gode da nowa dunu da dioi ba: su amola defei ba: su liligi amo ogogole hamosea, ilima higa: i hodosa.
二種の分銅はヱホバに憎まる 虚偽の權衡は善らず
24 Nowa dunu da hina: esalusu logo ahoabe dawa: bela: ? E da hame dawa: Be Hina Gode Hifawane da ninia esalusu logo huluane ilegei dagoi.
人の歩履はヱホバによる 人いかで自らその道を明かにせんや
25 Noga: le dadawa: lalu, Godema imunusa: ilegele sia: ma. Di da fa: no da: i diosa: besa: le, hedolo mae sia: ma.
漫に誓願をたつることは其人の罟となる誓願をたててのちに考ふることも亦然り
26 Bagade dawa: su hina bagade dunu da wadela: i hamosu dunu hogole ba: mu. Amasea, e da ema mae asigili se imunu.
賢き王は箕をもて簸るごとく惡人を散し 車輪をもて碾すごとく之を罰す
27 Hina Gode da hadigi gamali agoane, ninia asigi dawa: su amola a: silibu ganodini, E da ninia hou hogosa.
人の霊魂はヱホバの燈火にして人の心の奥を窺ふ
28 Hina bagade dunu da moloiwane amola asigiwane ea hawa: hamosea, e da ode bagohame ea soge ganodini hinawane esalumu.
王は仁慈と眞実をもて自らたもつ その位もまた恩恵のおこなひによりて堅くなる
29 Ninia goi ayeligi ilia gasa amo heawini mageda. Amola asigilai gago aligi dunu ilima nodone nabawane hamosa.
少者の榮はその力 おいたる者の美しきは白髪なり
30 Ninia mogili eso enoga wadela: i hou hamosea, ninia hou afadenemu gasa bagade ba: sa. Be se nabasu bagade da ninima doaga: sea, ninia hou afadenemusa: dawa:
傷つくまでに打たば惡きところきよまり 打てる鞭は腹の底までもとほる