Luge 7
1 Dunu huluane da amo sia: nabi dagoi. Sia: dagoloba, Yesu da asili, Gabena: iame moilaiga doaga: i.
イエズス其凡ての言を人民に説き聞かせ畢りて、カファルナウムに入り給ひしが、
2 Amo moilai ganodini da Louma dadi gagui ouligisu dunu esalu. Ea hawa: hamosu dunu afae, ema e da bagadewane asigisu, amo da oloi bagadeba: le, bogomuwane dialu.
或百夫長、己が重んぜる僕の病みて死するばかりなれば、
3 Dadi gagui ouligisu dunu da Yesu misi nababeba: le, Yu asigilai dunu Yesuma asunasi. Yesu da ea dogolegei hawa: hamosu dunu uhinisima: ne misa: ne sia: musa: , e da ili asunasi.
イエズスの事を聞くや、ユデア人の長老等を遣はし、來りて其僕を醫し給はん事を請はしめたり。
4 Yu asigilai dunu da Yesuma doaga: le, ilia da ha: giwane amane adole ba: i, “Dia da dadi gagui ouligisu dunu fidimu da defea!
彼等イエズスの許に詣りて切に願ひ、彼人は之を為し給ふに堪へたる者なり、
5 E da ninia soge fi ilima bagade asigisa. E da ninia sinagoge diasu gagui dagoi.”
其は我が國民を愛し、我等の為に自ら會堂を建てたればなり、と云ひければ、
6 Amalalu, ilia da Yesu sigi ahoanoba, E da dadi gagui ouligisu dunu ea diasu gadenenewane doaga: loba, dadi gagui ouligisu dunu da ea na: iyado dunu Yesuma asunasi. Ilia da dadi gagui ouligisu dunu ea sia: , Yesuma amane olelei, “Hina! Mae dawa: ma! Dia na diasu ganodini golili sa: imu da defea hame galebe. Bai na hou da defele hame gala.
イエズス彼等と共に往き給ひ、既に其家に遠からずなり給へる時、百夫長朋輩を遣はして云はしめけるは、主よ、自ら煩はし給ふこと勿れ、其は我不肖にして、主の我屋根の下に入り給ふに足らざればなり。
7 Amaiba: le na da Dima hame misi. Be Dia sia: beba: le fawane, na hawa: hamosu dunu da uhimu.
故に我身も御前に詣るに堪へずと思へり。然りながら唯一言にて命じ給へ、然らば我僕痊えん。
8 Na dawa: Na hina dunu da esala, amola na da eno dadi gagui dunuma hina esala. Dunu afadafa ema na da ‘Masa!’ sia: beba: le, e da ahoa. Enoma na da ‘Misa!’ sia: beba: le, e da maha. Na hawa: hamosu dunuma na da, ‘Agoane hamoma!’ sia: sea, e da agoane hamosa.”
蓋我も人の権下に立つ者ながら、部下に兵卒ありて、此に往けと云へば往き、彼に來れと云へば來り、又我僕に之を為せと云へば為すなり、と。
9 Amo sia: nababeba: le, Yesu da fofogadigili, sinidigili, dunu bagohame ea baligia aligi ilima amane sia: i, “Na dafawane sia: sa! Na da Isala: ili fi ganodini agoaiwane bagade dafawaneyale dawa: su hou hamedafa ba: i.”
イエズス之を聞きて感嘆し、從へる群衆を顧みて曰ひけるは、我誠に汝等に告ぐ、イスラエルの中にても、斯程の信仰に逢ひし事なし、と。
10 Amalalu, dadi gagui ea asunasi dunu da sinidigili, ea diasuga bu doaga: le, ea hawa: hamosu dunu uhi dagoi ba: i.
斯て遣はされし人々家に歸りて見れば、病みたりし僕既に痊えたりき。
11 Amalalu, Yesu da Na: ine moilaiga asi. Ea ado ba: su dunu amola eno dunu bagohame ea baligia aligili asi.
其後イエズスナイムと云へる町に往き給ふに、弟子等も夥しき群衆も共に往きてありしが、
12 E da moilai logo holei amoga doaga: loba, dunu da bogoi dunu doufa amoga ligisili, dunuga gadili gaguli manebe ba: i. Bogoi da uda didalo ea mano afadafa fawane esalu bogoi. Asigiba: le, dunu bagohame amo didalo e sigi manebe ba: i.
町の門に近づき給ふ時、折しも舁出さるる死人あり。是は其母の獨子にて、母は寡婦なり、町の人夥しく之に伴ひ居たり。
13 Amo didalo ba: loba, Yesu da bagadewane asigiba: le, ema amane sia: i, “Mae dima!”
主此寡婦を見給ふや哀れを感じ給ひて、泣くこと勿れ、と曰ひつつ、
14 Amalalu, bogoi ea doufa amoga doaga: loba, amo doufa E da digili ba: beba: le, gagui dunu da ouligi. Yesu E amane sia: i, “Goi ayeligi! Na dima sia: sa! wa: legadoma!”
近づきて棺に手を觸れ給ひしかば、舁ける人々立止れり。
15 Amalalu, bogoi da bu uhini, wa: legadole sia: baoulalu. Yesu da amo dunu ea amema bu i.
イエズス、若者よ、我汝に命ず、起きよ、と曰ふや、死したる者起返りて言ひ始めけるを、其母に與へ給ひしかば、
16 Dunu huluane da bagade beda: ne, Godema nodone sia: i, “Balofede dunu bagadedafa da ninima doaga: i dagoi.” Eno ilia sia: i, “Gode da Ea fidafa gaga: musa: misi dagoi.”
人々皆懼を懐き、光榮を神に歸して云ひけるは、大いなる預言者我等の中に起れり、神は其民を顧み給へるなり、と。
17 Amalalu, Yudia soge ganodini amola eno gadenene soge huluane ganodini, dunu huluane da Yesu Ea hou nababeba: le gilisili sia: dasu.
斯て此噂ユデア一般及凡て其周圍の地方に弘まれり。
18 Yone Ba: bodaise ea ado ba: su dunu da amo hou huluane Yonema olelei.
ヨハネの弟子等、此一切の事を己が師に告げしかば、
19 Amalalu, Yone da ado ba: su dunu aduna Yesuma sia: ma: ne asunasi. E amane sia: i, “Yesuma amane adole ba: ma, ‘Yone da Mesaia misunu sia: i dagoi. Di da amo dunula: ? O ninia eno dunu misa: ne ouesaloma: bela: ?’”
ヨハネ其弟子の二人を呼びて、來るべき者は汝なるか、或は我等の待つ者は尚外に在るか、と云ひてイエズスに遣はしければ、
20 Amo dunu, Yesuma doaga: le, amane sia: i, “Yone Ba: bodaise da ani dima amane sia: ma: ne asunasi, amo ‘Di da Yone musa: misunu sia: i Dunu amola: ? O ninia eno misa: ne ouesaloma: bela: ?’”
彼等イエズスの許に至りて云ひけるは、洗者ヨハネ我等を汝に遣はして、來るべき者は汝なるか或は我等の待つ者尚外に在るかと云ふ、と。
21 Ela mabe galu, Yesu da oloi bagade madelai dunu amola dunu ilia dogo ganodini Fio liligi aligila sa: i, amo bagohame uhininanebe ba: i. E da si dofoi dunu bagohame ilia si fadegalalu.
當時イエズスは、多くの人を病と傷と惡鬼とより醫し、且多くの瞽者に視力を與へ給ひしが、
22 Yesu da Yone ea adola ahoasu dunu elama amane adole i, “Yonema buhagili, alia waha ba: i liligi amola nabi liligi amo Yonema olelema. Si dofoi dunu da waha noga: i ba: sa. Emo gasuga: igi dunu da hahawane lala. Aiya madelai dunu da bahoi dagoi. Ge ga: i da waha naba. Bogoi da wa: legadoi dagoi. Hame gagui dunu da waha Gode Ea Sia: ida: iwane naba.
答へて使に曰ひけるは、汝等見聞せし事を、往きてヨハネに告げよ、即ち瞽者は見え、跛者は歩み、癩病者は潔く成り、聾者は聞え、死者は蘇り、貧者は福音を聞かせらる、
23 Amola nowa dunu da Nama dafawaneyale dawa: su hame fisisia, e da hahawane gala!”
総て我に就きて躓かざる人は福なり、と。
24 Yone ea adola ahoasu dunu ela da bu fisili asili dagoloba, dunu bagohame gilisili esalu ilima Yesu da Yone Ba: bodaise ea hou amane olelei, “Dilia da hafoga: i sogega Yonema ahoanoba, adi ba: la asibela: ? Dilia da gisi foga ugugui, amo ba: la asibela: ?
ヨハネの使去りて後、イエズスヨハネの事を群衆に語出で給ひけるは、汝等何を見んとて荒野に出でしぞ、風に揺かさるる葦か、
25 Adi ba: la gadili asibela; ? Be dilia dunu abula ida: iwane amoga idiniginisi ba: la asibela: ? Abula ida: iwane idiniginisi bagade gagui dunu ilia da osobo bagade hina bagade amo ilia diasu ganodini esalebe ba: sa!
然らば何を見んとて出でしぞ、柔き衣服を着たる人か、看よ、値高き衣服を着て樂しく暮す人々は、帝王の家に在り、
26 Nama adoma! Dilia adi ba: la asibela: ? Balofede dunula: ? Dafawane! Dilia balofede ea hou baligisu dunu ba: i dagoi.
然らば何を見んとて出でしぞ、預言者か、我汝等に告ぐ、然り預言者よりも優れる者なり、
27 Bai Yone ea hou olelema: ne, Gode Sia: da agoane dedei diala, ‘Gode da amane sia: i, Na alofesu dunu amo Dia logo fodomusa: , Na da asunasimu.’
録して「看よ、我使を汝の面前に遣はさん、彼汝に先ちて汝の道を備ふべし」とあるは彼の事なり。
28 Na dilima dafawane sia: sa. Yone Ba: bodaise ea hou da udama lalelegei mano ilia hou huluane baligi dagoi. Be Gode Ea Hinadafa Hou Fi ganodini, baligili fonobahadidafa dunu da Yone ea hou baligisa!”
即ち我汝等に告ぐ、婦より生れたる者の中に、洗者ヨハネより大なる預言者はあらず、然れど神の國にて最小き人も彼より大いなり。
29 Dunu bagohame amola su lidisu dunu, ilia da Gode Ea moloidafa hamoma: ne sia: i nababeba: le, Yone ea hanoga fane salasu hou musa: lai dagoiba: le, ilia da Yesu Ea sia: hahawane nabi.
彼に聞ける総ての人民税吏までも、ヨハネの洗禮を受けて神を義しとせり、
30 Be Fa: lisi dunu amola sema olelesu dunu ilia da Gode Ea hou hame lalegagui amola Yone Ba: bodaise ea hanoga fane salasu hou higabeba: le, hanoga fane salasu hame hamoi.
然れどファリザイ人、律法學士等は彼に洗せられずして、己に於る神の御旨を軽んぜり、と。
31 Amalalu, Yesu E amane sia: i, “Na da wali esalebe dunu ilia hou olelemusa: , adi fedege sia: olelema: bela: ? Ilia da adi agoanela: ?
主又曰ひけるは、然れば我現代の人を誰にか擬へん、彼等は、誰に似たるぞや、
32 Ilia da mano fonobahadi bidiga lama: ne diasu ganodini esalebe, mano enoma da mano enoma wele sia: nanebe agoane ba: sa, agoane, ‘Ninia da uda lasu gilisisu amoga baidama dubiba: le, dilia da hame gosa: i. Ninia didigia: beba: le, dilia da hame di.’
恰童等が衢に坐して語合ひ、我等、汝等の為に笛吹きたれども、汝等踊らず、汝等の為に嘆きたれども、汝等泣かざりき、と云へるに似たり。
33 Be Yone Ba: bodaise da ha: i mae nawane, waini mae nawane doaga: i dagoiba: le, ea dogoga Fio liligi da aligila sa: i, dilia sia: sa.
即ち洗者ヨハネ來りて、麪を食せず酒を飲まざれば、汝等、彼は惡魔に憑かれたりと云ひ、
34 Be Dunu Egefe da ha: i amola waini nana misiba: le, ‘Amo dunu ba: ma! Uasu amola feloasu dunu da goea! Su lidisu amola wadela: i hou hamosu dunu ilia na: iyado da goea!’ dilia da agoane sia: sa.
人の子來りて飲食すれば、彼は食を嗜み酒を飲み、税吏と罪人との友たり、と云ふ。
35 Be Gode Ea dawa: sudafa hou da moloidafa. Nowa dunu da amo dawa: sudafa lalegagusia, ilia da Gode Ea hou da moloidafa amo olelesa.”
然りながら、智恵は其凡ての子に義しとせられたり、と。
36 Fa: lisi dunu afae e da ea diasuga ha: i manusa: Yesu misa: ne sia: si. Amalalu, Yesu da ea diasuga doaga: le, ha: i manusa: fi dialu.
爰に一人のファリザイ人、イエズスに會食せん事を請ひければ、其ファリザイ人の家に入りて、食卓に就き給ひしが、
37 Moilai fi wadela: i hou hamosu uda da Yesu E da Fa: lisi ea diasuga misi nabi dagoi. Amalalu, e da manoma gabusiga: gala amo igi faigelei ganodini sali, gaguli misini, doaga: i.
折しも其町に罪人なる一個の婦ありて、イエズスがファリザイ人の家にて食卓に就き給へるを聞くや、香油を盛りたる器を持來り、
38 Amalalu, e da Yesu Ea baligia Ea emo gadenenewane lela, dinanu. E da Yesu Ea emo amo ea si hanoga dodofelalu, ea dialuma hinabo amoga doga: i. E da Yesu Ea emo nonogone, amola amoga gabusiga: manoma sogagala: i.
イエズスの足下にて其後に立ち、御足を次第に涙にて濡し、己が髪毛にて之を拭ひ、且御足に接吻し且香油を注ぎければ、
39 Be Fa: lisi dunu (amo dunu da Yesu ea diasuga ha: i manusa: hiougi) amo hou ba: beba: le, ea dogo ganodini amane dawa: i, “Amo dunu da balofededafa esala ganiaba, E da amo uda waha Ea da: i digili ba: lalebe, amo ea wadela: i hou E da dawa: la: loba!”
イエズスを招きたるファリザイ人、之を見て心の中に云ひけるは、彼は果して預言者ならば、己に觸るる婦の誰にして如何なる人なるかを、能く知れるならん、彼婦は罪人なるものを、と。
40 Be Yesu da ema bu adole i, “Saimone! Na da dima sia: mu galebe!” Saimone da amane sia: i, “Defea! Olelesu! Di sia: ma!”
イエズス答へて、シモンよ、我汝に云ふ事あり、と曰ひければ、彼、師よ、仰せられよ、と云ふに、
41 Amalalu, Yesu E amane sia: i, “Dunu aduna esalu! Afae da eno bagade gagui dunuma 500 gina dabe bu imunu galu. Eno da ema50gina fawane bu dabe imunu galu.
[曰ひけるは]、或債主に二人の負債者あり、一人は五百デナリオ、一人は五十デナリオの負債あるを、
42 Be ela amo dabe bu imunu hamedeiba: le, bagade gagui dunu da dabe mae lale, ela hou gogolema: ne olofoi. Amaiba: le, nowa dunu da amo bagade gagui dunuma baligiliwane asigima: bela: ?”
還すべき由なければ、債主二人を共に免せり、斯て債主を最も愛せん者は孰れなるぞ、と。
43 Saimone da bu adole i, “Amabela: ? Dunu amo bagade gagui dunu da baligili dabe mae lale gogolema: ne olofoi, amo dunu da ema baligiliwane asigimu.” Yesu E amane sia: i, “Hananewane! Di da moloiwane sia: i!”
シモン答へて、我思ふに其は多くを免されたる者ならん、と云ひしに、イエズス、汝善く判断せり、と曰ひ、
44 Amalalu, Yesu da amo udama sinidigili, Saimonema amane sia: i, “Dia da amo uda ea hou ba: bela: ? Na da dia diasuga golili sa: ili, di da Na emo dodofemusa: hano hame i. Be e da ea si hanoga Na emo dodofelalu, amola ea dialuma hinaboga doga: le dagoi.
然て婦を顧みてシモンに曰ひけるは、此婦を見るか、我汝の家に入りしに、汝は我足の水を與へざりしを、此婦は涙を以て我足を濡し、己が髪毛を以て之を拭へり。
45 Di da Nama hame nonogoi. Be Na misini, mae yolelewane e da Na emo nonogonana.
汝は我に接吻せざりしに、此婦は入來りてより絶えず我足に接吻せり。
46 Dia da Na dialuma da: iya susuligi hame sogadigi. Be e da Na emoga gabusiga: manoma sogagala: su.
汝は油を我頭に注がざりしに、此婦は香油を我足に注げり。
47 Amaiba: le, Na dima sia: sa, ‘Gode da ea wadela: i hou bagohame dialu, amo gogolema: ne olofoi dagoi. Amo dawa: beba: le, ea asigi hou da bagade baligiliwane diala. Be nowa da wadela: i hou fonobahadi fawane Gode da gogolema: ne olofosea, amo dunu ea asigi hou da fonobahadi fawane.”
此故に我汝に告ぐ、此婦は多く愛したるが故に、多くの罪を赦さるるなり、赦さるる事少き人は愛する事少し、と。
48 Amalalu, Yesu da amo udama amane sia: i, “Dia wadela: i hou da gogolema: ne olofoi dagoi!”
斯て彼婦に向ひ、汝の罪赦さる、と曰ひしかば、
49 Eno dunu Yesu amola gilisili ha: i nanebe, da amane sia: dasu, “Amo dunu da nowa dunula: ? E da wadela: i hou gogolema: ne olofosu hamobeba: le, e da nowala: ?”
食卓を共にせる人々、心の中に言出でけるは、彼何人なれば罪をも赦すぞ、と。
50 Amalalu, Yesu da udama amane sia: i, “Di da dafawaneyale dawa: beba: le, Gode Ea Gaga: su lai dagoi. Olofole masa!”
イエズス婦に向ひて、汝の信仰汝を救へり、安んじて往け、と曰へり。
