Luge 23
1 Amalalu, ilia huluane wa: legadole, Yesu E Bailadema hiouginana asi.
民衆みな起ちて、イエスをピラトの前に曳きゆき、
2 Amogawi, ilia da Bailadema Yesu Ea hou amane diwaneya udidi, “Ninia da amo dunu ninia fi ilima ogogolalebe ba: i. Ilia da Hina Sisama su mae ima: ne, E da sia: sa! Amola Hi fawane da Mesaia Hina Bagade E da ogogolewane sia: sa.”
訴へ出でて言ふ『われら此の人が、わが國の民を惑し、貢をカイザルに納むるを禁じ、かつ自ら王なるキリストと稱ふるを認めたり』
3 Bailade da Yesuma amane adole ba: i, “Di da Yu dunu ilia Hina Bagade esalabala?” Yesu E bu adole i, “Di sia: i dagoi.”
ピラト、イエスに問ひて言ふ『なんぢはユダヤ人の王なるか』答へて言ひ給ふ『なんぢの言ふが如し』
4 Amalalu, gobele salasu hina dunu amola dunu huluane ilima Bailade da amane sia: i, “Amo dunu E medoma: ne fofada: su logo na hamedafa ba: sa.”
ピラト祭司長らと群衆とに言ふ『われ此の人に愆あるを見ず』
5 Be amo sia: nababeba: le, ilia bu ha: giwane sia: i, “E da Yudia soge huluane amo ganodini sia: olelebeba: le, dunu huluane gegemusa: dawa: lala. E da degabo Ga: lili sogega Ea hou muni hamonanu, wali guiguda: misi!”
彼 等ますます言ひ募り『かれはユダヤ全國に教をなして民を騷がし、ガリラヤより始めて、此處に至る』と言ふ。
6 Amo sia: nababeba: le, Bailade amane adole ba: i, “Amo dunu da Ga: lili dunula: ?”
ピラト之を聞き、そのガリラヤ人なるかを問ひて、
7 Bailade da Yesu da Ga: lili dunu amo nababeba: le, e da Yesu amo Helodema asunasi. Amo esoga, Helode da Yelusaleme moilai bai bagadega misi esalu.
ヘロデの權下の者なるを知り、ヘロデ此の頃エルサレムに居たれば、イエスをその許に送れり。
8 Helode da Yesu ba: beba: le, hahawane galu. Bai e da musa: Yesu Ea hou nababeba: le, E ba: musa: hanaiwane ouesalu. E da Yesu ema gasa bagade dawa: digima: ne olelesu hamoma: ne hanai galu.
ヘロデ、イエスを見て甚く喜ぶ。これは彼に就きて聞く所ありたれば、久しく逢はんことを欲し、何をか徴を行ふを見んと望み居たる故なり。
9 Amaiba: le e da Yesuma gebewane adole ba: lalu. Be Yesu da dabe hamedafa adole i.
かくて多くの言をもて問ひたれど、イエス何をも答へ給はず。
10 Gobele salasu hina dunu amola Sema Olelesu dunu da gadenene lelu, Yesuma halale bagadewane diwaneya udidi.
祭司長・學者ら起ちて激甚くイエスを訴ふ。
11 Helode amola ea dadi gagui dunu da Yesuma oufesega: ne, Ema habosesele agoane hamosu. Ilia da Yesuma abula ida: iwane ga: sili, bu Bailadema asunasi.
ヘロデその兵卒と共にイエスを侮り、かつ嘲弄し、華美なる衣を著せて、ピラトに返す。
12 Amalalu, amogala, Helode amola Bailade, ela bu gousa: le na: iyado hamoi. Musa ela da ha lai galu.
ヘロデとピラトと前には仇たりしが、此の日たがひに親しくなれり。
13 Bailade ea sia: nababeba: le, gobele salasu hina dunu, eno hina dunu amola dunu huluane da gilisi.
ピラト、祭司長らと司らと民とを呼び集めて言ふ、
14 Bailade da ilima amane sia: i, “Amo dunu dilia nama oule misi. E da dunu huluane ilima ogogoi, dilia sia: i. Be dilia odagiaba, na da Ea hou huluane hogole ba: i dagoi. Be dilia wadela: i hou hamoi sia: i liligi, na da hamedafa ba: i.
『汝らこの人を民を惑す者として曳き來れり。視よ、われ汝らの前にて訊したれど、其の訴ふる所に就きて、この人に愆あるを見ず。
15 Helode amolawane da Ea wadela: i hou hame ba: beba: le, ninima bu asunasi. E da bogoma: ne se dabe iasu lama: ne, hamedafa hamosu.
ヘロデも亦 然り、彼を我らに返したり。視よ、彼は死に當るべき業を爲さざりき。
16 Amaiba: le, amo dunu na da fegasuga fama: ne sia: ne, e halegale masa: ne, logo doasimu.”
されば懲しめて之を赦さん』
17 (Baligisu Lolo Nasu ode huluane amoga, Bailade da hou agoane hamosu. Moilai dunu ilia hanaiba: le, e da se dabe iasu hamosu dunu afadafa ea se dabe iasu diasu logo doasisu.)
[なし]
18 Be dunu huluane da Bailade ea sia: nababeba: le, gilisili halale sia: i, “Amo dunu bogoma: ne medoma! Bala: base masa: ne, ea se dabe iasu logo doasima! Ninia da Bala: base hanai!”
民衆ともに叫びて言ふ『この人を除け、我らにバラバを赦せ』
19 (Bala: base da moilai ganodini gegesu hou hamobeba: le amola eno dunu medole legeiba: le, ilia da e se dabe iasu diasu ganodini sali.)
此のバラバは、都に起りし一揆と殺人との故によりて、獄に入れられたる者なり。
20 Bailade da Yesu udigili masa: ne hanaiba: le, dunu huluanema bu sia: i.
ピラトはイエスを赦さんと欲して、再び彼らに告げたれど、
21 Be ilia da mae fisili, halale bagadewane sia: i, “E bulufalegeiga bogoma: ne medoma! Bulufalegeiga medoma!”
彼ら叫びて『十字架につけよ、十字架につけよ』と言ふ。
22 Bailade da sia: osodayale ilima bu sia: i, “Abuliba: le: ? E da adi wadela: i hou hamobela: ? Na da Ea hou ganodini bogoma: ne se dabe iasu lamu hou hamedafa ba: i. Na da amo dunu fane, udigili masa: ne sia: mu da defea.”
ピラト三度まで『彼は何の惡事を爲ししか、我その死に當るべき業を見ず、故に懲しめて赦さん』と言ふ。
23 Be ilia ha: giwane, Yesu bulufalegeiga medoma: ne bagadewane halale sia: i. Amalalu, Bailade da ilia sia: nabi dagoi.
されど人々、大聲をあげ迫りて、十字架につけんことを求めたれば、遂にその聲 勝てり。
24 Amaiba: le, Bailade da ilia adole ba: su hamoma: ne sia: i.
ここにピラトその求の如くすべしと言渡し、
25 Ilia sia: beba: le, dunu amo da gegeiba: le amola eno dunu medole legeiba: le se dabe iasu diasu ganodini sali, amo dunu masa: ne, Bailade da se dabe iasu diasu logo doasi. Be ilia hanaiba: le, e da ea dadi gagui dunu ilima Yesu medole legema: ne sia: i
その求むるままに、かの一揆と殺人との故によりて獄に入れられたる者を赦し、イエスを付して彼らの心の隨ならしめたり。
26 Dadi gagui dunu da Yesu medomusa: hiouginana asi. Asili, Sailini soge dunu ea dio amo Saimone, e da Yelusaleme diasuga doaga: musa: logoga ahoanebe ba: i. Louma dadi gagui dunu ilia da amo dunu gasawane gaguli, ea gidagia Yesu Ea bulufalegei gisasili, Yesuma fa: no bobogema: ne sia: i.
人々イエスを曳きゆく時、シモンといふクレネ人の田舍より來るを執へ、十字架を負はせてイエスの後に從はしむ。
27 Dunu bagohame Ea bogobe ba: musa: , fa: no bobogei. Eno uda Ema bagadewane asigiba: le, ilia da Eha digini fa: no bobogei.
民の大なる群と、歎き悲しめる女たちの群と之に從ふ。
28 Be Yesu da beba: le, ilima amane sia: i, “Dilia Yelusaleme uda! Na da bogomuba: le, mae dima! Be dilia amola dilia mano da se bagade nabimuba: le, dima.
イエス振反りて女たちに言ひ給ふ『エルサレムの娘よ、わが爲に泣くな、ただ己がため、己が子のために泣け。
29 Bai eso misunu amoga ilia da amane sia: mu, ‘Aligime uda da hahawane gala. Ilia hagomo ganodini mano da hame fibiba: le amola dudubu da ilia dodo maga: me hame maiba: le, ilia da hahawane gala!
視よ「石婦、兒 産まぬ腹、哺ませぬ乳は幸福なり」と言ふ日きたらん。
30 Amo esoga ilia goumi amoma sia: mu, ‘Mugululi, nini banena sa: ima!’ Ilia da agologa, ‘Nini dedeboma!’ sia: mu.
その時ひとびと「山に向ひて我らの上に倒れよ、岡に向ひて我らを掩へ」と言ひ出でん。
31 Wali Na da esalebeba: le ifa da gahe agoane ba: sa. Amo hou ilia wali Nama hamobeba: le, Na da guiguda: hame esalea, ifa da bioi ba: sea, ilia da adi hamoma: bela: ?”
もし青 樹に斯く爲さば、枯樹は如何にせられん』
32 Ilia da eno wadela: i hou hamosu se dabe lai dunu aduna, ela amola Yesu gilisili fuga: musa: oule asi.
また他に二人の惡人をも、死罪に行はんとてイエスと共に曳きゆく。
33 Amalalu, ilia sogebi ea dio amo “Dialuma Gasa,” amoga doaga: loba, ilia da Yesu bulufalegeiga dabagala: i. Wadela: i hou hamosu dunu aduna amolawane, ilia gilisili eno bulufalegeiga dabagala: i. Afae da ea lobodafadili, eno da ea lobo fofadidili dabagala: i.
髑髏といふ處に到りて、イエスを十字架につけ、また惡人の一人をその右、一人をその左に十字架につく。
34 Yesu E amane sia: i, “Ada! Dia ilia hou gogolema: ne olofoma! Bai ilia hamobe ilia da mae dawa: iwane hamosa!” Louma dadi gagui dunu, ilia da Yesu Ea abula lamusa: , ululuasu.
かくてイエス言ひたまふ『父よ、彼らを赦し給へ、その爲す所を知らざればなり』彼らイエスの衣を分ちて鬮取にせり、
35 Dunu huluane da ba: musa: lelu. Be Yu ouligisu dunu ilia Yesuma habosesele oufesega: su. Ilia amane habosesele sia: i, “E da dunu eno mae bogoma: ne gaga: i. E da dafawane Gode Ea ilegei Mesaia esalea, defea, Hina: mae bogoma: ne, Hisu gaga: mu da defea!”
民は立ちて見ゐたり。司たちも嘲りて言ふ『かれは他人を救へり、もし神の選び給ひしキリストならば、己をも救へかし』
36 Dadi gagui dunu ili amola Yesuma oufesega: ne, Ema misini, Ea moma: ne, wadela: i waini hano dili i.
兵卒どもも嘲弄しつつ、近よりて酸き葡萄酒をさし出して言ふ、
37 Ilia amane sia: i, “Di da Yu dunu fi amoga Hina Bagade esalea, defea, Dia mae bogoma: ne Disu gaga: ma.”
『なんぢ若しユダヤ人の王ならば、己を救へ』
38 Yesu Ea dialuma dabuagado meloa dedei gosagisi ba: i. Amoga sia: dedei da, “Yu dunu fi ilia Hina Bagade da goea.”
又イエスの上には『これはユダヤ人の王なり』との罪標あり。
39 Wadela: i hou hamosu dunu aduna gilisili eno bulufalegeiga dabagala: i, afadafa da Yesuma lasogole sia: i, “Di da Mesaiala: ? Di amola ani Dia gaga: ma!”
十字架に懸けられたる惡人の一人、イエスを譏りて言ふ『なんぢはキリストならずや、己と我らとを救へ』
40 Be eno wadela: i hou hamosu dunu da ea sama ema gagabole agoane sia: i, “Dia da Godema hame beda: bela: ? Ani da bogoma: ne se dabe iasu Yesu defelewane lai dagoi.
他の者これに答へ禁めて言ふ『なんぢ同じく罪に定められながら、神を畏れぬか。
41 Be ania se dabe iasu lamu da defea. Ania wadela: i hou hamoiba: le dabe laha. Be amo Dunu da wadela: i hou hamedafa hamosu.”
我らは爲しし事の報を受くるなれば當然なり。されど此の人は何の不 善をも爲さざりき』
42 Amalalu, e da Yesuma amane sia: i, “Yesu! Dia Hinadafa Hou lai dagoiba: le bu masea, Dia na mae gogolema!”
また言ふ『イエスよ、御國に入り給ふとき、我を憶えたまえ』
43 Yesu da ema bu adole i, “Na dima dafawane ilegele sia: sa. Wali eso, ani da gilisili Ba: ladaise soge ganodini ba: mu.”
イエス言ひ給ふ『われ誠に汝に告ぐ、今日なんぢは我と偕にパラダイスに在るべし』
44 Esomogoa, eso ea hadigi fisili, soge huluane amo ganodini gasi bagade ba: i. Baloga (3 p.m.) amogalu bu hadigi ba: i.
晝の十二 時ごろ、日、光をうしなひ、地のうへ徧く暗くなりて、三時に及び、
45 Afafasu abula bagade Debolo Diasu ganodini gaga: i dialu, hisu gadelale, fada: ne fasi ba: i.
聖所の幕、眞中より裂けたり。
46 Yesu da ha: giwane wele sia: i, “Ada! Na da Na a: silibu Dia lobo da: iya ligisisa!” Amane wele sia: nanu, E da bogoi.
イエス大聲に呼はりて言ひたまふ『父よ、わが靈を御手にゆだぬ』斯く言ひて息 絶えたまふ。
47 Louma dadi gagui hina dunu, amo hou huluane ba: beba: le, Godema nodone sia: i, “Dafawane! Amo dunu da moloidafa dunu esalu!”
百卒長この有りし事を見て、神を崇めて言ふ『實にこの人は義人なりき』
48 Dunu bagohame Yesu Ea bogosu ba: musa: misi. Yesu da bogoi dagoi ba: loba, ilia moilaiga se nabawane, ilila: bida: gi lulufigilalu buhagi.
これを見んとて集りたる群衆も、ありし事どもを見て、みな胸を打ちつつ歸れり。
49 Yesu Ea na: iyado dunu amola uda huluane (Yesu da Ga: lili soge fisibiba: le, ilia Yesuma fa: no bobogei) amo da fonobahadi sedagawane lelu, Ea bogobe asigiwane ba: i.
凡てイエスの相識の者およびガリラヤより從ひ來れる女たちも、遙に立ちて此 等のことを見たり。
50 Amo esoha, dunu ida: iwane, moloidafa dunu esalu, ea dio amo Yousefe. E da A: limadia moilai dunu, amola e da Yu ouligisu Gasolo dunu esalu.
議員にして善かつ義なるヨセフといふ人あり。
51 Amo dunu da Gode Ea Hinadafa Hou doaga: ma: ne, dafawaneyale dawa: iwane ouesalu. Eno Yu ouligisu dunu da Yesu medomusa: ilegebeba: le, e da amo hou higabeba: le hame fuligala: i.
――この人はかの評議と仕業とに與せざりき――ユダヤの町なるアリマタヤの者にて、神の國を待ちのぞめり。
52 E da Bailadema misini, Yesu Ea da: i hodo lamusa: adole ba: i.
此の人ピラトの許にゆき、イエスの屍體を乞ひ、
53 Amalalu, e da Yesu Ea da: i hodo bulufalegeiga duga: le, gududili ligisili, ahea: iai abula amoga sosone, gele gelabo dogoi (musa: bogoi da hame salasu) amo ganodini ligisi.
これを取りおろし、亞麻 布にて包み、巖に鑿りたる未だ人を葬りし事なき墓に納めたり。
54 Amo eso da Falaida: i eso. Sa: bade eso da aya doga: mu gadenei ba: i.
この日は準備 日なり、かつ安息 日 近づきぬ。
55 Uda amo da Ga: lili soge fisili, Yesuma fa: no bobogei, ilia da Yousefe sigi asili, gele gelabo dogoi amoga Yesu Ea da: i hodo ligisibi ba: i.
ガリラヤよりイエスと共に來りし女たち後に從ひ、その墓と屍體の納められたる樣とを見、
56 Amalalu, ilia da diasuga buhagili, Yesu Ea da: i hodo da: iya legemusa: , gabusiga: manoma hahamoi. Ilia da Gode Ea Sema dawa: beba: le, Sa: bade eso amoga helefi.
歸りて香料と香 油とを備ふ。かくて誡命に遵ひて、安息 日を休みたり。
