Yoube 15
1 Ilaifa: se da amane sia: i,
テマン人エリパズ答へて曰く
2 “Yoube! Bai hamedei udigili sia: ! Bai hamedei udigili sia: !
智者あに虚しき智識をもて答へんや豈東風をその腹に充さんや
3 Bagade dawa: su dunu da dia sia: be defele hamedafa sia: na: noba! Amola ea hou gaga: musa: , dia bai hamedei udigili sia: be defele hame sia: na: noba!
あに裨なき談益なき詞をもて辨論はんや
4 Di da dia hanai amoga hamosa ganiaba, dunu huluane da Godema hame beda: na: noba, amola Ema hame sia: ne gadola: loba.
まことに汝は神を畏るる事を棄て その前に祷ることを止む
5 Dia sia: beba: le, ninia da dia wadela: i hou dawa: be. Di da bagade dawa: su sia: amoga wamoaligimusa: dawa: sa.
なんぢの罪なんぢの口を教ふ 汝はみづから擇びて狡猾人の舌を用ふ
6 Na dima diwaneya udidimu hamedei. Bai disu sia: beba: le, disu dima diwaneya udidisa.
なんぢの口みづから汝の罪を定む 我には非ず汝の唇なんぢの惡きを證す
7 Di da osobo bagadega bisilua manoyale dawa: sala: ? Gode da goumi hahamobe galu, di da esalula: ?
汝あに最初に世に生れたる人ならんや 山よりも前に出來しならんや
8 Amo esoga, di da Gode Ea ilegesu sia: nabibala: ? Osobo bagade dunu ilia asigi dawa: su amo dia fawane dawa: bela: ?
神の御謀議を聞しならんや 智慧を獨にて藏めをらんや
9 Dia dawa: liligi huluane, ninia amola dawa:
なんぢが知る所は我らも知ざらんや 汝が曉るところは我らの心にも在ざらんや
10 Ninia dawa: su da gagoaligi dunuma laha. Amo dia ada mae lalelegele, lalelegei.
我らの中には白髮の人および老たる人ありて汝の父よりも年高し
11 Gode da dia dogo denesimusa: dawa: sa. Dia abuliba: le gebewane hihinanabela: ? Ninia da Gode Ea sia: dima asabolewane olelei.
神の慰藉および夫の柔かき言詞を汝小しとするや
12 Be di da fofogadigili, ninima ougili sosodo aligisa.
なんぢ何ぞかく心狂ふや 何ぞかく目をしばたたくや
13 Di da Godema ougi amola Ema diwaneya udidisa.
なんぢ是のごとく神に對ひて氣をいらだて 斯る言詞をなんぢの口よりいだすは如何ぞや
14 Osobo bagade dunu afae da fofoloidafa esaloma: bela: ? Dunu afae da Gode Ea ba: ma: ne, moloidafa esaloma: bela: ? Hame mabu!
人は如何なる者ぞ 如何してか潔からん 婦の産し者は如何なる者ぞ 如何してか義からん
15 Bai Gode da Ea a: igele dunu ilima amolawane dafawaneyale hame dawa: sa. Ilia amolawane da Ea siga ba: ma: ne, fofoloidafa hame gala.
それ神はその聖者にすら信を置たまはず 諸の天もその目の前には潔からざるなり
16 Be osobo bagade dunu da hano nabe defele, wadela: i hou naha. Dafawane! Osobo bagade dunu da wadela: i hou bagade hamosa. Osobo bagade dunu da wadela: idafa, hamedei.
況んや罪を取ること水を飮が如くする憎むべき穢れたる人をや
17 Yoube! Na dawa: ga sia: be goe nabima!
我なんぢに語る所あらん 聽よ我見たる所を述ん
18 Bagade dawa: su dunu da moloi sia: nama olelei. Ilia aowalali da amo sia: ilima olelei. Ilia sia: afae ilima hame wamolegei.
是すなはち智者等が父祖より受て隱すところなく傳へ來し者なり
19 Ilia soge ganodini, ga fi dunu da hamedafa esalebeba: le, dunu afae da ili Gode Ea hou fisima: ne oule masunu da hame ba: su.
彼らに而已この地は授けられて外國人は彼等の中に往來せしこと無りき
20 Wadela: le hamosu dunu amo da eno dunu banenesisa, ea da eso huluane se nabawane esalumu.
惡き人はその生る日の間つねに悶へ苦しむ 強暴人の年は數へて定めおかる
21 Fofogadigili beda: ga gusa: be amoga ea gea geheamu. Amola ea da hahawane gaga: i dawa: sea, wamolasu dunu da e doagala: mu.
その耳には常に懼怖しき音きこえ平安の時にも滅ぼす者これに臨む
22 Ea da gasi ganodini esalu, hobeamu hamedei ba: mu. Bai e medole legemusa: , gegesu gobihei da momagele diala.
彼は幽暗を出得るとは信ぜず 目ざされて劒に付さる
23 Amola ea bogoi da: i hodo manusa: , sia sio da ouesala. Ema misunu hou da gasi fawane.
彼食物は何處にありやと言つつ尋ねありき 黒暗日の備へられて己の側にあるを知る
24 Fedege agoane, gugunifinisisu da gasa bagade hina bagade dunu defele, ema doagala: musa: ouesala.
患難と苦痛とはかれを懼れしめ 戰鬪の準備をなせる王のごとくして彼に打勝ん
25 Dunu amo da Gode Bagadedafa Ema gasa fili lobo usunawane olea gagadosa, amo ea gugunufinisisu da agoai ba: mu.
彼は手を伸て神に敵し 傲りて全能者に悖り
頸を強くし 厚き楯の面を向て之に馳かかり
27 Ea da gasa fili, Godema odoga: sa. Ea gasa fili, ea da: igene ga: su gaguia gadole, Godema doagala: musa: hehenasa.
面に肉を滿せ 腰に脂を凝し
28 Amo dunu ea da moilai bai bagade gegenana samogene lai. Ea da diasu (eda da hobea: i) amo samogene lai. Be gegesu da heda: beba: le, amo moilai bai amola diasu da gugunufinisi dagoi ba: mu.
荒されたる邑々に住居を設けて人の住べからざる家 石堆となるべき所に居る
29 Ea da liligi bagade gaguiwane sedagili hame esalumu, amola ea gagui liligi da hedolowane fisi dagoi ba: mu. Ea baba amolawane da gealisili masunu.
是故に彼は富ず その貨物は永く保たず その所有物は地に蔓延ず
30 Ea da gasi amoga hobeamu da hamedei ba: mu. Ea da ifa amoda laluga nei agoai ba: mu amola sogea da foga mini asi agoai ba: mu.
また自己は黒暗を出づるに至らず 火燄その枝葉を枯さん 而してその身は神の口の氣吹によりて亡ゆかん
31 Ea da gagaoui dunu agoane wadela: i hou amoma dafawaneyale dawa: sea, ema bidi iasu da wadela: i hou fawane.
彼は虚妄を恃みて自ら欺くべからず 其報は虚妄なるべければなり
32 Ea ilegei eso da hame doaga: iyawane, ea da ifa amoda bioi defele, bu hame alemu.
彼の日の來らざる先に其事成べし 彼の枝は緑ならじ
33 Ea da waini efe agoane fage legesa, be mae yole galuga dudugini dabe agoai gala. Amola olife ifa da mosole dudugini dabe defele gala.
彼は葡萄の樹のその熟せざる果を振落すがごとく 橄欖の樹のその花を落すがごとくなるべし
34 Gode Ea hou hame lalegagui dunu iligaga fifi manebe dunu da hamedafa ba: mu. Amola lalu da amo hano suligisu dunu ilia diasu gaguli gagai, amo huluane wadela: lesisi ba: mu.
邪曲なる者の宗族は零落れ 賄賂の家は火に焚ん
35 Amo dunu ilia da bidi hamomusa: amola wadela: i hou hamomusa: ilegesa. Amola ilia dogo da eso huluane ogogosu amoga nabai fawane gala.”
彼等は惡念を孕み 虚妄を生み その胎にて詭計を調ふ
