Mui 49
1 Ya: igobe da egefe huluane misa: ne sia: ne, ilima amane sia: i, “Gadenene gilisima. Na da dilima fa: no misunu hou olelemu.
ヤコブその子等を呼ていひけるは汝らあつまれ我後の日に汝らが遇んところの事を汝等につげん
2 Ya: igobe egefelali! Gilisima amola nabima! Dilia ada Isala: ili amo ea sia: nabima!
汝等つどひて聽けヤコブの子等よ汝らの父イスラエルに聽け
3 Liubene! Di da na magobo mano amola na gasa gala. Na da asigilaloba, di da na magobo mano lalelegei. Dia gasa da na mano huluane ilia gasa baligi dagoi.
ルベン汝はわが冢子わが勢わが力の始威光の卓越たる者權威の卓越たる者なり
4 Di da gasa bagade hano neda: i agoane. Be dia hou da baligi bagade hame ba: mu. Bai di da dia eda diaheda: su fafai wadela: lesi. Di da na gidisedagi uda amola gilisili golai.
汝は水の沸あがるがごとき者なれば卓越を得ざるべし汝父の床にのぼりて浼したればなり嗚呼彼はわが寢牀にのぼれり
5 Simiane amola Lifai da eyalali amola olalali fi esala. Ela da ela gegesu liligi amoga gegenana, mi hanane gasa fisa.
シメオン、レビは兄弟なりその劍は暴逆の器なり
6 Na da ela wamolegei sia: dasu gilisisu amoma hame gilisimu. Bai ela da ougiba: le, dunu medole lelegei amola ela da hedemusa: bulamagau gawali ili gasuga: igimusa: emo dina: fi dai.
我魂よかれらの席にのぞむなかれ我寶よかれらの集會につらなるなかれ其は彼等その怒にまかせて人をころしその意にまかせて牛を筋截たればなり
7 Ela ougi da gia: i bagade amola dodona: gi gala. Amaiba: le, ela ougi amoma na da gagabui aligima: ne ilegesa. Na da ela fi afafane, Isala: ili soge huluane amola Isala: ili fi huluane amo ganodini ela fi da afafane esalebe ba: mu.
その怒は烈しかれば詛ふべしその憤は暴あれば詛ふべし我彼らをヤコブの中に分ちイスラエルの中に散さん
8 Yuda! Diolalali ili da dima nodomu. Di da dima ha lai dunu amo ilia galogoa gagusu. Diolalali ilia da dima begudumu.
ユダよ汝は兄弟の讚る者なり汝の手はなんぢの敵の頸を抑へんなんぢの父の子等なんぢの前に鞠ん
9 Yuda da laione wa: me defele esala. E da ohe fi fane legelalu, hi diasuga bu asili, golai dialebe ba: sa. Dunu huluane da e didilisimusa: beda: i bagade.
ユダは獅子の子の如しわが子よ汝は所掠物をさきてかへりのぼる彼は牡獅子のごとく伏し牝獅のごとく蹲まる誰か之をおこすことをせん
10 Yuda da Hina Bagadedafa amo ea dagulu gagui dagoi ba: mu. Egaga lalelegei manolali da eso huluane hina bagade dunu esalumu. Dunu fi eno da ema dabe ima: ne, gaguli misunu, amola nabasu hou hamoma: ne, ema begudumu.
杖ユダを離れず法を立る者その足の間をはなるることなくしてシロの來る時にまでおよばん彼に諸の民したがふべし
11 E da ea dougi amo waini efe baligili ida: iwane gala amo ilima la: gisisa. E da ea abula amo waini hano (maga: me agoane ba: sa) amo ganodini dodofesa.
彼その驢馬を葡萄の樹に繋ぎその牝驢馬の子を葡萄の蔓に繋がん又その衣を酒にあらひ其服を葡萄の汁にあらふべし
12 E da waini bagade nabeba: le, ea si da maga: me agoane ba: sa. E da dodo maga: me nabeba: le, ea bese da ahea: iai agoane ba: sa.
その目は酒によりて紅くその齒は乳によりて白し
13 Sebiulane da hano wayabo bagade bega: esalumu. Dusagai bagade da ea hano bega: hahawane misunu. Ea soge da asili, ea dagomusa: alalo da Saidone moilai bai bagade ba: mu.
ゼブルンは海邊にすみ舟の泊る海邊に住はんその界はシドンにおよぶべし
14 Isiga ea hou da dougi (amo da udigili ea baligiga legesu esa amo dogoa golai dialebe) ea hou hame baligisa.
イッサカルは羊の牢の間に伏す健き驢馬の如し
15 Be e da helefisu soge hahawane ba: sa. Amola soge huluane da noga: idafa e da dawa: sa. Amaiba: le, e da dioi liligi gaguli masa: ne beguduli ahoa. Dunu eno da ema gasa fili logebeba: le, e da udigili hawa: hamosu dunu ba: mu.
彼みて安泰を善としその國を樂とし肩をさげて負ひ租税をいだして僕となるべし
16 Da: ne da ea fi ilima ouligisu dunu esalumu. Ea fi dunu ilia da Isala: ili dunu fi eno amo defele ba: mu.
ダンはイスラエルの他の支派の如く其民を鞫かん
17 Da: ne da gasonasu sa: ya: be amo da logo bega: dialebe agoane ba: mu. Amo sa: ya: be da hosi ea emo gufi gasonasea, dunu da hosi da: iya fila heda: i da baligidudili dafamu.
ダンは路の旁の蛇のごとく途邊にある蝮のごとし馬の踵を噛てその騎者をして後に落しむ
18 Hina Gode! Na da Dia gaga: sudafa ba: ma: ne ouesala.
ヱホバよわれ汝の拯救を待り
19 Ga: de! Wamolasu dunu gilisisu da Ga: dema doagala: musa: misunu. Be Ga: de da sinidigili ili se bobogemu.
ガドは軍勢これにせまらんされど彼返てその後にせまらん
20 A: sie ea soge amoga ha: i manu ida: iwane ba: mu. E da ha: i manu hina bagade dunu moma: ne defele, amo sagale faimu. E da sagale nasu dunu noga: iwane ba: mu.
アセルよりいづる食物は美るべし彼王の食ふ美味をいださん
21 Na: badalai da ‘dia’ ohe fi amo da udigili hehenane lala, amo defele ba: sa. Amo ‘dia’ da mano ida: iwane lalelegesa.
ナフタリは釋れたる麀のごとし彼美言をいだすなり
22 Yousefe da udigili lalebe dougi amo da gufi hano gadenene esalebe agoane ba: sa. Amola udigili lalebe hosi mano agologa esalebe agoane ba: sa.
ヨセフは實を結ぶ樹の芽のごとし即ち泉の傍にある實をむすぶ樹の芽のごとしその枝つひに垣を踰ゆ
23 Ema ha lai dunu da nimiwane ema doagala: musa: mabe. Ilia da dadiga gala: musa: ema se bobogesa.
射者彼をなやまし彼を射かれを惡めり
24 Be e da ea dadi mae yaguguiwane gagusa. Amola Ya: igobe ea Gode Bagadedafa da Ea Gasaga ea loboga gasa iaha. Gode da Isala: ili fi ilima Fidisu amola Sibi Ouligisu esala.
然どかれの弓はなほ勁くあり彼の手の臂は力あり是ヤコブの全能者の手によりてなり其よりイスラエルの磐なる牧者いづ
25 Dia ada amo ea Gode da dima Fidisu esala. Gode Bagadedafa da dima hahawane dogolegele fidilala amane. Gibu da gadodili osoboa daha. Gufi hano da osobo hagudu gala. Di da bulamagau bagohame amola mano bagohame gala. Amo da Gode Ea dima hahawane dogolegele fidisu.
汝の父の神による彼なんぢを助けん全能者による彼なんぢを祝まん上なる天の福、下によこたはる淵の福、乳哺の福、胎の福、汝にきたるべし
26 Eno da fage (widi, bali, gagoma, naisi) amola sogea amola hahawane dogolegele fidisu E da dima iaha da musa: hemonega hamoi goumi amola liligi ida: iwane gala amo mae mugululi dialalalumu agolo ganodini gala. Yousefe da amo hahawane dogolegele fidisu hou ba: ma: ne, na da Godema sia: ne gadosa. Yousefe ea hou da hisuba: le, e da yolalali ilima afafai dagoi ba: sa.
父の汝を祝することはわが父祖の祝したる所に勝て恒久の山の限極にまでおよばん是等の祝福はヨセフの首に歸しその兄弟と別になりたる者の頭頂に歸すべし
27 Bediamini da gasonasu wa: me (wufi) defele esala. Hahabe amola daeya, e da fane legesa amola gasonaha.”
ベニヤミンは物を噛む狼なり朝にその所掠物を啖ひ夕にその所攫物をわかたん
28 Gadodili dedei da Isala: ili fi fagoyale galu. Amo sia: dedei da Ya: igobe ea fada: i sia: , ea bogomu gadenenanoba, ea mano afae afae ilima asigibio sia: ma: ne sia: i.
是等はイスラエルの十二の支派なり斯その父彼らに語り彼等を祝せりすなはちその祝すべき所にしたがひて彼等諸人を祝せり
29 Ya: igobe da egefe ilima amane sia: i, “Na da wali bogole, na aowalali ilima gilisimu. Amaiba: le, na da: i hodo dilia na eda ilia uli dogosu amo gele gelabo amo Ifalone (Hidaide dunu) ea ifabi ganodini diala, amoga na da: i uli dogone salima.
ヤコブまた彼等に命じて之にいひけるは我はわが民にくははらんとすヘテ人エフロンの田にある洞穴にわが先祖等とともに我をはうむれ
30 Amo soge da Ma: gafila amo Ga: ina: ne soge ganodini amola Ma: melei moilaiga eso maba gusudili amoga diala. A: ibalaha: me da amo gele gelabo, ifabi amola bogoi uli dogosu hamoma: ne, Ifalonema bidi lai dagoi.
その洞穴はカナンの地にてマムレのまへなるマクペラの田にあり是はアブラハムがヘテ人エフロンより田とともに購て所有の墓所となせし者なり
31 Amogai ilia da A: ibalaha: me amola idua Sela uli dogone sali. Amogai ilia da Aisage amola idua Lebega uli dogoi. Amola amogai na da Lia uli dogone sali.
アブラハムとその妻サラ彼處にはうむられイサクとその妻リベカ彼處に葬られたり我またかしこにレアを葬れり
32 Amo ifabi amola gele gelabo da Hidaide dunu amoga bidi lai. Amogai na da: i hodo uli dogone salima.”
彼田とその中の洞穴はヘテの子孫より購たる者なり
33 Ya: igobe da egefe ilima ea fada: i sia: huluane dagoloba, e da diaguduli, bogoi dagoi.
ヤコブその子に命ずることを終し時足を床に斂めて氣たえてその民にくははる
