< Esela 7 >

1 Ode bagohame gidigili, Adasegesisi da Besia hina bagade esalea, dunu afadafa ea dio amo Esela da esalu. Ea aowalali aowa da musa: gobele salasu hina ea dio amo Elane. Esela ea aowa fi da agoane esalusu.
是等の事の後ペルシヤ王アルタシヤスタの治世にエズラといふ者あり エズラはセラヤの子セラヤはアザリヤの子アザリヤはヒルキヤの子
2 Elane amoea mano da Elia: isa, amoea mano da Finia: se amoea mano da Abisiua amalu Bugai, Usai, Selahaia, Mila: iode, A:salaia, A:malaia, Ahaidabe, Sa: idoge, Sia: lame, Hiligaia, A:salaia, Sila: iya amalu Esela.
ヒルキヤはシヤルムの子シヤルムはザドクの子ザドクはアヒトブの子
3
アヒトブはアマリヤの子アマリヤはアザリヤの子アザリヤはメラヨテの子
4
メラヨテはゼラヒヤの子ゼラヒヤはウジの子ウジはブッキの子
5
ブッキはアビシュアの子アビシュアはピネハスの子ピネハスはエレアザルの子エレアザルは祭司の長アロンの子なり
6 Esela da Isala: ili Hina Gode amo Ea sema Mousesegili dedene i, amo noga: ledafa dawa: i galu. Esela ea Hina Gode da e hahawane dogolegele fidisu. Amaiba: le, Besia hina bagade da ea adole ba: i liligi ema iasu. Ode fesuale amo Adasegesisi da Besia ouligi, Esela da Ba: bilone soge fisili Yelusaleme sogega gobele salasu dunu, Lifai dunu, Debolo diasu gesami hea: su dunu, Debolo sosodo aligisu dunu amola Debolo hawa: hamosu dunu, amo mogili gilisili oule asi.
此エズラ、バビロンより上り來れり 彼はイスラエルの神ヱホバの授けたまひしモーセの律法に精しき學士なりき 其神ヱホバの手これが上にありしに因てその求むる所を王ことごとく許せり
7
アルタシヤスタ王の七年にイスラエルの子孫および祭司レビ人謳歌者門を守る者ネテニ人など多くヱルサレムに上れり
8 Ilia da Ba: bilone soge yolesili asi eso magobo amola oubi magobo amoga, Gode Ea fidibiba: le, eso magobo amola oubi biyadu amoga Yelusalemega doaga: i.
王の七年の五月にエズラ、ヱルサレムに到れり
9
即ち正月の一日にバビロンを出たちて五月の一日にヱルサレムに至る 其神のよき手これが上にありしに因てなり
10 Esela da eno liligi mae dawa: le, eso huluane Hina Gode Ea sema amola hamoma: ne sia: i huluane idilalu, amola defele hawa: hamosu. Amola Isala: ili dunu ilia noga: le dawa: ma: ne, e da Gode Ea sema amola hamoma: ne sia: i ilima olelesu.
エズラは心をこめてヱホバの律法を求め之を行ひてイスラエルの中に法度と例規とを教へたりき
11 Esela da gobele salasu dunu amola bagade dawa: su dunu. E da sema amola hamoma: ne sia: i amo Hina Gode da Isala: ili dunuma i, amo huluane bagade dawa: i. Adasegesisi da Eselama amo meloa dedene i.
ヱホバの誡命の言に精しく且つイスラエルに賜ひし法度に明かなる學士にて祭司たるエズラにアルタシヤスタ王の與へし書の言は是のごとし
12 “Na da Adasegesisi, Besia hina bagade. Na da di, Esela, gobele salasu dunu amola Hebene Gode Ea sema bagade dawa: su dunu, dima meloa dedene iaha.
諸王の王アルタシヤスタ天の神の律法の學士なる祭司エズラに諭す 願くは全云々
13 Na sia: da na soge huluane ganodini, nowa Isala: ili dunu, gobele salasu dunu amola Lifai dunu, nowa da dima sigi masusa: dawa: sea, ilia da masunu da defea.
我詔言を出す 我國の内にをるイスラエルの民およびその祭司レビ人の中凡てヱルサレムに往んと志す者は皆なんぢと偕に往べし
14 Na amola na gasolo dunu fesuale gala da di Yelusaleme amola Yuda soge amoea hou abedema: ne asula ahoa. Di da dia Gode Ea sema amola hamoma: ne sia: i amoma ouligisu dunu. Amaiba: le, amo dunu ilia sema amoma nabasu hou ba: la masa.
汝はおのが手にある汝の神の律法に照してユダとヱルサレムの模樣とを察せんために王および七人の議官に遣はされて往くなり
15 Na amola na gasolo dunu da gouli, silifa amola eno iasu liligi, Isala: ili Gode amo Ea Debolo diasu da Yelusalemega diala amoga legemusa: , dilima imunusa: dawa: lala. Amaiba: le, amo liligi, di lale, gaguli masa.
且汝は王とその議官がヱルサレムに宮居するところのイスラエルの神のために誠意よりささぐる金銀を携へ
16 Di ahoasea, gouli amola silifa dia Ba: bilone sogega lidi amo Godema imunusa: Isala: ili dunu amola gobele salasu dunu amola ilia da ilia Gode Ea Debolo diasu Yelusaleme ganodini amoma i, amo amola gaguli masa.
またバビロン全州にて汝が獲る一切の金銀および民と祭司とがヱルサレムなる其神の室のために誠意よりする禮物を携さふ
17 Amo muniga, dawa: iwane bidi lama. Di bulamagau, sibi gawali, sibi mano, gagoma amola waini, amo Yelusaleme Debolo diasu ganodini oloda da: iya gobele salasu hamoma: ne, bidi lama.
然ば汝その金をもて牡牛牡羊羔羊およびその素祭と灌祭の品を速に買ひヱルサレムにある汝らの神の室の壇の上にこれを獻ぐべし
18 Di da liligi gouli amola silifa hame lai oda mogili dialebe ba: sea, dia fi dunu ilia hanaiga, Gode Ea hanai defele, liligi lamu da defea.
また汝と汝の兄弟等その餘れる金銀をもて爲んと欲する所あらば汝らの神の旨にしたがひて之を爲せ
19 Di da ofodo huluane debolo diasu amo ganodini hawa: hamoma: ne dima i, amo Yelusalemega doaga: sea, Godema ima.
また汝の神の室の奉事のために汝が賜はりし器皿は汝これをヱルサレムの神の前に納めよ
20 Amola adi liligi eno dia Debolo diasu amogili lamusa: hanai galea, amo liligi di hina bagade ea muni lelegesu amoga lama.
その外汝の神の室のために需むる所あらば汝の用ひんとする所の者をことごとく王の府庫より取て用ふべし
21 Amola na da eagene muni ouligisu dunu Guma: dini Iufala: idisi soge amo ganodini ilima amane sia: sa. ‘Esela gobele salasu dunu amola Hebene Esalebe Gode Ea sema bagade dawa: su dunu amo da dilima liligi adole ba: sea, hedolowane ema ima.
我や我アルタシヤスタ王 河外ふの一切の庫官に詔言を下して云ふ 天の神の律法の學士祭司エズラが汝らに需むる所は凡てこれを迅速に爲べし
22 Huluane ima. Be silifa ea dioi defei 3,400 gilogala: me, widi ea dioi defei 10,000 gilogala: me, waini ea defei 2,000 lida amola olife susuligi ea defei 2,000 lida amo defei mae baligima. Be deme ilia hanai defele ima.
即ち銀は百タラント小麥は百石酒は百バテ油は百バテ鹽は量なかるべし
23 Noga: le dawa: ma! Liligi huluane Hebene Esalebe Gode da Ea Debolo diasu ganodini legemusa: dawa: sea, amo ima. Bai, agoane hamosea, E da hobea nama, amola fa: no mabe Besia hina bagade dunu ilima hame ougimu.
天の神の室のために天の神の命ずる所は凡て謹んで之を行なへ しからずば王とその子等との國に恐くは震怒のぞまん
24 Dilia eagene dunu! Dilia gobele salasu dunu, Lifai dunu, gesami hea: su dunu, sosodo aligisu dunu amola debolo hawa: hamosu dunu huluane ilima eagene su (da: gisi) maedafa lama.
かつ我儕なんぢらに諭す 祭司レビ人謳歌者門を守る者ネテニ人および神のその室の役者などには貢賦租税税金などを課すべからず
25 Di, Esela! Gode da dima bagade dawa: su ia dagoiba: le, di ouligisu dunu amola fofada: su dunu ilegema. Ilia da dunu huluane Guma: dini Iufala: idisi soge ganodini Gode Ea sema amola hamoma: ne sia: i amoma fa: no bobogesa, amo ouligima: ne sia: ma. Amola nowa da Gode Ea sema hame dawa: sa, ilima amo sema olelema.
汝エズラ汝の手にある汝の神の智慧にしたがひて有司および裁判人を立て河外ふの一切の民すなはち汝の神の律法を知る者等を盡く裁判しめよ 汝らまた之を知ざる者を教へよ
26 Nowa dunu da Gode Ea sema o Besia eagene sema amo hame nabasea, amo dunuma hedolowane se dabe ima. Ema agoane se dabe ima. Medole legema o mugululi masa: ne, sefasima o ea liligi huluane lama o se iasu diasu amo ganodini salima.” Adadegesisi da amo meloa dedene, Eselama i.
凡そ汝の神の律法および王の律法を行はざる者をば迅速にその罪を定めて或は殺し或は追放ち或はその貨財を沒収し或は獄に繋ぐべし
27 Esela e amane sia: i, “Ninia aowalali ilia Hina Godema nodoma! Gode da Besia hina bagade ea dogo ganodini olelebeba: le, e da Hina Gode Ea Debolo diasu Yelusaleme amo ganodini amo nodone fidisu.
我らの先祖の神ヱホバは讃べき哉 斯王の心にヱルサレムなるヱホバの室を飾る意を起させ
28 Gode da nama asigidafa hou hamobeba: le, Besia hina bagade, ea gasolo dunu amola ea gasa bagade ouligisu dunu huluane da nama hahawane gala. Na Hina Gode da na dogo denesiba: le, Isala: ili fi ouligisu dunu bagohame da na sia: beba: le mugululi asi fisili, na sigi bu Isala: ili sogega buhagisa.
また王の前とその議官の前と王の大臣の前にて我に矜恤を得させたまへり 我神ヱホバの手わが上にありしに因て我は力を得 イスラエルの中より首領たる人々を集めて我とともに上らしむ

< Esela 7 >