Gadili Asi 23
1 Dilia ogogosu sia: amola baligidu sia: mae sia: ma. Dilia giadofale hamosu dunu amo fidimusa: , mae ogogole sia: ma.
汝虚妄の風説を言ふらすべからず惡き人と手をあはせて人を誣る證人となるべからず
2 Ogogosu amola wadela: i hamosu dunu ilia idi da moloi hamosu dunu ilia idi baligisia, dilia da ogogosu amola wadela: i hamosu dunu bagohame ilima mae fa: no bobogema. Ilia da ogogobeba: le, moloidafa fofada: su wadela: sea, ilima mae fa: no bobogema.
汝衆の人にしたがひて惡をなすべからず訴訟において答をなすに方りて衆の人にしたがひて道を曲べからず
3 Hame gagui dunu da wadela: i hou hamobeba: le fofada: sea, e da liligi hame gaguiba: le, ema baligiliwane mae asigima. Emagale mae fofada: ma.
汝また貧き人の訴訟を曲て庇くべからず
4 Dima ha lai dunu amo ea bulamagau o dougi da ea la: gi fadegale, udigili lalebe ba: sea, di da amo ema bu oule masa.
汝もし汝の敵の牛あるひは驢馬の迷ひ去に遭ばかならずこれを牽てその人に歸すべし
5 Ea dougi baligiga dioi bagade liligi ligisiba: le da dafai dagoi ba: sea, di da dima ha lai dunu amo ea dougi ea emoga bu wa: lesima: ne fidima. Di mae udigili yolesili masa.
汝もし汝を惡む者の驢馬のその負の下に仆れ臥すを見ば愼みてこれを遺さるべからず必ずこれを助けてその負を釋べし
6 Hame gagui dunu da fofada: su dunuma fofada: sea, e da moloidafa hou ba: ma: ne, noga: le ouligima.
汝貧き者の訴訟ある時にその判決を曲べからず
7 Mae ogogole diwaneya udidima. Dunu da wadela: le hame hamoi, amo udigili mae fanelegema. Nowa da amo wadela: i hou hamosea, Na da ema se imunusa: fofada: su hamomu.
虚假の事に遠かれ無辜者と義者とはこれを殺すなかれ我は惡き者を義とすることあらざるなり
8 Hano suligi hou mae hamoma. Hano suligi hou da dunu ilia moloidafa hou amo mae ba: ma: ne si dofosa. Amola hano suligi da moloi hamosu dunu amo ilia hou wadela: sa.
汝賄賂を受べからず賄賂は人の目を暗まし義者の言を曲しむるなり
9 Dilia da Idibidi soge ganodini ga fi dunu esalu, amo mae gogolema. Amaiba: le, ga fi dunu ilima mae se ima.
他國の人を虐ぐべからず汝等はエジプトの國にをる時は他國の人にてありたれば他國の人の心を知なり
10 Dilia da ode gafeyale amoga dilia sogega ha: i manu sagama amola ha: i manu faima.
汝六年の間汝の地に種播きその實を穫いるべし
11 Be ode fesu amoga dilia sogega ha: i manu mae sagama amo ha: i manu mae faima. Hame gagui dunu da ha: i manu amoga dialebe ba: sea, ilia amo ha: i manu lamu amola soge ohe fi da eno hame fai dialebe manu da defea. Amo hou defele dilia da waini sagai amola olife ifa sagai hamoma.
但し第七年にはこれを息ませて耕さずにおくべし而して汝の民の貧き者に食ふことを得せしめよ其餘れる者は野の獣これを食はん汝の葡萄園も橄欖園も斯のごとくなすべし
12 Hi aligi amoga eso gafeyale amoga hawa: hamoma. Be eso fesu amoga mae hawa: hamoma. Bai amo esoga, dilia udigili hawa: hamosu dunu, ga fi dilima hawa: hamosa amola dilia lai gebo helefimu da defea.
汝六日の間汝の業をなし七日に息むべし斯汝の牛および驢馬を息ませ汝の婢の子および他國の人をして息をつかしめよ
13 Na sia: huluane Na, Hina Gode da dilima olelei, amo noga: le nabima. Eno ‘gode’ agoane liligi ilima mae sia: ne gadoma. Ilia dio amola maedafa sia: ma.
わが汝に言し事に凡て心を用ひよ他の神々の名を稱ふべからずまた之を汝の口より聞えしめざれ
14 Ode huluane amoga, dilia Nama nodomusa: Lolo Nasu gilisisu udiana hamoma.
汝年に三度わがために節筵を守るべし
15 Oubi ea dio Abibi, amoga dilia musa: da Idibidi yolesili gadili asi, dilia da Yisidi Hame Sali Agi gilisisu Na dilima olelei defele hamoma. Amo gilisisu eso fesu amoga, agi amoga yisidi sali amo mae moma. Eso huluane, dilia da Nama nodomusa: masea, Nama iasu liligi gaguli misa.
汝無酵パンの節禮をまもるべし即ちわが汝に命ぜしごとくアビブの月の定の時において七日の間酵いれぬパンを食ふべし其はその月に汝エジプトより出たればなり徒手にてわが前に出る者あるべからず
16 Dilia da degabo widi amola gagoma amo ha: i manu faimusa: dawa: sea, Ha: i Manu Gaheabolo Fai Lolo Nasu bagade hamoma. Dilia da ifa fage, waini fage amo dilia sagai amola waini sagai amoga faimusa: dawa: sea, Sogega Fasela Diasu Lolo Nasu bagade hamoma.
また穡時の節筵を守るべし是すなはち汝が勞苦て田野に播る者の初の實を祝ふなり又収蔵の節筵を守るべし是すなはち汝の勞苦によりて成る者を年の終に田野より収蔵る者なり
17 Dilia da ode huluane amo Gilisisu udiana gala amoga dilia da gilisisia, dunu huluane da Nama nodone sia: ne gadomusa: misa: ne sia: ma. Na da dilia Hina Gode.
汝の男たる者は皆年に三次主ヱホバの前に出べし
18 Dilia da Nama ohe gobele salasu iasea, agi amo ganodini yisidi sali, amo Nama mae ima. Amo ohe gobele sali ilia sefe huluane gobesima. Dilia sefe udigili mae yolesima. Hahabe doaga: sea amo sefe da gobesi dagoi ba: mu.
汝わが犠牲の血を酵いれしパンとともに献ぐべからず又わが節筵の脂を翌朝まで殘しおくべからず
19 Ode huluane dilia widi amola gagoma bisili fai amo dilia Hina Gode ea diasuga gaguli misa. Dilia sibi o goudi mano amo ea ame ea dodo maga: me amo ganodini mae gobema.
汝の地に初に結べる實の初を汝の神ヱホバの室に持きたるべし汝山羊羔をその母の乳にて煮べからず
20 Dilia da logoga ahoasea, Na da a: igele amo dili bisimusa: amola ouligimusa: asunasimu. E da soge amo dilia fima: ne Na da hahamoi, amoga E da dili oule masunu.
視よ我天の使をかはして汝に先たせ途にて汝を守らせ汝をわが備へし處に導かしめん
21 Dilia Ea sia: noga: le nabima. Ema higale mae hamoma amola mae odoga: ma. Bai Na da E asunasiba: le, E da Ema odoga: su hame gogolema: ne olofomu.
汝等その前に愼みをりその言にしたがへ之を怒らするなかれ彼なんぢらの咎を赦さざるべしわが名かれの中にあればなり
22 Be dilia da Ea sia: noga: le nabasea, amola Na adoi defele hamosea, Na da dilima ha lai dunu huluane ilima gegemu.
汝もし彼が言にしたがひ凡てわが言ところを爲ば我なんぢの敵の敵となり汝の仇の仇となるべし
23 Na a: igele dunu da dilima bisili, amo A: moulaide dunu, Hidaide dunu, Belisaide dunu, Ga: ina: naide dunu, Haifaide dunu amola Yebusaide dunu amo ilia sogega dili oule masunu. Amasea Na da amo dunu fi huluane gugunufinisimu.
わが使汝にさきだちゆきて汝をアモリ人ヘテ人ペリジ人カナン人ヒビ人およびヱブス人に導きたらん我かれらを絶べし
24 Dilia da ilia ‘gode’ liligi ilima mae beguduma. Amola ilima mae nodone sia: ne gadoma amola ilia sia: ne gadosu hou mae lalegaguma. Ilia ‘gode’ liligi gugunufinisima amola ilia sia: ne gadosu gele duni bugi huluane goudane salima.
汝かれらの神を拝むべからずこれに奉事べからず彼らの作にならふなかれ汝其等を悉く毀ちその偶像を打摧くべし
25 Dilia da Nama fawane nodone sia: ne gadosea, Na da dilima ha: i manu amola hano noga: i amo dilima imunu. Amola Na da dilia olo huluane fadegale fasimu.
汝等の神ヱホバに事へよ然ばヱホバ汝らのパンと水を祝し汝らの中より疾病を除きたまはん
26 Dilia soge ganodini, abula agui uda da mano dudubu ea hagomo ganodini hamedafa fisimu. Amola uda huluane da mano lamu. Dilia ode bagohame esaloma: ne, na da amo logo hamomu.
汝の國の中には流產する者なく妊ざる者なかるべし我汝の日の數を盈さん
27 Na da hamobeba: le, dilima ha lai dunu da Nama bagade beda: mu. Dunu eno da dilima gegesea, Na da ili ededenagia: ma: ne hamomu amola ilia dilima beda: iba: le, hobeamu.
我わが畏懼をなんぢの前に遣し汝が至るところの民をことごとく敗り汝の諸の敵をして汝に後を見せしめん
28 Dilima ha lai amo hobeama: ne, Na da ilima beda: su hou imunu. Dilia da gaba: i ahoasea, Na da Haifaide, Ga: ina: naide amola Hidaide amo dunu fi gadili sefasimu.
吾黄蜂を汝の先につかはさん是ヒビ人カナン人およびヘテ人を汝の前より逐はらふべし
29 Na da ode afadafa amoga ili hame sefasimu. Amai ganiaba soge da fisi dagoi ba: la: loba amola gasonasu ohe fi da heda: le dilima gegena: noba.
我かれらを一年の中には汝の前より逐はらはじ恐くは土地荒れ野の獣増て汝を害せん
30 Be Na da gebewane amo dunu fi gadili sefasimu. Amasea, dilia fi dunu ilia idi da amo soge huluane fimusa: defele ba: sea, ilia huluane sefasi dagoi ba: mu.
我漸々にかれらを汝の前より逐はらはん汝らは遂に増てその地を獲にいたらん
31 Na da dilia soge alalo defei agoane hamomu. Soge da Agaba Wayabo Adobo muni asili, Medidala: inia Wayabo Bagade amoga doaga: mu. La: di da wadela: i hafoga: i soge amoga asili Iufala: idisi Hano amoga doaga: mu. Na da dilima gasa imunu. Amasea, dilia amo dunu fi ilia da wali amo soge ganodini esala ilima gasa fili, dilia amo soge ganodini golili dasea, amo dunu gadili sefasimu.
我なんぢの境をさだめて紅海よりペリシテ人の海にいたらせ曠野より河にいたらしめん我この地に住る者を汝の手に付さん汝かれらを汝の前より逐はらふべし
32 Dilia da ilima o ilia ‘gode’ liligi ilima gousa: su maedafa hamoma.
汝かれらおよび彼らの神と何の契約をもなすべからず
33 Dilia da amo dunu ilia da dilia soge ganodini bu esaloma: ne logo maedafa doasima. Ilia da dilia soge ganodini bu esalea, ilia da dilia hou wadela: mu. Amola dilia da Nama wadela: le hamoma: ne, ilia da dili logemu. Dilia da ilia ‘gode’ liligi ilima nodone sia: ne gadosea, amo da dilima sani bagade agoane ba: mu.” Hina Gode da amo hamoma: ne sia: i huluane Isala: ili dunuma olelei.
彼らは汝の國に住べきにあらず恐くは彼ら汝をして我に罪を犯さしめん汝もし彼等の神に事なばその事かならず汝の機檻となるべきなり
