2 Hina 21
1 Ma: na: se da lalelegele, ode fagoyale esalu, ea Yuda ouligibi bai muni hamoi. E da Yelusaleme moilai bai bagadega esala, Yuda fi ode 55 agoanega ouligilalu.
マナセ十二歳にして王となり五十五年の間ヱルサレムにて世を治めたりその母の名はヘフジバといふ
2 Ma: na: se da Hina Godema wadela: le hamoi. Ga: ina: ne sogega musa: esalebe fi da baligili gogosiasu wadela: i hou hamobeba: le, Isala: ili dunu da Ga: ina: ne soge golili sa: ili, gusuba: i ahoanoba, Hina Gode da Ga: ina: ne fi gadili sefasi. Be Ma: na: se da amo fi ilia wadela: idafa hou amoma fa: no bobogesu.
マナセはヱホバの目の前に惡をなしヱホバがイスラエルの子孫の前より逐はらひたまひし國々の人がなすところの憎むべき事に傚へり
3 E da ogogosu ‘gode’ma nodone sia: ne gadosu sogebi, amo ea ada Hesegaia da wadela: lesi, Ma: na: se da bu buga: le gagui. E da Ba: ilema nodone sia: ne gadomusa: , oloda bagohame gagui. E da Isala: ili hina bagade A: iha: be ea hou defele, ogogosu uda ‘gode’ Asila e agoaila hahamoi. Amola Ma: na: se da gasumunima nodone sia: ne gadoi.
彼はその父ヒゼキヤが毀たる崇邱を改め築き又イスラエルの王アハブのなせしごとくバアルのために祭壇を築きアシラ像を作り天の衆群を拝みてこれに事へ
4 E da ogogosu ‘gode’ ilia oloda Debolo Diasu ganodini gagui. Hina Gode da musa: hamoma: ne sia: i, amo da Debolo Diasu ganodini, dunu da Ema fawane nodone sia: ne gadosu hamoma: ne sia: i.
またヱホバの家の中に數箇の祭壇を築けり是はヱホバがこれをさして我わが名をヱルサレムにおかんと言たまひし家なり
5 Debolo Diasu gagoi aduna ganodini, e da oloda amo gasumunima nodone sia: ne gadomusa: gagui.
彼ヱホバの家の二の庭に祭壇を築き
6 E da ogogosu ‘gode’ma egefe amo gobele sali. E da wadela: i ba: la: lusu hou hamosu. E da wamuni dawa: su hou hamosu amola gesami dasu ilia fada: i sia: nabalusu. E da Hina Godema bagadewane wadela: le hamobeba: le, Hina Gode da ougi ba: i.
またその子に火の中を通らしめ卜占をなし魔術をおこなひ口寄者と卜筮師を取もちひヱホバの目の前に衆多の惡を爲てその震怒を惹おこせり
7 E da wadela: i uda ‘gode’ Asila loboga hamoi agoaila, amo Debolo Diasu ganodini ligisi. Be Hina Gode da musa: Da: ibidi amola Da: ibidi ea mano Soloumane elama amane sia: i, “Guiguda: Yelusaleme ganodini, Na da amo Debolo ganodini sogebi ilegei. Amo sogebiga fawane, Isala: ili fi fagoyale gala da Nama fawane nodone sia: ne gadoma: ne, Na da ilegei.
彼はその作りしアシラの銅像を殿にたてたりヱホバこの殿につきてダビデとその子ソロモンに言たまひしことあり云く我この家と我がイスラエルの諸の支派の中より選みたるヱルサレムとに吾名を永久におかん
8 Isala: ili fi dunu da Na hamoma: ne sia: i huluane nabawane hamosea, amola sema amo Na da Na hamosu dunu Mousesegili i, amo huluane ilia nabawane hamosea, Na da ili, amo soge Na da ilia aowalalima i, amoga enoga gadili sefasima: ne, logo hamedafa doasimu.”
彼等もし我が凡てこれに命ぜし事わが僕モーセがこれに命ぜし一切の律法を謹みて行はば我これが足をしてわがその先祖等に與へし地より重てさまよひ出ることなからしむべしと
9 Be Yuda fi dunu da Hina Gode Ea sia: nabawane hame hamosu. Amola Ma: na: se da ilia wadela: i hou (amo da musa: Ga: ina: ne fi da bagadewane wadela: le hamobeba: le, Isala: ili dunu da gusuba: i heda: loba, Hina Gode da Ga: ina: ne fi gadili sefasi) amo wadela: i hou baligili hamoma: ne, Ma: na: se da Yuda fi oule asi.
然るに彼等は聽ことをせざりきマナセが人々を誘ひて惡をなせしことはヱホバがイスラエルの子孫の前に滅したまひし國々の人よりも甚だしかりき
10 Hina Gode da ea hawa: hamosu balofede dunu ilimadili amane sia: i,
是においてヱホバその僕なる預言者等をもて語て言給はく
11 “Hina bagade Ma: na: se da amo gogosiasu, wadela: idafa hou hamoi dagoi. E da Ga: ina: ne dunu ilia wadela: i hou bagadewane baligi. E da ogogosu ‘gode’ loboga hamoiba: le, Yuda dunu wadela: le hamoma: ne oule asi dagoi.
ユダの王マナセこれらの憎むべき事を行ひその前にありしアモリ人の凡て爲しところにも踰たる惡をなし亦ユダをしてその偶像をもて罪を犯させたれば
12 Amaiba: le, Na, Isala: ili fi ilia Hina Gode, Na da Yuda fi amola Yelusaleme fi ilima gugunufinisisu bagadedafa iasimu. Amola eno fifi asi gala da amo hou nababeba: le, bagadewane fofogadigiba: le, sidimu agoai ba: mu.
イスラエルの神ヱホバかく言ふ視よ我ヱルサレムとユダに災害をくだす是を聞く者はその耳ふたつながら鳴ん
13 Na da Samelia fi amola Isala: ili hina bagade A: iha: be amola egaga fi ilima se dabe iasu, amo defele Na da Yelusaleme fi ilima se dabe imunu. Na da Yelusaleme fi dunu huluanedafa fadegale fasimu. Amola fedege agoane, Yelusaleme da yaeya amo da dodofele, doga: le dagole, delegili fasi dagoi agoai ba: mu.
我サマリヤを量りし繩とアハブの家にもちひし準縄をヱルサレムにほどこし人が皿を拭ひこれを拭ひて反覆がごとくにヱルサレムを拭ひさらん
14 Na da dunu hame bogoi esalebe, amo yolesimu. Na da ili ha lai dunu, ilia gagulaligima: ne ilima imunu. Ilia ha lai da ili hasalalu, ilia liligi huluane lale, amola ilia soge wadela: lesimu.
我わが產業の民の殘餘を棄てこれをその敵の手に付さん彼等はその諸の敵の擄掠にあひ掠奪にあふべし
15 Na fi dunu da Nama wadela: le hamoi, amola ilia aowalali da Idibidi soge fisili, gadili asili, amogainini wali eso, ilia da Na ougima: ne hamobeba: le, Na da amo se dabe ilima imunu.”
是は彼等その先祖等がエジプトより出し日より今日にいたるまで吾目の前に惡をおこなひて我を怒らするが故なり
16 Ma: na: se da molole hamosu dunu bagohame medole legeiba: le, Yelusaleme logoga maga: me da hano logoga, hano ahoabe amo defele ba: i. Amolawane, e da Yuda fi dunu loboga hamoi ‘gode’ma nodone sia: ne gadomusa: oleleiba: le, e da ili Hina Godema wadela: le hamoma: ne oule asi.
マナセはヱホバの目の前に惡をおこなひてユダに罪を犯させたる上にまた無辜者の血を多く流してヱルサレムのこの極よりかの極にまで盈せり
17 Ma: na: se ea hawa: hamonanu eno amola ea wadela: i hou hamonanu eno huluane da “Yuda hina bagade Ilia Hawa: Hamonanu Meloa” amo ganodini dedene legei.
マナセのその餘の行爲とその凡て爲たる事およびその犯したる罪はユダの王の歴代志の書にしるさるるにあらすや
18 Ma: na: se da bogole, hina bagade diasu bega: ifabi (Asaia ea ifabi) amo ganodini uli dogone sali. Egefe A: mone da e bagia, Yuda hina bagade hamoi.
マナセその先祖等とともに寝りてその家の園すなはちウザの園に葬られその子アモンこれに代りて王となれり
19 A: mone da lalelegele, ode 22 agoane esalu, muni Yuda hina bagade hamoi. E da Yelusaleme ganodini esala, ode aduna fawane Yuda fi ouligilalu. Ea ame da Misialemede (Halase ea idiwi. E da Yodeba moilaiga misi dunu.)
アモンは王となれる時二十二歳にしてヱルサレムにおいて二年世を治めたりその母はヨテバのハルツの女にしてその名をメシユレメテと云ふ
20 A: mone da ea ada Ma: na: se defele, Hina Godema wadela: i hou hamosu.
アモンはその父マナセのなせしごとくヱホバの目の前に惡をなせり
21 E da ea ada ea hou amoma fa: no bobogele, loboga hamoi ogogosu ‘gode’ ilima ea ada nodone sia: ne gadoi, e amolawane ilima nodone sia: ne gadosu.
すなはち彼は凡てその父のあゆみし道にあゆみその父の事へし偶像に事へてこれを拝み
22 E da Hina Gode (ea aowalali ilia Gode) amo higale, Hina Gode Ea hamoma: ne sia: i nabawane hame hamosu.
その先祖等の神ヱホバを棄てヱホバの道にあゆまざりき
23 A: mone ea eagene ouligisu dunu ilia da e medoma: ne, wamo sia: dasu. Amola ilia da hina bagade diasu ganodini, e medole legei dagoi.
茲にアモンの臣僕等黨をむすびて王をその家に弑したりしが
24 Yuda fi dunu da A: mone fasu dunu medole legei. Amola ea mano Yousaia da e bagia hina bagade hamoi.
國の民そのアモン王に敵して黨をむすびし者をことごとく撃ころせり而して國の民アモンの子ヨシアを王となしてそれに代らしむ
25 A: mone ea hawa: hamonanu eno huluane da, “Yuda hina bagade Ilia Hawa: Hamonanu Meloa” amo ganodini dedene legei.
アモンのなしたるその餘の行爲はユダの王の歴代志の書にしるさるるにあらずや
26 A: mone da Asaia ea ifabi sogebi amo ganodini uli dogone sali ba: i. Egefe Yousaia da e bagia, Yuda hina bagade hamoi.
アモンはウザの園にてその墓に葬られその子ヨシアこれに代りて王となれり
