1 Hina 22
1 Amogalu, ode aduna da gidigili, Isala: ili fi amola Silia fi ela da hahawane olofole esalu.
スリアとイスラエルの間に戰爭なくして三年を經たり
2 Be ode osoda amoga, Yuda hina bagade Yihosiafa: de da Isala: ili hina bagade A: iha: be ba: la asi.
第三年にユダの王ヨシヤパテ、イスラエルの王の所に降れり
3 A: iha: be da ea eagene ouligisu dunuma amane adole ba: i, “La: imode moilai bai bagade Gilia: de soge ganodini da ninia moilai, amo Silia hina bagade ea fedelai. Ninia da abuliba: le amo nini hame samogene labala?”
イスラエルの王其臣僕に言けるはギレアデのラモテは我儕の所有なるを爾等知や然るに我儕はスリアの王の手より之を取ることをせずして默しをるなり
4 Amola A: iha: be da Yihosiafa: dema amane adole ba: i, “Di da ani asili, La: imode doagala: ma: bela: ?” Yihosiafa: de da amane sia: i, “Na da dia momagei defele momagei dagoi, amola na dadi gagui dunu amola hosi da: iya fila heda: le gegesu dunu da momagei dagoi.
彼ヨシヤパテに言けるは爾我と共にギレアデのラモテに戰ひにゆくやヨシヤパテ、イスラエルの王にいひけるは我は爾のごとくわが民は爾の民の如くわが馬は爾の馬の如しと
5 Be hidadea ani da Hina Godema adole ba: la: di.”
ヨシヤパテ、イスラエルの王に言けるは請ふ今日ヱホバの言を問へ
6 Amaiba: le, A:iha: be da balofede dunu huluane, 400 gomane, ema misa: ne wele, ilima amane adole ba: i, “Na da La: imode doagala: musa: ahoa: ne? O mae ahoa: ne?” Ilia da bu adole i, “Defea! Doagala: ma! Hina Gode da dima hasalasu imunu!”
是においてイスラエルの王預言者四百人許を集めて之に言けるは我ギレアデのラモテに戰ひにゆくべきや又は罷べきや彼等曰けるは上るべし主之を王の手に付したまふべしと
7 Be Yihosiafa: de da adole ba: i, “Balofede dunu eno da Hina Godema adole ba: mu ganabela: ?”
ヨシヤパテ曰けるは外に我儕の由て問べきヱホバの預言者此にあらざるや
8 A: iha: be da bu adole i, “Afae fawane esala. E da Maiga: ia (Imila egefe). Be na da e higa: i hodosa. Bai e da nama fa: no misunu hou noga: idafa hamedafa olelesa. E da wadela: i liligi amo fawane ba: la: la.” Yihosiafa: de da bu adole i, “Di da agoane hame sia: mu galu!”
イスラエルの王ヨシヤパテに言けるは外にイムラの子ミカヤ一人あり之に由てヱホバに問ふことを得ん然ど彼は我に關て善事を預言せず唯惡事のみを預言すれば我彼を惡むなりとヨシヤパテ曰けるは王然言たまふなかれと
9 Amalalu, A:iha: be da eagene ouligisu dunuma Maiga: ia hedolowane lala masa: ne sia: i.
是によりてイスラエルの王一箇の官吏を呼てイムラの子ミカヤを急ぎ來らしめよと言り
10 Hina bagade aduna da elea hina bagade abula ga: newane, ela fisu da: iya, ‘gala: ine’ dabasu sogebi, Samelia gagoi logo holei gadili, esalebe ba: i. Amola balofede dunu huluane da elea midadi, fa: no misunu hou olelelalebe ba: i.
イスラエルの王およびユダの王ヨシヤパテ朝衣を著てサマリアの門の入口の廣場に各其位に坐しゐたり預言者は皆其前に預言せり
11 Balofede dunu afae amo Sedegaia (Gina: iana egefe) da ouliga bulamagau ‘hono’ agoaila hamone, A:iha: bema amane sia: i, “Hina Gode da amane sia: sa, ‘Goega alia da Silia dunuma gegene, dafawanedafa ili hasalasimu.’”
ケナアナの子ゼデキヤ鐵の角を造りて言けるはヱホバ斯言給ふ爾是等を以てスリア人を抵觸て之を盡すべしと
12 Balofede oda ilia huluane da amo defele sia: i. Ilia da amane sia: i, “La: imode doagala: musa: mogodigili masa! Alia da ili hasalimu. Hina Gode da ili hasalima: ne, alima hasalasu imunu.”
預言者皆斯預言して言ふギレアデのラモテに上りて勝利を獲たまへヱホバ之を王の手に付したまふべしと
13 Amogalu, eagene ouligisu dunu amo da Maiga: iama misa: ne sia: musa: asi, da ema amane sia: i, “Balofede dunu oda huluane da ba: la: lebeba: le, hina bagade da hasalasima: ne sia: sa. Di amola da amanewane sia: mu da defea.”
茲にミカヤを召んとて往たる使者之に語りて言けるは預言者等の言一の口の如くにして王に善し請ふ汝の言を彼等の一人の言の如くならしめて善事を言へと
14 Be Maiga: ia da bu adole i, “Hina Gode Esala amo Ea Dioba: le, na da amane ilegele sia: sa! E nama adomu amo fawane, na da bu alofele sia: mu.”
ミカヤ曰けるはヱホバは生くヱホバの我に言たまふ事は我之を言んと
15 E da hina bagade A: iha: be ea midadi doaga: loba, hina bagade da ema amane adole ba: i, “Maiga: ia! Na amola hina bagade Yihosiafa: de ania da La: imode doagala: musa: ahoa: ne? O mae ahoa: ne?” Maiga: ia da bu adole i, “Defea! Doagala: ma! Di da dafawane hasalasimu. Hina Gode da dima hasalasu imunu.”
かくて彼王に至るに王彼に言けるはミカヤよ我儕ギレアデのラモテに戰ひに往くべきや又は罷べきや彼王に言けるは上りて勝利を得たまへヱホバ之を王の手に付したまふべしと
16 Be A: iha: be da bu adole i, “Di da Hina Gode Ea Dioba: le nama sia: sea, dafawane sia: fawane sia: ma! Na da amo dima adolala helei.”
王彼に言けるは我幾度汝を誓はせたらば汝ヱホバの名を以て唯眞實のみを我に告るや
17 Maiga: ia da bu adole i, “Na da Isala: ili dadi gagui wa: i amo sibi wa: i amo da sibi ouligisu dunu hame gala, amo defele agolo sogega afagogoi dagoi, ba: sa. Amola Hina Gode da amane sia: i, ‘Amo dunu da bisilua hame. Ilia da olofole ilia diasuga buhagima: ma!’”
彼言けるは我イスラエルの皆牧者なき羊のごとく山に散をるを見たるにヱホバ是等の者は主なし各安然に其家に歸るべしと言たまへりと
18 A: iha: be da Yihosiafa: dema amane sia: i, “Na da dima sia: i dagoi. E da nama ba: la: lusu hou olelesea, fa: no misunu hou noga: idafa hamedafa olelesa. E da gugunufinisisu fawane ba: lala.”
イスラエルの王ヨシヤパテに言けるは我汝に彼は我について善き事を預言せず唯惡き事のみを預言すと告たるにあらすやと
19 Maiga: ia da eno amane sia: i, “Wali Hina Gode Ea sia: be nabima! Na da Hina Gode amo Hebene ganodini Ea Fisu da: iya esalebe ba: i. Hebene ganodini esalebe a: silibu huluane da Hina Gode ili dadafulili lelefulubi ba: i.
ミカヤ言けるは然ば汝ヱホバの言を聽べし我ヱホバの其位に坐しゐたまひて天の萬軍の其傍に右左に立つを見たるに
20 Hina Gode da amane adole ba: i, ‘Nowa da A: iha: be enoga medole legema: ne, La: imodega masa: ne, ema ogogoma: bela: ?’ Hebene esalebe a: silibu, ilia da uduli gafole sia: dalu.
ヱホバ言たまひけるは誰かアハブを誘ひて彼をしてギレアデのラモテに上りて弊れしめんかと則ち一は此の如くせんと言ひ一は彼の如くせんといへり
21 Be a: silibu afae da aliaguda: le, Hina Godema gadenena asili, amane sia: i, ‘Na da ema ogogomu.’
遂に一の霊進み出てヱホバの前に立ち我彼を誘はんと言ければ
22 Hina Gode da amane adole ba: i, ‘Habodane ogogoma: bela: ?’ A: silibu da bu adole i, ‘Na da asili, A:iha: be ea balofede dunu da ema ogogoma: ne, hamomu.’ Hina Gode da amane sia: i, ‘Defea! Ema ogogomusa: masa! Di da ema dafawane ogogomu.’”
ヱホバ彼に何を以てするかと言たまふに我出て虚言を言ふ霊となりて其諸の預言者の口にあらんと言りヱホバ言たまひけるは汝は誘ひ亦之を成し遂ん出て然なすべしと
23 Amo sia: dagomusa: , Maiga: ia da amane sia: i, “Amo hou da doaga: i dagoi. Hina Gode da ilima hamobeba: le, dia balofede dunu da dima ogogoi. Be Hina Gode Hisu da dima gugunufinisisu imunusa: ilegei dagoi!”
故に視よヱホバ虚言を言ふ霊を爾の此諸の預言者の口に入たまへり又ヱホバ爾に關て災禍あらんことを言たまへりと
24 Amalalu, balofede dunu Sedegaia da Maiga: iama asili, ea odagia loboga ba: danoma: nu, ema amane adole ba: i, “Habogala Hina Gode Ea A: silibu da dima sia: musa: , na yolesibala: ?”
ケナアナの子ゼデキヤ近よりてミカヤの頬を批て言けるはヱホバの霊何途より我を離れゆきて爾に語ふや
25 Maiga: ia da bu adole i, “Di da bagia dialebe sesei afae amo ganodini wamoaligimusa: ahoasea, amo dawa: mu.”
ミカヤいひけるは爾奧の間に入て身を匿す日に見るにいたらん
26 Amalalu, hina bagade A: iha: be da ea eagene ouligisu dunu afae ema amane sia: i, “Maiga: ia gagulaligili, amola moilai bai bagade ouligisu dunu A: mone, amola hina bagade mano Youa: se, elama oule masa.
イスラエルの王言けるはミカヤを取て之を邑の宰アモンと王の子ヨアシに曳かへりて言ふべし
27 Ela da e se iasu diasu ganodini hiougili sanasima: ne sia: ma. Amola ema agi amola hano fawane ima: ne sia: ma. Amalalu, na da hahawane bu masea, na da ema adi hamoma: bela: le ba: mu”
王斯言ふ此を牢に置れて苦惱のパンと苦惱の水を以て之を養ひ我が平安に來るを待てと
28 Maiga: ia da ha: giwane amane sia: i, “Di da hahawane buhagisia, Hina Gode da na lafidili hame sia: i, amo dawa: ma!” Amola e eno amane sia: i, “Dilia huluane! Na sia: i amo noga: le nabima!”
ミカヤ言けるは爾若眞に平安に歸るならばヱホバ我によりて言たまはざりしならん又曰けるは爾等民よ皆聽べし
29 Amalalu, Isala: ili hina bagade A: iha: be, amola Yuda hina bagade Yihosiafa: de, ela da La: imode moilai bai bagade Gilia: de soge ganodini gala, amo doagala: musa: asi.
かくてイスラエルの王とユダの王ヨシヤパテ、ギレアデのラモテに上れり
30 A: iha: be da Yihosiafa: dema amane sia: i, “Ania da gegemusa: ahoanea, na da na da: i afadenemu. Be di da dina: hina bagade abula ga: newane masa.” Amalalu, Isala: ili hina bagade da da: i afadeneiwane, gegemusa: asi.
イスラエルの王ヨシヤパテに言けるは我装を改て戰陣の中に入らん然ど爾は王衣を衣るべしとイスラエルの王装を改て戰陣の中にいりぬ
31 Silia hina bagade da musa: ea ‘sa: liode’ ouligisu dunu32 agoane, ilia da dunu eno mae dawa: le, Isala: ili hina bagade fawane doagala: ma: ne sia: i.
スリアの王其戰車の長三十二人に命じて言けるは爾等小者とも大者とも戰ふなかれ惟イスラエルの王とのみ戰へと
32 Ilia da Yuda hina bagade Yihosiafa: de ba: beba: le, ilia da e da Isala: ili hina bagadeyale ilia dawa: i galu. Amaiba: le, ilia da e doagala: musa: sinidigi. Be e da ha: giwane webeba: le,
戰車の長等ヨシヤパテを見て是必ずイスラエルの王ならんと言ひ身をめぐらして之と戰はんとしければヨシヤパテ號呼れり
33 ilia Yihosiafa: de da Isala: ili hina bagade hame, amo dawa: beba: le, ilia da ema doagala: musa: ahoanu amo yolesi.
戰車の長彼がイスラエルの王にあらざるを見しかば之を追ふことをやめて返れり
34 Be Silia dadi gagui dunu afae da udigili dadiga gala: i amomane, sou da hina bagade A: iha: be ea da: igene ga: su amo dibiga ea da: i damana ludi. E da ea ‘sa: liode’ masa: ne efe gagusu dunuma amane wei, “Na da gala: i wea! Sinidigima! Gegesu yolesima!”
茲に一個の人偶然弓を挽てイスラエルの王の胸當と艸摺の間を射たりければ彼其御者に言けるは我傷を受たれば爾の手を旋して我を軍中より出すべしと
35 Gegesu da gegegena ahoanobawane, hina bagade A: iha: be da ea ‘sa: liode’ da: iya, Silia dadi gagui wa: i ilima ba: le gusuliwane udidili lelebe ba: i. E gala: i amoga maga: me da a: idalobawane, ‘sa: liode’ aligisu fa: i amo dedebole, daeya galu e da bogoi.
是日戰爭嚴くなりぬ王は車の中に扶持られて立ちスリア人に對ひをりしが晩景にいたりて死たり創の血車の中に流る
36 Eso dabe galu, Isala: ili dadi gagui wa: i ouligisu dunu, ilia da Isala: ili dadi gagui dunu dada: lei ilima amane wele sia: i, “Dilia afafai amo dilila: sogedafa amola moilaidafa amoga bu sinididigima!”
日の沒る頃軍中に呼はりて曰ふあり各其邑に各其郷に歸るべしと
37 Hina bagade A: iha: be da amanewane bogoi. Ilia da ea da: i hodo amo Samelia moilai bai bagadega gaguli asili, uli dogonesi.
王死て携へられてサマリアに至りたれば衆人王をサマリアに葬れり
38 Ilia da Samelia hano wayabo (amogawi hina: da: iga bidi lasu uda ili gobele dodofesu) amoga ea ‘sa: liode’ dodofei. Amogawi, Hina Gode Ea sia: i defele, wa: me da ea maga: me helowa: le mai.
又其車をサマリアの池に濯ひけるに犬其血を舐たり又遊女其所に身をあらへりヱホバの言たまへる言の如し
39 Hou eno huluane hina bagade A: iha: be ea hamoi, amola ea hina bagade diasu ganodini ‘aifoli’ amoga nina: hamoi amola moilai huluane ea gaguli gagai, amo hou huluane da ‘Isala: ili hina bagade Ilia Hamonanu Meloa’ amo ganodini dedene legei.
アハブの其餘の行爲と凡て其爲たる事と其建たる象牙の家と其建たる諸の邑はイスラエルの王の歴代志の書に記載るにあらずや
40 E bogobeba: le, egefe A: ihasaia, da e bagia Isala: ili hina bagade hamoi.
アハブ其父祖と共に寝りて其子アハジア之にかはりて王となれり
41 Isala: ili hina bagade A: iha: be da ode biyaduyale ouligilalu, Yihosiafa: de (A: isa egefe) da Yuda hina bagade hamoi.
アサの子ヨシヤパテ、イスラエルの王アハブの第四年にユダの王となれり
42 Yihosiafa: de da lalelegele, ode 35esalu, e da muni Yuda hina bagade hamoi, amola e da ode25agoanega Yelusaleme moilai bai bagadega esalu, Yuda soge fi ouligilalu. Ea: me da Asiuba (Siailihai ea idiwi)
ヨシヤパテ王となりし時三十五歳なりしがエルサレムにおいて二十五年王たりき其母の名はアズバといひてシルヒの女なり
43 Ea eda A: isa da ea bisili hamoi defele, e da Hina Gode hahawane ba: ma: ne, moloidafa hou hamoi. Be nodone sia: ne gadosu sogebi ilia da hame wadela: lesi ba: i, amola Yuda dunu ilia da mae fisili, amogawi ohe amola gabusiga: manoma gobele salalusu.
ヨシヤパテ其父アサの諸の道に歩行み轉て之を離れずヱホバの目に適ふ事をなせり但し崇邱は除かざりき民尚崇邱に犠牲を献げ香を焚り
44 Yihosiafa: de amola Isala: ili hina bagade ela da bu mae gegene, olofole esalumusa: , ilegele sia: i.
ヨシヤパテ、イスラエルの王と和好を結べり
45 Yihosiafa: de ea hou eno huluane, ea nimi gesa: i hou amola gegesu amo ea gegei, amo huluane da ‘Yuda hina bagade ilia Hamonanu Meloa’, amo ganodini dedene legei.
ヨシヤパテの其餘の行爲と其なせる功績および如何に戰爭をなせしかはユダの王の歴代志の書に記載るにあらずや
46 E da hina da: iga bidi lasu dunu amola uda amo da ogogosu ‘gode’ ilia oloda (amo oloda Yihosiafa: de eda A: isa da mae mugululi dialebe ba: i) amoga nodone sia: ne gadosu, amo dunu amola uda e da huluane fadegale, soge enoga sefasi.
彼其父アサの世に尚ほありし彼の男色を行ふ者の殘餘を國の中より逐はらへり
47 Idome soge da hina bagade ouligisu dunu hame galu. Be Yuda hina bagade da ea afoha hawa: hamosu dunu, amo Idome soge ouligima: ne ilegei.
當時エドムには王なくして代官王たりき
48 Hina bagade Yihosiafa: de ea hamoma: ne sia: beba: le, ilia da dusagai bagade, hano wayabo bagade da: iya foga mini, Oufe sogega gouli lamusa: , masa: ne hamoi. Be amo huluane da Isionegiba moilaiga mugului dagoiba: le, foga hamedafa mini asi.
ヨシヤパテ、タルシシの船を造りて金を取ためにオフルに往しめんとしたりしが其船エジオンゲベルに壞れたれば遂に往に至らざりき
49 Amalalu, Isala: ili hina bagade A: ihasaia da ea dunu ilia da Yihosiafa: de ea dunu gilisili dusagaiga masa: ne, Yihosiafa: dema sia: i. Be Yihosiafa: de da ili mae masa: ne sia: i.
是においてアハブの子アハジア、ヨシヤパテに言けるはわが僕をして爾の僕と偕に船にて往しめよと然どヨシヤパテ聽ざりき
50 Yihosiafa: de da bogole, hina bagade bogoi uli dogosu sogebi Da: ibidi Moilai Bai Bagadega dogonesi. Amola egefe Yihoula: me da e bagia Yuda hina bagade hamoi.
ヨシヤパテ其父祖とともに寝りて其父ダビデの城邑に其父祖と共に葬らる其子ヨラム之に代て王となれり
51 Yuda hina bagade Yihosiafa: de da ode 17 amoga ouligilalu, A:ihasaia (A: iha: be egefe) da Isala: ili hina bagade hamoi. E da Samelia moilai bai bagadega esala, ode aduna agoane Isala: ili ouligilalu.
アハブの子アハジア、ユダの王ヨシヤパテの第十七年にサマリアにてイスラエルの王となり二年イスラエルを治めたり
52 E da ea ada A: iha: be ea wadela: i hou hamosu defele, amola ea: me Yesebele amola Isala: ili hina bagade Yelouboua: me (amo da Isala: ili dunu wadela: le hamoma: ne oule asi) amo ilia hou defele, A:ihasaia da Hina Godema wadela: le hamosu.
彼はヱホバの目のまへに惡をなし其父の道と其母の道および彼のイスラエルに罪を犯させたるネバテの子ヤラベアムの道に歩行み
53 E da Ba: ilema nodone sia: ne gadoi amola Ba: ile ea hawa: hamosu. Ea ada ea bisili hamoi defele, e da Isala: ili Hina Gode ougima: ne wadela: le hamoi. Sia: ama dagoi
バアルに事へて之を拝みイスラエルの神ヱホバの怒を激せり其父の凡て行へるがごとし
