Yuhana 8
1 Yesu wa ghana likup in Zaitun.
O Jėzus nuėjo į Alyvų kalną.
2 Nin kwui dindin akuru ada nanya kutii nlira, anite vat da kitime; a tunna aso a dursuzo anite.
Ir auštant jis vėl atėjo į šventyklą, ir visa liaudis atėjo pas jį, o jis atsisėdęs juos mokė.
3 Anan niyerte nin na Farisawa da nin mong uwani na iwa kifoghe nanya kulapi nfunu nin mong, iceoghe kitikmine.
Ir raštininkai bei fariziejai atvedė pas jį moterį, pagautą svetimaujant, ir, ją pastatę viduryje
4 Inin woro Yesu ku. “Unan Dursuzu, uwani ulele, ikifogheari nanya kulapin nfunu, ima niyitan nsure.
jam sako: „Mokytojau, ši moteris buvo sugauta svetimaujant – per patį veiksmą!
5 Nene nanya duke, Musa na woro nari asa ti filiso imus nnit une; fe nworo iyaghari kiteneme?”
O Mozė įstatyme mums įsakė, kad tokios turi būti užmuštos užmėtant akmenimis. Taigi, ką sakai tu?“
6 Iwa belli nani inan kifoghe nin tikanci. Yesu tunna a tumuno a su inyerte kutyen nin licin me.
(O jie tai sakė mėgindami jį, kad turėtų kuo jį apkaltinti.) Bet Jėzus pasilenkęs žemyn pirštu rašinėjo ant žemės.
7 Na iwa li ubu nin tirighe, a fita a yissina a woro nani, “Ame ulenge na addi nin kulapi ba nanya mine, na amere cizin ufilughe nin litale.”
Bet kai jie nesiliovė jo klausinėti, jis atsitiesęs jiems tarė: „Kas iš jūsų be nuodėmės, tas pirmas temeta į ją akmenį.“
8 Akurru atumuno tutung niyerte nin licin me kutyen.
Ir jis vėl pasilenkęs rašinėjo ant žemės.
9 Na inung lanza nani, itunna nyizu na lalarum, ucizunu nin kune udak unan ni maline. Ida malizina isuna Yesu ku nin usanme nin wani une na awa di kityek mine.
Bet tie, kurie [tai] girdėjo, sąžinės įtikinti dėl kaltės, traukėsi vienas po kito, pradedant nuo vyriausiojo iki paskutiniojo; ir Jėzus buvo paliktas vienas, taip pat moteris, stovinti viduryje.
10 Yesu fita aworo nwane, “Uwani, inung anan kifufe nde? Na umong mine nmolofi ba?”
Ir atsitiesęs ir nematęs nė vieno, bet tik moterį, jis tarė jai: „Moterie, kur yra tie tavo kaltintojai? Niekas tavęs nenuteisė?“
11 A wor, “Ko unit urum, Cikilari.” Yesu woro, “Na meng wang nse fi nin kulapi ba, Canfi, ucizunu nene udu nbun, na uwa kuru uti kulapi ba.”
Ji tarė: „Niekas, Viešpatie.“Jėzus jai tarė: „Nė aš nesiimu tavęs nuteisti. Eik ir daugiau nebenusidėk.“
12 Yesu kuru asu uliru nin nanite aworo, “Menghari nkanang in yi; ulenge na a dofini na ama cinu nanya nsirti ba nani ama se nkanang nlai.”
Tada Jėzus vėl jiems kalbėjo, sakydamas: „Aš esu pasaulio Šviesa. Kas seka manimi, niekad nevaikščios tamsoje, bet turės gyvybės Šviesą.“
13 A Farisawa woroghe, “Una ushaida litife; na ushaida fe kidegeneri ba.”
Tad fariziejai jam tarė: „Pats apie save liudiji; tavo liudijimas nėra tiesa.“
14 Yesu kawa aworo nani, Andi ma nna ushaida litining, ushaida ning kidegenari. Meng yiru kikanga na nna nuzu ku, in yiru kikanga na ndin cinu udue, na anung dinin yiru kiti ka na inan nuzuku ba, sa kika na ndin cinu udue.
Jėzus atsakydamas jiems tarė: „Net jei aš liudyčiau apie save, mano liudijimas yra tiesa, nes aš žinau, iš kur atėjau ir kur nueinu. O jūs nesuprantate, iš kur ateinu ir kur nueinu.
15 Anung din su ushara un yenju nyizi, meng din su umong ushara ba.
Jūs teisiate pagal kūną; aš nesiimu nė vieno [žmogaus] teisti.
16 Vat nani asa nsu ushara, ushara nighe kidegenari bara na ndi usanning ba ndi nin Cif ulenge na ana tuyi.
Bet net jeigu imuosi teisti, mano nuosprendis yra teisingas, nes aš esu ne vienas, bet [esu] aš ir mane siuntęs Tėvas.
17 Nanere nanya nduka mine ina yertin au ushaida nanit anwaba kidegenere.
Ir net jūsų įstatyme yra parašyta, jog dviejų žmonių liudijimas yra tiesa.
18 Menghari ame ulenge na ndin shaida litining, a ame Ucife na ana tuyi din nin ushaida litining.”
Aš esu [tas], kuris liudija apie save, ir Tėvas, kuris mane siuntė, liudija apie mane.“
19 I woroghe, “Uciffe din weri?” Yesu kawa nani, “Na iyiru menku sa Ucif nin ba; idafo ina yiri, iwa yiru Ucif nighe wang.”
Tada jie tarė jam: „Kur yra tavo Tėvas?“Jėzus atsakė: „Jūs nei manęs nepažįstate, nei mano Tėvo. Jei būtumėte pažinę mane, būtumėte pažinę ir mano Tėvą.“
20 Awa belin uliru une susut nin kiti in nyeshizu nikurfu ayita ndursuzu nin kiti nanya kutii nlira, ana umong nkifoghe ba, bara na kubi me wa di kusa daba.
Jėzus, mokydamas šventykloje, tuos žodžius pasakė iždinėje. Ir niekas jo nesuėmė, nes jo valanda dar nebuvo atėjusi.
21 Akuru a woro nani, “Mma su ucin, ima piziri, inin kuzu nanya nalapi mine. Kiti kanga na nma du, na iwa sa idaku ba.”
Tada Jėzus vėl jiems tarė: „Aš einu sau, o jūs ieškosite manęs ir mirsite savo nuodėmingume. Kur aš einu, jūs negalite ateiti.“
22 A Yahudaw woro, “Ama molu litime, ame ulenge na aworo, 'kiti kanga na ndin cinu udue, anung wasa ida ba?”
Tada žydai tarė: „Nejaugi jis nusižudys, kad sako: „Kur aš einu, jūs negalite ateiti“?“
23 Yesu woro nani, 'Anung anan kadassari; Meng unan kitenari, Anung anan yi ulelere, Na meng unan le uyere ba.
Ir jis tarė jiems: „Jūs esate iš pažemių, aš esu iš aukštai; jūs esate iš šito pasaulio, aš nesu iš šito pasaulio.
24 Bara nani, nworo minu, ima kuzu nanya nalapi mine. Andi na iyinna mere AME ba, ima kuzu nanya nalapi mine.”
Todėl pasakiau jums, kad mirsite savo nuodėmėse, nes jeigu netikite, kad aš esu [tas], mirsite savo nuodėmėse.“
25 Iworoghe nenge, “Feghari?” Yesu woro nani, “uliru urika na nna bellin minu nin cizine.
Tada jie tarė jam: „Kas tu esi?“O Jėzus jiems sako: „[Tas pats], kaip sakau jums [nuo] pradžios.
26 Ndi nin nimon gbardang na nma su uliru ku, nkuru nsu ushara ku kitene mine. Vat nani, ulenge na ana tuyi di kidegen; a imon ilenge na nna lanza kitime, imonere ndin bellu uyie.
Turiu daug ką apie jus sakyti ir smerkti. Vis dėlto tas, kuris mane siuntė, yra tiesakalbis, ir aš kalbu pasauliui būtent tuos dalykus, kuriuos girdėjau iš jo.“
27 Na iwa yinin nworu adin liru nanghinu liti Ncif ba.
Jie nesuprato, kad jis kalbėjo jiems apie Tėvą.
28 Yesu woro, “Asa i ghantina Usaun Nnit kitene kani, Ima nin yinnu MERE, ima yinnu tutung na ndi su imoimong in litining ba. Nafo na Ucif na duzsuzoi, ndin belu ilenge imone.
Tada Jėzus jiems tarė: „Kai būsite aukštyn iškėlę Žmogaus Sūnų, tada žinosite, kad aš esu [tas] ir [kad] nieko nedarau vadovaudamasis savimi, bet taip, kaip mano Tėvas mane išmokė – skelbiu būtent tuos dalykus.
29 Ulenge na ana tuyi di ligowe nin mi, ana ama suni ussaning ba, bara ndin su imon ilenge na idin puzughe liburi.”
Ir tas, kuris mane siuntė, yra su manimi. Tėvas nepaliko manęs vieno, nes aš visada darau tuos dalykus, kurie jam patinka.“
30 Kube na Yesu wa din bellu nleli ulirue, gbardang nanit wa yinnin nighe.
Jam kalbant tuos žodžius, daugelis įtikėjo jį.
31 Yesu wa woro na Yahudawa alenge na iwa yinnin nighe, “Asa ileo ubun nanya nliru nighe, kidegenere anung nono katwa nighari;
Tada Jėzus tarė įtikėjusiems jį žydams: „Jeigu jūs pasiliekate mano žodyje, tikrai esate mano mokytiniai;
32 Ima nin yinnu kidegene, kidegenere ma bunku minu utucu.”
ir jūs pažinsite tiesą, ir tiesa jus išlaisvins.“
33 I kawa ghe, Arik kuwunun Ibrahimari na tisa su licin nacara nmong ba; inyizari uma woru, 'Ima se ubuntu iso fong?”
Jie atsakė jam: „Mes esame Abraomo sėkla ir niekada nevergavome niekam; kaipgi tu sakai: „Būsite išlaisvinti“?!“
34 Yesu kawa nani, “Kidegenere ndin bellu minu, vat nlenge na ata kulapi, ame kucin kulapiari.
Jėzus jiems atsakė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums, kad kiekvienas, kuris nuodėmiauja, yra nuodėmės tarnas.
Ir tarnas nepasilieka šeimynoje per amžius, [bet] Sūnus pasilieka per amžius. (aiōn g165)
36 Andi usaune ma bunku minu, nanere wang ima se ubuntu.
Tad jei Sūnus jus išlaisvins, jūs tikrai būsite laisvi.
37 Nyiru anung kuwunun Ibrahimari; idin pizuru umoli, bara na uliru ninghe se kitin so nanya mine ba.
Žinau, kad esate Abraomo sėkla. Bet siekiate mane nužudyti, nes mano žodis neturi jumyse vietos.
38 Nbele imon ilenge in yene nin Cifning, anung ani din su imon ilenge na ina lanza kitin Cif mine.”
Aš kalbu tai, ką esu matęs pas savo Tėvą, o jūs darote tai, ką esate matę pas savo tėvą.“
39 I kawa iworo, “Ucif bit Ibrahimari.” Yesu woro nani, Ndafo anung nonon Ibrahimari, iwa su katwan Ibrahime.
Jie atsakydami tarė jam: „Mūsų tėvas yra Abraomas!“Jėzus jiems sako: „Jei būtumėte Abraomo vaikai, jūs darytumėte Abraomo darbus.
40 Vat nani, inani pizira imoli, unit ulenge na a belin minu kidegen kanga na a lanza kiti kutelle. Na Ibrahim nasu ilenge imone ba.
Bet dabar siekiate nužudyti mane – žmogų, kuris kalbėjo jums tiesą, kurią girdėjau iš Dievo. Šitaip Abraomas nedarė!
41 Idin su nitwa ncif minere.” I woroghe, “Na iwa maru nari nanya nfunu ba; tidi nin Cif urum, Kutelle.”
Jūs darote savo tėvo darbus.“Tada jie tarė jam: „Mes nesame gimę iš paleistuvystės! Turime vieną Tėvą – Dievą.“
42 Yesu woro nani, “Andi Kutelle Ucif minere, iwa yitu nin su ninghe, bara meng na nuzu kiti Kutellari nda; na nna dak bara litining ba, amere na tuyi.
Jėzus jiems tarė: „Jeigu Dievas būtų jūsų Tėvas, jūs mylėtumėte mane dėl to, kad aš išėjau iš Dievo ir [čion] atėjau ir dėl to, kad esu atėjęs nesivadovaudamas savimi, bet mane siuntė jis.
43 Iyaghari nta na i yinno uliru nighe ba? Bara na idi nin su ilanza uliru nighere ba.
Kodėl nesuprantate mano kalbos? Todėl, kad nepajėgiate klausyti mano žodžio.
44 Anung nonon cif minere, shaitan, inani din pizuru isu ntok imusun min cif mie. Ame unan molusu nanitari nworu ucizunue ana adi nin yissunu kitene kidegen ba, bara na kidegen di nanya me ba. Asa a belle kinu, asa asu dert nin yitu mere, bara ame unan kinuwari a Ucif kinu.
Jūs esate iš [savo] tėvo – velnio, ir norite vykdyti savo tėvo geidulius. Jis nuo pradžios buvo žmogžudys ir neišsistovėjo tiesoje, nes jame nėra tiesos. Kai jis kalba melą, jis kalba tai, kas jam sava, nes jis yra melagis ir melo tėvas.
45 Vat nani, bara na ndin belu kidegene, na anunghe in yinna ning me ba.
O kadangi aš sakau tiesą, jūs netikite manimi.
46 Ghari nanya mine nseyi nin kulapi? Andi ndin bellu kidegen, iyaghari nta na iyinna nin mi ba?
Kuris iš jūsų įtikins mane esant kaltą dėl nuodėmės? O jei sakau tiesą, kodėl jūs netikite manimi?
47 Ame ulenge na adi un Kutelle din lanzu uliru Kutelle; na anung din lanzu unin ba, bara anung anit Kutelleari ba.”
Kas yra iš Dievo, [tas] Dievo žodžių klauso. Jūs dėl to neklausote, kad nesate iš Dievo.“
48 A Yahudawa kawa i woroghe, “Tina belin kidegene au fe kunan Samariyaridi, tutung udi nin na gbergenu?
Todėl žydai atsakydami jam tarė: „Argi mes ne teisingai sakome, kad tu esi samarietis ir velnio apsėstas?!“
49 Yesu kawa a woro, “Na meng di nin ku gbergenu ba; ama meng din ti Ucif ning gongong, anung ani na ita yi gongon ba.
Jėzus atsakė: „Aš nesu velnio apsėstas, bet aš gerbiu savo Tėvą ir jūs plėšiate man garbę.
50 Na meng din pizuru ngongon lit ning ba, unit urumari din pizuru akuru asu ushara.
Be to, aš nesiekiu savo šlovės; yra, kas siekia ir teisia.
51 Kidegenere ndin bellu minu, asa umong lanza uliru nighe, asu katwa mun, na ama yenu ukul ba.” (aiōn g165)
Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: Jei kas laikysis mano žodžio, tas jokiu būdu nepatirs mirties per amžius.“ (aiōn g165)
52 A Yahudawa woroghe, “Nene tiyinno udinin kugbergenu. Ibrahim nin na anabawa na kuzu; fe unin woro, 'Asa umon lanza uliru nighe na aba yenu ukul ba.' (aiōn g165)
Tad žydai jam tarė: „Dabar žinome, kad tu velnio apsėstas. Abraomas mirė ir pranašai, o tu sakai: „Jei kas laikysis mano žodžio, tas jokiu būdu nepatirs mirties per amžius.“ (aiōn g165)
53 Na Fe katin Ucif bite Ibrahime, na ana kuba, sa ukatinghe? A a anabawa wang na kuzu, Fe yira litife iyaghari?”
Nejaugi tu esi didesnis už mūsų tėvą Abraomą, kuris mirė? Ir pranašai mirė. Kuo daraisi?“
54 Yesu kawa nani, aworo, “Asa nta liti ninghe ngongong, ngongong nighe di imon ba; Ucif nighari ulenge na ama ti ngongong- ame ulenge na anung woro Kutelle minere.
Jėzus atsakė: „Jeigu aš šlovinu save, mano šlovė yra niekinga. Yra mano Tėvas, kuris mane šlovina, [apie] kurį jūs sakote, kad jis yra jūsų Dievas,
55 Anung pa na iyirughe ba, ame meng yirughe. Andi nma belle na nyirughe nma so nafo anughe, unan kinu. Vat nani, nyirughe, nmini din dortu uliru me.
nors nesate jo pažinę. Bet aš jį pažįstu. Ir jeigu sakyčiau, kad jo nepažįstu, būčiau melagis, panašus į jus. Priešingai, aš pažįstu jį ir laikausi jo žodžio.
56 Ucif mine Ibrahim wasu liburi libo ninyenu nwui nighe; awa yene unin, ayi poghe.”
Jūsų tėvas Abraomas džiūgavo, kad matysiąs manąją dieną; ir jis [ją] pamatė ir džiaugėsi.“
57 A Yahudawa woroghe, “Na usa duru akus akut ataun ba, ama fe uni na yene Ibrahim kua?
Tada žydai jam tarė: „Dar tu neturi nė penkiasdešimt metų ir esi matęs Abraomą?!“
58 Yesu woro nani, “kidegenere ndin bellu minu, a idutu sa umaru Ibarahim ku, MENG wa yita ku.”
Jėzus jiems tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: pirmiau negu atsirado Abraomas, Aš esu!“
59 I tunna i pila atala ima filusughe mun, Yesu tunna a nyeshe litime a nuzu nanya kutii nlire a nya.
Dėl to jie griebėsi akmenų, kad mestų į jį. Bet Jėzus pasislėpė ir, pereidamas tarp jų, išėjo iš šventyklos ir taip ėjo pro šalį.
