Yuhana 6
1 Kimal nile imone, Yesu uni wa nya udu uleli uwul kurawa Ngalili, na ikuru idin yiccu kunin kurawa Tibariya.
Po šių dalykų Jėzus nuvyko anapus Galilėjos, [tai yra] Tiberiados, jūros.
2 Ligozin nanit gbardang wa din dortughe, bara iwa yenje imon ile na awa suzu anan tikonu.
Ir paskui jį sekė didelė [žmonių] minia, nes jie matė jo antgamtinius ženklus, kuriuos jis darė ligoniams.
3 Yesu wa ghana kitene likup asoku ligowe nin nono katwa me.
Ir Jėzus užkopė į kalną ir ten atsisėdo kartu su savo mokytiniais.
4 (Kubin paska, u idi na Yahudawa wa dak susut.)
(O arti buvo Aplenkimas, žydų šventė.)
5 Na Yesu wa yene ligozin nanit gbardang din cinu udak kitime, a woro Filibus ku, “Tima seru imonli nweri alele nan leo?”
Tada Jėzus, pakėlęs akis ir pamatęs didelę minią ateinant pas jį, sako Pilypui: „Iš kur nupirksime duonos, kad šitie galėtų valgyti?“
6 (Yesu wa belli nani anan dumuna Filibus ku, bara ame wa yiru imon ile na ama su.)
Ο jis tai pasakė mėgindamas jį, nes pats žinojo, ką darysiąs.
7 Filibus kawa ghe aworo, “ufungal nisulai akalt aba ma batunu nwo kogha mine bat wang ba.”
Pilypas jam atsakė: „Už du šimtus denarų duonos jiems neužteks, kad kiekvienas iš jų gautų bent truputį.“
8 Umong nanya nono katwa we, Andrawus, gwanan Simon, woro Yesu ku.
Vienas iš jo mokytinių, Simono Petro brolis Andriejus, jam sako:
9 “nkan gono di kikane nin fugal utaun, a ibo iba, ilele mati inyaghari nanya nanit gbardang nene?”
„Yra čia vienas berniukas, kuris turi penkis miežinės duonos kepaliukus ir dvi žuveles, bet ką tai reiškia tokiai daugybei?!“
10 Yesu woro,”Tan anite iso kutyen.”(ukpi ushifi wadi kitene gbardang) Anite so kutyen, ngbardang mine wa durun amui ataun.
Ir Jėzus tarė: „Susodinkite žmones.“O toje vietoje buvo daug žolės. Taigi vyrai susėdo, iš viso kokie penki tūkstančiai.
11 Yesu yauna uffugale, na ata nlira, a koso alenge na iwa sosin. Akuru akoso ibowe nanere, kogha se cot liburi me.
Ir Jėzus paėmė kepaliukus ir padėkojęs išdalijo mokytiniams, o mokytiniai susėdusiems; irgi tokiu pat būdu iš žuvų, kiek jie norėjo.
12 Na anite wa shito, aworo nono katwa me, “pitirnon ngisi nagire na alawa, bara imoimong wa nana.”
Kai jie buvo pasotinti, jis tarė savo mokytiniams: „Surinkite pertekusius gabalus, kad niekas neprapultų.“
13 I pitirno vat, ikulo akuzun likure nin nagisin nfungal utaunne, ngisin nagir na lenge na ileo.
Taigi jie surinko ir pripildė dvylika pintinių gabalų iš penkių miežinės duonos kepaliukų, kurie buvo pertekę valgiusiesiems.
14 Na anite in yene imon ilenge na asu, i woro, “kidegenere, ulengenere unan liru nin nu Kutelle ulenge na ama dak nanya inyi.”
Tad žmonės, pamatę antgamtinį ženklą, kurį padarė Jėzus, tarė: „Šitas tikrai yra tas Pranašas, ateinantysis į pasaulį.“
15 Na Yesu wa yinin idi nin su ikufoghe nin likara iterughe tigo, anuzu nanya mine likire aghana likup usanme.
Taigi, Jėzus, supratęs, kad jie ruošiasi ateiti ir pasigriebti jį, kad padarytų jį karaliumi, vėl pasitraukė pats vienas į kalną.
16 Na kulele nta, nono katwa me tolo udu kurawa.
O kai atėjo vakaras, jo mokytiniai nusileido prie jūros
17 Ipira nanya nzirgin nmyen, itunna ncin nya kurawe cindu Ukafarnahum. (kiti wadi kimal siru na Yesu wadi asa da kitimine ba.)
ir, įlipę į valtį, [ėmė] keliauti anapus jūros į Kapernaumą. (O jau buvo sutemę, ir Jėzus [dar] nebuvo atėjęs pas juos.)
18 Koni kube, ufunu likara wadi, nmyen kurawe tunna nfituzu nin likara.
Jūra įsibangavo, nes pūtė smarkus vėjas.
19 N a isu ucin nafo timel titat sa tinas, idi yene Yesu ku din cin kitenen nmyene ucin dak kitimine nanya nzirge fiu kifo nani.
Nusiyrę apie dvidešimt penkis ar trisdešimt stadijų, jie pamato Jėzų, einantį jūros paviršiumi ir besiartinantį prie valties, ir jie išsigando.
20 Atunna aworo nani, “Menghari! Na iwa lanza fiu ba.”
O jis sako: „Tai aš. Nebijokite!“
21 Itunna iyinna a pira uzirge, na nin molu kubi ba iduru kiti kanga na idin cinu udue.
Tada jie panoro jį pasiimti į valtį, ir iškart valtis atsidūrė prie kranto, į kur jie keliavo.
22 Ukurtunun kwuiye, ligozin nanit na iwa yissin nleli kurawe yene na umong uzirgi duku ba, urum unere cas, ulele tutung na Yesu wa piru ku nin nono katwa me ba, nono katwawere cas wa nya usanminu.
Rytojaus dieną, kai minia, stovinti kitoje jūros pusėje, pastebėjo, kad ten nebuvo jokios kitos valtelės, išskyrus tą, į kurią buvo įlipę jo mokytiniai, ir kad Jėzus nebuvo kartu su savo mokytiniais įlipęs į valtelę, bet jo mokytiniai buvo išvykę vieni
23 Nton tizirgi da unuzun Tibariya susut nin kiti kanga na ini leo imonleku, kimalin tin liran Ncikilare.
– (nors atkeliavo kitų valtelių iš Tiberiados [ir sustojo] prie pat tos vietos, kur, Viešpačiui padėkojus, jie buvo valgę) –
24 Na ligozine wa yinni nwo, Yesu sa nono katwa me na iwa di kite ba, inung atimine pira nanya tizirge i nya udu u Kafarnahum udun pizirun Yesu ku.
taigi, kai minia pamatė, kad ten nebuvo nei Jėzaus, nei jo mokytinių, tai ir jie patys įlipo į valtis ir atkeliavo į Kapernaumą, ieškodami Jėzaus.
25 Na iseghe ileli uwul kurawe, I woroghe nenge, “Unan dursuzu niyerte, nin kome kubiari uda kikane?”
Ir suradę jį kitoje jūros pusėje jie tarė jam: „Rabi, kada čia atvykai?“
26 Yesu kawa nani aworo, “kidegenere ipizarai, na bara iyene imon izikiki ba, bara ina lii ufungal ishito.
Jėzus jiems atsakydamas tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs manęs ieškote ne dėl to, kad supratote antgamtinius ženklus, bet todėl, kad valgėte duonos ir pasisotinote.
27 Sunan katwa nimoli ile na ima nanu, sun katwa nimonli ilenge na ima daudaunu udu ulai un sa ligan ulenge na usaun Nnit ma ni minu, bara Kutelle Ucif na malu uti ushaida me litime. (aiōnios g166)
Dirbkite ne dėl žūvančio maisto, bet dėl maisto, išliekančio amžinam gyvenimui, kurį duos jums Žmogaus Sūnus, nes jį užantspaudavo Tėvas, [tai yra] Dievas.“ (aiōnios g166)
28 Itunna i woroghe, “inyaghari tibasu tinan su nitwa Kutelle?”
Tada jie tarė jam: „Ką mums daryti, kad dirbtume Dievo darbus?“
29 Yesu kawa a woro nani, katwa Kutelle kanin nere: Iyinin ni lenge na ame na tughe.”
Jėzus atsakydamas jiems tarė: „Tai yra Dievo [reikalaujamas] darbas, kad tikėtumėte tuo, kurį jis siuntė.“
30 I tunna i woroghe, “Uyapin ushaidari uma ti, arik nan yene, ti yinna nin fi?” Inyaghari umati?
Tad jie tarė jam: „Tai kokį antgamtinį ženklą darysi, kad matytume ir tikėtume tavimi? Ką nuveiksi?
31 Acif bit wa lizu umanna nanya ntene, nafo na ina yertin, “Awa ni nani ufungal un nuzu kitene kani ili.”
Mūsų tėvai valgė maną dykumoje; kaip yra parašyta: Jis davė jiems valgyti duonos iš dangaus.“
32 Yesu tunna a kawa nani, “Kidegenere, na Musari wa niminu ufungal un nuzu kitene Kutelle ba, Ucif nigha ulenge na adin nizu minu ufungal kidegen un nuzu kitene Kutelle.
Tada Jėzus jiems tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: ne Mozė davė jums tos duonos iš dangaus, bet mano Tėvas duoda jums iš dangaus tikrąją duoną.
33 Bara ufungal Kutelle unin nare ulenge na udin tolusu unucu kitene Kutelle uniz uyi ulai.”
Nes Dievo duona yra tas, kuris nužengia iš dangaus ir duoda pasauliui gyvybę.“
34 I woroghe nenge, “Cikilari, niza nari ufungal une ko kome kubi.”
Tada jie tarė jam: „Viešpatie, visada duok mums šios duonos!“
35 Yesu woro nani, “Menghari ufungal un laiye, ulenge na ada kitining na aba lanzu kukpong ba. Ulenge na ayinna nin mi, aba lanzu ukotu nayi ba.
O Jėzus jiems atsakė: „Aš esu gyvybės duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nealks, ir kas tiki manimi, niekuomet nebetrokš.
36 Nani, nbelin minu nenge, imal yeni, vat nani na iyinna ba.
Bet jums pasakiau, kad jūs irgi mane matėte, tačiau netikite.
37 Vat nalenge na Ucife nayi, ima dak kitininghe, ame ulenge na ada kitinighe, na nwasa nkoghe ba.
Visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane, ir ateinančio pas mane jokiu būdu neišvarysiu lauk,
38 Bara meng na dak unuzu kitene Kutelle, na nda su imon litinin ba, se nsu imon ilenge na ana tuyi nsu.
nes aš nužengiau iš dangaus vykdyti ne savo valios, bet valios to, kuris mane siuntė.
39 Ilengenere imon ile na ana tuyi mun, nworu nenge vat nalenge na ana ni, na iwa wultun unit urum ku ba, na ida fya nani vat liri nimalin.
Ir šita yra valia Tėvo, kuris mane siuntė, kad aš neprarasčiau nė vieno iš visos [grupės], kurią jis man yra davęs, bet kad paskutiniąją dieną prikelčiau juos [visus].
40 Bara kadura Ncifere kane, vat nlenge na ayene usaune, amini yinna ninghe, ama se ulai un sa ligan; Meng tutung ma fyughe liri nimalin. (aiōnios g166)
Ir šita yra valia to, kuris mane siuntė, kad kiekvienas, kuris mato Sūnų ir juo tiki, turėtų amžiną gyvenimą; ir aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną.“ (aiōnios g166)
41 Adidya na Yahudawa tunna icizina ugbondulu kitene me bara na ani woro, “Menghere ufungal ulenge na una nuzu kitene Kutelle.”
Tada žydai dėl jo murmėjo, nes jis buvo pasakęs: „Aš esu ta duona, kuri nužengė iš dangaus.“
42 I woro, “Na ulengenere Yesu Usaun Yusufu ba, na ucife nin nene arika na tiyiru nani ba? Inyizari aworo, 'Nna dak unuzu kitene Kutelle'?”
O jie tarė: „Argi jis ne Jėzus, Juozapo sūnus, kurio tėvą ir motiną mes pažįstame?! Tad kaipgi jis sako: ‚Aš esu nužengęs iš Dangaus‘?!“
43 Yesu kawa a woro nani, “Sunan ugbondulu nanya nati mine.
Todėl atsakydamas Jėzus jiems tarė: „Nemurmėkite tarpusavyje!
44 Na umong unit wasa a da kiti ning ba se Ucife ulenge na ana tuyi nwunghe, Meng tutung ma fyughe liri nimali.
Niekas nepajėgia ateiti pas mane, nebent jį patrauks Tėvas, kuris mane siuntė; ir tą aš prikelsiu paskutiniąją dieną.
45 Imone di nya niyerte nanan liru nin nu Kutelle, 'Vat mine Kutelle ma dursuzu nani' Vat nlenge na a lanza amini massa kiti Ncife ma dak kitining.
Yra parašyta Pranašuose: Ir bus visi mokomi Dievo. Todėl, kiekvienas, kuris išgirdo iš Tėvo ir pasimokė, ateina pas mane.
46 Na iworo umong name yenu Ucife ba, se ame ulenge na ana nuzu kiti Kutelle, amere na yene ucife.
Nėra taip, jog kas yra matęs Tėvą – tiktai tas, kuris iš Dievo yra, tas yra matęs Tėvą.
Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas tiki manimi, turi amžiną gyvenimą. (aiōnios g166)
48 Menghari ufugal nlai.
Aš esu gyvybės duona.
49 Acif mine wa li ufungal nanya ntene inani wa kuzu.
Jūsų tėvai dykumoje valgė maną ir mirė.
50 Ulengenere ufungal ulenge na una dak unuzu kitene Kutelle, bara unit uleng na leo nanya nin na awa kuba.
Šita yra duona, kuri nužengia iš Dangaus, kad bet kuris [žmogus] jos valgytų ir nemirtų.
51 Menghari ufungal un lai ulenge na una tolu unuzu kitene Kutelle. Asa umong nleo nanya nfungal ulele, ama ti ulai un sa ligang. Ufungal ulenge na mma ni kidowo nighari bara ulai in yii.” (aiōn g165)
Aš esu gyvoji duona, kuri nužengė iš dangaus; jei kas valgys šitos duonos, gyvens per amžius; ir duona, kurią aš duosiu, yra mano kūnas, kurį aš duosiu už pasaulio gyvybę.“ (aiōn g165)
52 A Yahudawa lanza ayi nanya mine itunna icizina umusu, idi du, “inyizari unit ulele ma ninari inawa me tili?”
Todėl žydai ginčijosi tarp savęs, sakydami: „Kaip šitas gali mums duoti valgyti [savo] kūną?“
53 Yesu tunna a woro nani, “Kidegenere, se ileo inawa Nsaun Nnit, isono nmyi me, andi na nani ba na ima yitu nin lai nati mine ba.
Tada Jėzus jiems tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jeigu nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir negersite jo kraujo, neturėsite savyje gyvybės.
54 Vat nlenge na aleo inawa ning, asono nmyi ning adi nin lai un sa ligan, meng tutung ma fiwughe liri nimalin. (aiōnios g166)
Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, turi amžiną gyvenimą, ir aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną. (aiōnios g166)
55 Inawa ning innare imonli kidegen, nmyi ning minnare nmyen kidegen
Nes mano kūnas tikrai yra valgis, ir mano kraujas tikrai yra gėrimas.
56 Ulenge na aleo inawa ning, asono nmyi nin, ama so nanya ning, a meng nanya me.
Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, pasilieka manyje, ir aš jame.
57 Nafo na Ucif un lai na tuyi, tutung nafo na meng di bara Ucif, nanere nanere ulenge na aleyi, nanere wang ama ti ulai bara meng.
Kaip gyvasis Tėvas mane siuntė, ir aš gyvuoju per Tėvą, taip ir tas, kuris mane valgo, gyvuos per mane.
58 Ulelere ufungal ulenge na una tolu unuzu kitene Kutelle, na imusun nilenge na acifi mine wa li ikuzu ba. Ame ulenge na aleo ufungal ulele mati ulai sa ligang.” (aiōn g165)
Šita yra ta duona, kuri nužengė iš dangaus! Nėra taip, kaip jūsų tėvai valgė maną ir mirė: kas valgo šitą duoną, tas gyvens per amžius.“ (aiōn g165)
59 Yesu wa belli ule ulire nanya kutyi nlira, kube na awa din dursuzu nanit in Kafarnahum.
Šiuos dalykus jis kalbėjo sinagogoje, mokydamas Kapernaume.
60 Gbardang nanyan nono katwa me na iwa lanza nani, i woro, “Ulenge udursuzu kite dinin nijasi kang; ghari ma yinnu mu?”
[Tai] išgirdę, daugelis jo mokytinių tada pasakė: „Šis pasakymas yra kietas, kas pajėgia jo klausytis?!“
61 Yesu, bara awa yinnin nanya me nono katwa me din gbondilu lire, aworo nani, “ule ulire mati minu idiuwa?
Bet Jėzus, žinodamas savyje, kad jo mokytiniai dėl to murma, jiems tarė: „Ar tai jus piktina?
62 Uma nin yittu inyiziari asa iyene Usaun Nnit din ghanu ukpillu kiti kanga na awa yita ku?
Tai [kas būtų], jei pamatytumėte Žmogaus Sūnų pakylantį ten, kur jis buvo pirmiau?
63 Uruhu unere din nizu ulai. Kidowo din kpizunu imonimon ba. Ulire nan su minu, Uruhari, tutung ulaiyari.
Dvasia yra ta, kuri duoda gyvybę; kūnas neduoda jokios naudos. Žodžiai, kuriuos aš jums kalbu, yra dvasia ir yra gyvybė.
64 Vat nani among mine duku na isa yinna ba.” Bara Yesu wa yiru tun nin cizine alenga na iyinna ba, a ayiro tutung ulenge na ama lewughe.
Bet yra kai kurie iš jūsų, kurie netiki.“Mat Jėzus iš pradžių žinojo, kurie yra netikintieji, ir kas yra tas, kurį jį išduos.
65 Aworo nani, “Bara nanere nta nbellin minu, na umong wasa ada kitining ba andi na Ucif nyininghe mun ba.”
Ir jis tarė: „Todėl jums sakiau, kad niekas nepajėgia ateiti pas mane, jeigu jam nėra duota mano Tėvo.“
66 Kimal nani, gbardang nono katwa me kpilla, na i kuru i cina ninghe ba.
Nuo to [laiko] daugelis jo mokytinių grįžo atgal ir daugiau su juo nebevaikščiojo.
67 Yesu woro nono katwa me likure nin nan wabe, “Anung wang di ninsu i nyawa?”
Tada Jėzus tarė Dvylikai: „Nejaugi ir jūs norite pasišalinti?“
68 Simon Bitrus kawaghe aworo, “Cikilari, kitin ghari tiba du? Fere dinin liru lai saligaghe, (aiōnios g166)
Simonas Petras jam atsakė: „Viešpatie, pas ką mes eisime?! Amžino gyvenimo žodžius turi tu! (aiōnios g166)
69 arik ani na yining, tinani na dak tiyinno fere unit ulau Kutelle.”
Ir mes tikėjome [ir] tebetikime, taip pat sužinojome [ir] tebežinome, kad tu esi tikrasis Kristus, gyvojo Dievo Sūnus.“
70 Yesu woro nani, “Na mere na fere minu likure ba, umong mine uni di kugbergenu ba?”
Jėzus jiems atsakė: „Ar ne aš jus, Dvylika, išsirinkau? O vienas iš jūsų yra velnias.“
71 Awa di nliru litin Yahuda, Usaun Simon Iskaroti, bara amere wadi, umong nanya likure na ama lewughe.
(Jis kalbėjo apie Judą Iskarijotą, Simono [sūnų], nes [būtent] jis tas, kuris jį išduos, būdamas vienas iš Dvylikos.)
